Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo Lindorff Oy filialo atstovui advokatui Dominykui Kabašinskui ir atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Barbarai Jurgelevičienei, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lindorff Oy filialo skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir UAB „Creditinfo Lietuva“) dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-21 nutartimi (elektroninės b. l. 26) priėmė pareiškėjo Lindorff Oy filialo 2013-12-16 skundą, teisme gautą 2013-12-23 (elektroninės b. l. 1–5), kuriame prašoma panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) nurodymą Nr. 2R-4798.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, kurioje konstatuota, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujam kreditoriui, nesiejant to su reikalavimo perleidimo sutarties ir / ar priedo pateikimu. Tačiau Inspekcija nurodyme teigia, jog E. Š. nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, nes jai nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Viešojo administravimo subjektas teisės aktų jam priskirtas funkcijas turi vykdyti laikydamasis teisės aktais nustatytos kompetencijos ir neveikti ultra vires, o Inspekcija tai padarė, priimdama nurodymą, keičiantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 1 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą, jį interpretuodama savaip.

Inspekcija skundžiamame nurodyme nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011, kurioje konstatuota, kad, nustatydama priminimo apie įsipareigojimų nevykdymą pateikimo asmeniui faktą, Inspekcija negali remtis jokiais įrodymais nepagrįstais paaiškinimais. Minėtos bylos Nr. A444-2161/2011 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo metu nagrinėjamos teisme, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas Inspekcijai pateikė visus turimus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad E. Š. 2009 m. sausio 20 d. buvo pateiktas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavimą tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi.

Lindorff Oy filialas atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos pareikalavimo atsiskaityti laiškus ir / ar pranešimus apie reikalavimo teisės perleidimą siųsti tik registruotu paštu. Todėl nepagrįsta būtų teigti, jog vienintelis tinkamas įrodymas apie pareiškėjo įvykdytą prievolę yra pateikta pažyma apie registruotu paštu išsiųstą laišką. Šiuo atveju Inspekcijai, be kitų įrodymų, buvo pateiktas laiškų siuntimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Itella Information“ rašytinis patvirtinimas apie išsiųstą laišką, o tai, pareiškėjo nuomone, yra tinkamas įrodymas apie laiško E. Š. išsiuntimą 2009 m. sausio 20 d. Be to, Inspekcija, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir rašytinius įrodymus bei E. Š. pateiktus žodinius paaiškinimus, taiko skirtingus metodus bei įrodymų vertinimo taisykles.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime (elektroninės b. l. 35–36) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LVAT 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011 rėmėsi pagrįstai, kadangi joje buvo konstatuota, kad, vertinant naujojo kreditoriaus veiksmų, tvarkant skolininkų asmens duomenis, teisėtumą, Inspekcija turi vertinti aplinkybę, ar apie reikalavimo perleidimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir ar tokiu būdu gauti jo asmens duomenys teisėtai buvo perleisti tretiesiems asmenims. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, jog tam, kad naujasis kreditorius galėtų naudotis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, pareiškėjas turi būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį). Šiuo atveju Inspekcijai nebuvo pateikta įrodymų apie reikalavimo perleidimo sutarties E. Š. pateikimą. UAB „Itella Information“ pranešimą Inspekcija laikė nepakankamu įrodymu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos pareigos įgyvendinimui pagrįsti, todėl Inspekcija priėmė ginčijamą nurodymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime (elektroninės b. l. 31–32) nurodė, kad su skundu sutinka ir palaiko Lindorff Oy filialo skundo argumentus dėl Inspekcijos nurodymo neteisėtumo, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti iš esmės remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretieji suinteresuoti asmenys (jų atstovai) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2013 m. lapkričio 29 d. nurodymo Nr. 2R-4798(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. Š. 1997 m. gruodžio 22 d. su UAB „Omnitel“ sudarė abonento sutartį Nr. 0012694 (elektroninės b. l. 47). UAB „Omnitel“ E. Š. už 1998 m. gegužės–liepos mėn. suteiktas paslaugas išrašė dvi sąskaitas 1 646,34 Lt sumai (elektroninės b. l. 49–50). 2008 m. gruodžio 23 d. Lindorff Oy filialas ir UAB „Omnitel“ sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TR-40034-7915, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į E. Š. vardu susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas bei UAB „Omnitel“ perdavė pareiškėjui trečiojo suinteresuoto asmens duomenis (elektroninės b. l. 52–54, 72). Pagal Lindorff Oy filialo pateiktus duomenis E. Š. 2009 m. sausio 20 d. neregistruota siunta buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavimą tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi (UAB „Itella Information“ rašytinis patvirtinimas apie išsiųstą laišką) (elektroninės b. l. 8–10). Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. kovo 25 d. Lindorff Oy filialas E. Š. asmens duomenis perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas E. Š. asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė teisėtai ir pagrįstai.

