Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2017 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė 2018 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista į 20 MGL (753,20 eurų) baudą, bauda sumokėta 2019 m. birželio 21 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo išregistruotą jam priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 3,14 promilių girtumui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jo, tik nėra ant jo priregistruotas. Kad automobilis priklauso jam matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties. Automobilis nėra parduotas, užstatytas ar įkeistas. 2021 m. rugpjūčio 14 d. jis su jam priklausančiu automobiliu buvo nuvažiavęs prie tvenkinio, kuris yra (duomenys neskelbtini). Prie tvenkinio vienas vartojo degtinę, po to, apie 18.22 val., važiavo į namus. Važiuodamas į namus, (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į elektros stulpą. Elektros stulpas yra netoli pastato pažymėto Nr. 1. Atsitrenkus į elektros stulpą, nebegalėjo pavažiuoti, todėl sėdėjo automobilyje už vairo. Automobiliu nuo tvenkinio iki atsitrenkiant į elektros stulpą važiavo vienas, daugiau niekas su juo nevažiavo. Jam sėdint automobilyje, atvyko policija ir jam nustatė neblaivumą. Jis negali pasakyti kiek įpūtė, tačiau sutinka, kad jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 3,14 promilės girtumas. Jis pareikštą įtarimą dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, jam priklausanti automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,14 promilės alkoholio, pripažįsta visiškai. Dėl to labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimą yra turėjęs, tačiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę labai senai ir jis nesusitvarkė, kad galėtų vairuoti transporto priemonę. Automobilis nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, tačiau techninė apžiūra yra galiojanti. Atsitrenkdamas į elektros stulpą, jis jo neapgadino, tik apgadino sau priklausantį automobilį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 110-111, 118).

Arūnas Kubulkis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate vyr. tyrėju. 2021 m. rugpjūčio 14 d. jis dirbo kartu su tyrėja Raimonda Grudikiene, apie 18 val. gavo budėtojų pranešimą, kad pranešėjas pravažiuojant matė priešais darželį tamsios spalvos automobilį, kuris buvo apdaužytas, kliudęs stulpą. Pranešėjas nurodė, kad viduje sėdėjo 2 asmenys, atviros durelės, prašo patikrinti. Nuvykus į nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo skersai keliuko stovintį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Matėsi išlūžęs automobilio kairės pusės priekinis ratas, sulaužytas priekinis kairės pusės bamperis, nežymiai apgadintas elektros stulpas. Jam einant link automobilio, kurio vairuotojo pusės langas buvo praviras, pamatė vairuotojo pusėje miegantį to paties kaimo gyventoją M. S., kurį pažinojo iš buvusių konfliktų su sugyventine. Priėjus prie automobilio, M. S. toliau miegojo, į aplinką nereagavo. Automobilyje buvo vienas, kitų asmenų nebuvo nei viduje, nei aplink automobilį. Prižadinus M. S., jis sunkiai orientavosi aplinkoje, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis pamatęs, kad peleninėje yra automobilio užvedimo raktai ir kad asmuo nesugalvotų užvesti automobilio, juos paėmė. Toje pačioje vietoje, prie bėgių perjungimo svirties, buvo padėtas 0,2 l talpos stiklinis degtinės butelis su skysčiu. M. S. išlaipinus iš automobilio, jis sunkiai laikėsi ant kojų bei jį prilaikant nuvedė į tarnybinį automobilį, kur jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas, antru – 3,25 promilių girtumas. Apžiūrint automobilio saloną, jo viduje, priekinėje keleivio pusėje ant grindų, gulėjo tuščias degtinės butelis. Salono gale ant sėdynės rasti dar keli degtinės buteliai, salone jautėsi stiprus alkoholio kvapas (b. l. 57-58).

Ž. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 17.00 val., savo automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 1, pamatė į elektros stulpą atsitrenkusį tamsios spalvos automobilį, markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Priekyje, keleivio pusėje sėdėjo asmuo, langas automobilio buvo atidarytas, matė iškištą alkūnę. Vairuotojo pusėje, jam pasirodė, kad irgi kažkas sėdėjo. Ar tai buvo vyrai ar moterys, pasakyti negali. Jis nesustojo, o nuvažiavo ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį. Kaip atrodė automobilyje sėdėję žmonės apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo (b. l. 63).

T. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje, toje pačioje gatvėje gyvena ir M. S.. 2020 m. spalio mėn. pradžioje jis iš savo brolio K. M., kuris tuo metu buvo grįžęs iš Danijos, nusipirko automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis iš brolio nusipirkęs automobilį jo neperregistravo savo vardu, todėl automobilio registracijos liudijimas yra išduotas brolio vardu. Praėjus dviem savaitėms jis automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė kaimynui M. S. už 1000 eurų. Perkant surašė pirkimo-pardavimo sutartį, ji surašyta 2020 m. spalio 19 d. Pardavęs automobilį, nuvyko į Regitrą ir informavo, kad automobilį pardavė. Jis M. S. jokių pretenzijų dėl automobilio neturi, įvykio metu automobilis jau priklausė M. S.. Kad M. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis tikrai nežinojo, nes pastarasis nusipirkęs iš jo automobilį, važinėjo juo (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

M. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele ir eismo įvykio vietos schema, kuriame aprašyta vieta, kur buvo rastas į stulpą atsitrenkęs automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pats automobilis, įvykio vieta ir automobilis užfiksuoti fotolentelėje, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 14-15, 17-24, 26);

2021 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Algimanto Rudnicko tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 20.15 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas nurodė vykti į pagalbą ekipažui „3024“, kurie (duomenys neskelbtini), sulaikė neblaivų automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją M. S., kuris neblaivus vairuodamas automobilį, kliudė elektros stulpo atramą ir ją apgadino. Nuvykus nurodytu adresu, rado apgadintą minėtą automobilį ir elektros stulpo Nr. 400/9 atramą, pasitikę pareigūnai Arūnas Kubulkis ir Raimonda Grudikienė paaiškino, kad automobilio vairuotojas už automobilio vairavimą būnant neblaiviam (pirmu tikrinimu nustatytas 3,14 promilių girtumas, antru – 3,25 promilių girtumas) yra sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 8);

2021 m. rugpjūčio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., 17.27 val., M. S. buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas, o 2021 m. rugpjūčio 14 d., 18.44 val. – 3,25 promilių girtumas. M. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 36-37, 38-41);

2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nušalinti M. S. nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 42-43);

2021 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, iš kurio matyti, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Osvalda“ saugojimo aikštelę Šiauliai, Pramonės g. 2 (b. l. 44-45);

VĮ Regitra duomenimis apie transporto priemonę, iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas K. M. vardu (b. l. 23);

2020 m. spalio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad T. M. už 1000 Eur sumą automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė M. S. (b. l. 29).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 137-139).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 75-81), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 95-96), Sodra duomenimis nedirba (b. l. 97), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 98).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. S. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 18.27 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. 10.47 val., viena para, ir laikytina, kad M. S. yra sumokėjęs 100 Eur baudos.

M. S. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis M. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog laikoma, kad kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nes 2002 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, be to, Norvegijos teismų du kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Iš kaltinamojo asmens duomenų matyti, kad 2000 m. sausio 11 d. jam buvo išduotas nuolatinis vairuotojo pažymėjimas, kuris yra negaliojantis, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2002 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam 4 metų laikotarpiui buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju M. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejiems metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, skyrimo M. S. dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 15 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo M. S., priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas M. S. priklausantis automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip M. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė.

2021 m. rugpjūčio 17 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. S. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus yra naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio raktelis su pakabuku (saugomi UAB „Osvalda“ aikštelėje), automobilio registracijos liudijimas, draudimo sutarties liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų ataskaita (saugomas prie bylos), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Kaltinamajam M. S. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam M. S. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 18.27 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. 10.47 val., vieną parą, ir laikyti, kad M. S. yra sumokėjęs 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Nustatyti M. S. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti M. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš M. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje Pramonės g. 2C, Šiauliai.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos M. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio raktelį su pakabuku, automobilio registracijos liudijimą, draudimo sutarties liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nurodyti M. S., jog paskirtą baudą, jis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant baudžiamosios bylos Nr. e1-1406-1079/2021, ir mokėjimo paskirties kodą 6801, ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti M. S., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti M. S., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme.

Išaiškinti M. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.