- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1069-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės antstolės J. J. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-248-314/2016, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos paskyrimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė J. J. kreipėsi į teismą, prašydama skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovui V. V. skirti baudą už antstolės reikalavimo 2016 m. sausio 4 d. 10 val. sudaryti tinkamas sąlygas turto vertintojui T. M. apžiūrėti skolininkės areštuotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nevykdymą (b.l. 1-2). Nurodė, kad dėl skolininkės vadovo veiksmų jau beveik 2 metus yra vilkinamas nutarties dėl įkeisto turto pardavimas, nes skolos išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į įkeisto turto pardavimą, kurio vykdyti nėra galimybių, kadangi nenustatyta jo vertė. Už antstolio reikalavimo nevykdymą prašė skolininkės vadovui V. V. skirti 20,00 Eur baudą nuo 2016 m. sausio 4 d. iki tol, kol skolininkės atstovas turto vertintojui aprodys vertintiną turtą.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino (b.l. 31-33). Teismas pažymėjo, kad skolininkės vadovas V. V. 2016 sausio 5 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad turto vertintojas T. M. ir antstolė 2016 m. sausio 4 d. laikotarpiu nuo 9 val. 50 min. iki 10 val. 15 min. neatvyko. Priešingai negu nurodoma turto vertintojo T. M. ir antstolės padėjėjo E. B. susirašinėjime, teismui pateiktoje turto vertintojo T. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų detalioje 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. ataskaitoje nėra įrašo, kad turto vertintojas 2016 m. sausio 4 d. būtų skambinęs skolininkės vadovui. Nors turto vertintojas nurodė, kad iš anksto pranešė skolininkės vadovui, kad vėluos, tačiau iš minėtos ataskaitos teismas sprendė, jog turto vertintojas pranešimą apie vėlavimą išsiuntė tik 9 val. 59 min., t. y. likus 1 minutei iki antstolės reikalavime nustatyto turto apžiūros laiko. Skolininkės vadovas antstolės reikalavimu nebuvo įpareigotas nuo nustatyto apžiūros laiko laukti turto vertintojo, ir tai, kad pats turto vertintojas vėlavo atlikti turto apžiūrą, negali būti laikoma antstolės reikalavimo neįvykdymu. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad antstolės reikalavime Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nurodytu laiku – 2016 m. sausio 4 d. 10 val. skolininkės vadovas nesudarė sąlygų apžiūrėti įkeisto turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde apeliantė antstolė J. J. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą tenkinti (b.l. 39-43). Apeliantės nuomone, teismas baudos už antstolės reikalavimų nevykdymą neskyrė nepagrįstai. Teismas netinkamai aiškino antstolės reikalavimo nevykdymo priežastis ir neatsižvelgė į skolininkės vadovo elgesį viso vykdymo proceso metu. Skolininkės vadovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Savo veiksmais skolininkės vadovas siekia vilkinti vykdomąją bylą ir piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad šiuo metu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos siekia beveik 30.000,00 Eur, o nutartis dėl turto pardavimo iš varžytynių priimta dar 2002 m. rugpjūčio 28 d. ir iki šiol nėra įvykdyta, nors aktyvūs vykdymo veiksmai buvo atliekami nuo 2014 m. balandžio 18 d. Teismas turėjo atsižvelgti, kad turto vertintojas galėjo vėluoti dėl objektyvių ir iš anksto nenumatytų aplinkybių. Be to, skolininkės vadovas turėjo būti susiplanavęs tam skirti pakankamai laiko, nes vertintiną turtą sudarė keletas objektų ir, kaip nurodė turto vertintojas, jų apžiūra būtų užtrukusi 0,5-1 val. Turto vertintojas dėl turto apžiūros buvo sutaręs ir tuo tikslu į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs net 2 kartus – 2015 m. gruodžio 31 d. 15 val. ir 2016 m. sausio 4 d. apie 10 val. Antstolio dalyvavimas įkeisto turto apžiūroje nėra būtinas, nes turtą vertina paskirtas turto vertintojas. Teismas ignoravo faktą, kad skolininkės vadovas nevykdė savo procesinių pareigų. Apie tai, kad V. V. turi pareigą turto vertintojui aprodyti vertintiną turtą, buvo nurodyta ne vieną kartą ne viename jam adresuotame procesiniame dokumente, juos siunčiant tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu, kurių gavimą skolininkės vadovas yra patvirtinęs.