E. Š. su 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu (Inspekcijoje gautas 2013 m. rugsėjo 26 d.) kreipėsi į Inspekciją, nurodė, kad yra įtraukta į skolininkų registrą (1 646,34 Lt įsiskolinimas Lindorff Oy filialui), nors niekam nėra skolinga, jai nėra iškelta byla dėl skolos priteisimo. Taip pat nurodė, kad su UAB „Creditinfo Lietuva“ administruojama informacija nesutinka, tačiau Lindorff Oy filialas ir UAB „Creditinfo Lietuva“ nesutinka išbraukti jos iš skolininkų sąrašų. E. Š. pažymėjo, jog sandorių su Lindorff Oy filialu nėra sudariusi, jis nėra bandęs prisiteisti kokias nors skolas, nėra reiškęs pretenzijų. Išdėsčiusi visa tai, E. Š. Inspekcijos prašė įpareigoti Lindorff Oy filialo ir UAB „Creditinfo Lietuva“ vadovus panaikinti visus įrašus apie E. Š. neva turimą įsiskolinimą bei taikyti šių įmonių vadovams įstatymų nustatytas sankcijas (elektroninės b. l. 37).

2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2R-3883(2.13) Inspekcija Lindorff Oy filialo prašė pateikti informaciją apie E. Š. asmens duomenų tvarkymą, tarp jų ir informaciją: ar E. Š., kaip skolininkės, asmens duomenis teikė UAB „Credidtinfo Lietuva“; ar prieš teikiant šiuos duomenis E. Š. pateikė (išsiuntė) priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą, kaip to reikalauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. (prašė pateikti šį faktą patvirtinančių dokumentų kopijas); ar informavo E. Š. apie jos asmens duomenų teikimą UAB „Creditinfo Lietuva“, kaip to reikalauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 str. (prašė pateikti šį faktą patvirtinančių dokumentų kopijas) (elektroninės b. l. 41).

2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-4094 (Inspekcijoje gautas 2013 m. spalio 22 d.) Lindorff Oy filialas Inspekciją informavo, kad tvarko E. Š. asmens duomenis. E. Š. yra skolinga Lindorff Oy filialui, kuris su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį. E. Š. asmens duomenys nuo 2009 m. kovo 25 d. yra teikiami jungtinių duomenų rinkmenų valdytojai UAB „Credidtinfo Lietuva“. Priminimas apie neįvykdytą įsipareigojimą E. Š. buvo siųstas 2009 m. sausio 20 d., o pareikalavimo atsiskaityti laiškai – 2009 m. vasario 19 d., 2007 m. liepos 27 d., 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. gruodžio 10 d., 2011 m. liepos 8 d., 2012 m. kovo 9 d. ir 2013 m. sausio 17 d. (elektroninės b. l. 42–43).

2013 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2R-4531(2.13) Inspekcija Lindorff Oy filialo prašė pateikti informaciją, ar E. Š. sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas; jei ne, ar jai buvo pateiktas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija ar kitoks perleidimo fakto įrodymas, reikalavimo perleidimo sutartis, jos kopija (prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus) (elektroninės b. l. 69).

2013 m. lapkričio 18 d. raštu Lindorff Oy filialas Inspekciją informavo, kad skolininko (duomenų subjekto) sutikimas, perleidžiant reikalavimo teisę, nebuvo reikalingas. Skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu. E. Š. apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota rašytiniais pranešimais (elektroninės b. l. 70).

2013 m. lapkričio 29 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-310(2.13.-1.), kuriuo E. Š. 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą pripažino pagrįstu bei nusprendė Lindorff Oy filialui ir UAB „Creditinfo Lietuva“ duoti nurodymą imtis priemonių, kad E. Š. asmens duomenys, 2009 m. kovo 25 d. perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“, UAB „Creditinfo Lietuva“ būtų sunaikinti. Nurodė, kad Lindorff Oy filialas nepateikė pakankamų įrodymų, kuriais remiantis Inspekcija turėtų pagrindą nustatyti, kad E. Š. priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą 2009 m. sausio 20 d. buvo pateiktas, E. Š. taip pat nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą Lindorff Oy filialui. Todėl padarė išvadą, kad Lindorff Oy filialas nevykdė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos pareigos ir E. Š. asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė neteisėtai (elektroninės b. l. 73–75).

2013 m. lapkričio 29 d. Inspekcija surašė Lindorff Oy filialui ir UAB „Creditinfo Lietuva“ ginčijamą nurodymą Nr. 2R-4798(2.13.) imtis priemonių, kad E. Š. asmens duomenys, 2009 m. kovo 25 d. perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“, UAB „Creditinfo Lietuva“ būtų sunaikinti (elektroninės b. l. 77–78).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio 41 str. 5 p. nustatyta, kad Inspekcija turi teisę duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodus, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (toliau – jungtinės skolininkų rinkmenos). Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą, tik šio įstatymo 33 str. nustatyta tvarka pranešęs Inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą. Duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d.).

Iš minėto reglamentavimo matyti, kad viena iš būtinų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų duomenų valdytojui teisėtai teikti skolininkų duomenis yra ta, kad duomenų valdytojas prieš tai turi paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (pateikti) duomenų subjektui rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą. Pareiškėjas tvirtina šią pareigą įvykdęs tinkamai, t. y. E. Š. 2009 m. sausio 20 d. neregistruota siunta išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavimą tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi, bet trečiasis suinteresuotas asmuo per 30 kalendorinių dienų skolos nepadengė. Mano, kad 2009 m. kovo 25 d. E. Š. asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė teisėtai. UAB „Itella Information“ pranešimą Inspekcija laikė nepakankamu įrodymu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos pareigos įgyvendinimui pagrįsti, todėl priėmė ginčijamą nurodymą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d.), t. y. minėto įstatymo tikslas yra būtent apsaugoti asmenų teises, duomenų valdytojams tvarkant jų asmens duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir asmens duomenų teisinės apsaugos srities reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos būtinos sąlygos, kad galėtų teikti UAB „Creditinfo Lietuva“ skolininkės E. Š. asmens duomenis, nes jai nebuvo pateiktas rašytinis priminimas apie įsipareigojimų neįvykdymą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo pateikti duomenys, jog jis 2009 m. sausio 20 d. neregistruota siunta išsiuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą, laikytini nepakankamu įrodymu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos pareigos įgyvendinimui pagrįsti, nes dėl pasirinkto priminimo siuntimo būdo (neregistruota siunta) pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių įsitikinti siųsto priminimo įteikimu E. Š..

Šiuo atveju svarbu tai, kad priminimo siuntimo metu nuo įsiskolinimo susidarymo buvo praėję daugiau nei 10 metų, todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai, o ne formaliai, įgyvendinti savo pareigą pranešti skolininkei apie įsipareigojimų neįvykdymą, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai, sąžiningai ir pasirinkti tokį priminimo įteikimo būdą, kad skolininkei taptų žinoma apie įsipareigojimų neįvykdymą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo galimybę tinkamai atlikti savo pareigą informuoti E. Š. apie įsipareigojimų neįvykdymą prieš pateikdamas jos asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“. Nenustačius Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymosi, asmens duomenų teikimas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lindorff Oy filialas neįvykdė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtintos pareigos ir E. Š. asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ perdavė neteisėtai, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto ginčijamo Inspekcijos nurodymo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Lindorff Oy filialo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.