Apeliantė su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus – elektroninių laiškų kopiją (b.l. 44).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos antstolės atskirąjį skundą V. V. IPĮ „Vygis“ vadovas V. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 50-51). Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto vertintojas patvarkyme nustatytu laiku pats neatvyko atlikti turto apžiūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Dėl naujo įrodymo priėmimo. Pareiškėja antstolė J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2015 m. gruodžio 31 d. elektroninių laiškų kopijas (b.l. 44). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, be to, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakytini priimti.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai juridinio asmens vadovui neskyrė baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Apeliantės nuomone, skolininkės vadovas piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų dėl turto vertinimo, siekia vilkinti vykdymo procesą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl bauda nepaskirta nepagrįstai. Susipažinęs su bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas su antstolės atskirojo skundo argumentais sutikti.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad antstolė J. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01942 dėl skolininkei V. V. IPĮ „Vygis“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (b.l. 10, 28). Antstolės 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 buvo paskirta ekspertizė įkeisto turto rinkos vertei nustatyti (b.l. 10).
Skolininkės vadovas buvo ne kartą ragintas sudaryti sąlygas turto vertintojui įvertinti turtą, o antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavimu Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nustatyta konkreti turto apžiūros data – 2016 m. sausio 4 d. 10 val. ir pareikalauta sudaryti tinkamas sąlygas turto vertintojui T. M. turtą realiai apžiūrėti (b.l. 3, 7-13). Skolininkės vadovas V. V. 2016 sausio 5 d. skunde dėl antstolės veiksmų patvirtino, kad antstolės 2015 m. gruodžio 16 reikalavimą Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ gavo elektroniniu paštu (b.l. 6). Antstolė 2016 m. vasario 8 d. pareiškime nurodė, kad minėtas antstolės reikalavimas dėl įkeisto turto apžiūros neįvykdytas, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra.
Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 str. 1 p., 4 p., 6 p.). Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, jog antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavime Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nurodytų veiksmų skolininkės vadovas neatliko, sudaro pagrindą spręsti, jog jis nėra suinteresuotas operatyviu vykdymo procesu. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, kad minėtas antstolės reikalavimas neįvykdytas dėl paties turto vertintojo kaltės, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino šios bylos faktines aplinkybes.
Byloje nėra ginčo, kad skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovui buvo žinoma apie antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavimą. Iš byloje esančių turto vertintojo T. M. ir antstolės padėjėjo E. B., T. M. ir skolininkės vadovo V. V. elektroninio susirašinėjimo dokumentų nustatyta, kad vertintojo su V. V. buvo derinamos net dvi datos, kurias, kaip matyti, pasirinko pats V. V., t.y. 2015 m. gruodžio 31 d. nuo 12 val. iki 17 val. ir 2016 m. sausio 4 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val. (b.l. 17, 26). Buvo susitarta dėl turto apžiūros 2015 m. gruodžio 31 d. 15.00 val., tačiau vertintojui atvykus V. V. vertintiną turtą aprodyti atsisakė (b.l. 16-17, 26).
Pareigos aprodyti turtą skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovas neįvykdė ir antstolės reikalavime nustatytu laiku – 2016 m. sausio 4 d. 10.00 val. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, V. V., atsižvelgus į vertintiną objektą, jo apžiūrai turėjo numatyti pakankamą laiko tarpą, todėl turto vertintojo pavėlavimas į turto apžiūrą 2016 m. sausio 4 d. 10.00 val., sprendžiant dėl skolininkės vadovo V. V. atsakomybės už reikalavimo nevykdymą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Į bylą pateiktos turto vertintojo T. M. naudojamo abonento numerio paslaugų detaliosios 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. ataskaitos leidžia spręsti, kad dėl vėlavimo skolininkės vadovas iš tikrųjų buvo įspėtas (b.l. 16, 23).
Antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavime Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nurodytų veiksmų skolininkės vadovas nustatytu terminu neatliko, tokiais savo veiksmais (neveikimu) akivaizdžiai ignoruodamas valstybės funkcijas vykdančio asmens reikalavimus bei nevykdydamas jam, kaip skolininkės vadovui, įstatymo nustatytų pareigų.
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino antstolės pareiškimo dėl piniginių sankcijų už antstolio reikalavimų nevykdymą taikymo skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovui, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant antstolės J. J. pareiškimą dėl baudos V. V. paskyrimo (CPK 585 str. 2 ir 3 d., 616 str.).
Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio patvarkymo reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo pobūdį ir turinčias reikšmės baudos dydžiui. Nustatydamas baudos dydį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įmonės vadovas dar nebuvo baustas už antstolės patvarkymo nevykdymą, į tai, kad ir pati antstolė savo iniciatyva nebuvo ėmusis visų teisėtų priemonių (pvz. kliūtims pašalinti nebuvo kviečiama policija, kt.), kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Įvertinus šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovui V. V. skirtina vienkartinė 250,00 Eur bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą.
Pagal CPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės J. J. pareiškimą tenkinti.
Už antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavimo Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nevykdymą skolininkės V. V. IPĮ „Vygis“ vadovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti vienkartinę 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,42 Eur (devynis eurus keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.