Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir G. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2007-07-12 sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.22-23).

Suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas 2009-09-08 pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu (b.l. 52). Jo atstovas teismo posėdyje (b.l.82) palaikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi nutraukdami santuoką pareiškėjai nepranešė kreditoriams apie bylos iškėlimą bei nepasidalijo skolinių įsipareigojimų.

Pareiškėjai G. P. ir G. P. pateikė teismui tvirtinti 2009-10-21 sudarytą taikos sutartį (b.l. 63-64), kuria susitarė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-12 sprendimu civilinėje byloje patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 p. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-10-23 nutartimi (b.l. 84-85) pareiškėjos G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino: atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. N2-9397-534/2007 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-12 sprendimą šioje civilinėje byloje; atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą 2009-10-21 taikos sutartį; pasiūlė pareiškėjams sudaryti ir pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; civilinę bylą Nr. N2-9397-534/2007 sustabdė, nurodydamas, kad pareiškėjams per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas neišsprendė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimo (CK 3.88 str., CPK 385 str.1 d.), kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo išspręstas skolų padalijimo ir jų grąžinimo kreditoriams klausimas, pripažino, kad priimtas sprendimas šioje byloje yra neteisėtas, pažeidžiantis kreditorių interesus, todėl yra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyta s1lyga procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą pareiškėjų teismui pateiktos taikos sutarties teismas netvirtino, konstatavęs, kad šia sutartimi pažeidžiami pareiškėjos, nepilnamečių vaikų bei kreditorių interesai (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens G. P. atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-10-23 nutartimi CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu procesą šioje civilinėje byloje atnaujino. Kartu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šios kategorijos bylų specifiką, vadovaudamasis CK 3.53 str. 4 d. nuostata, tolimesnį bylos nagrinėjimą sustabdė (CPK 164 str. 4 p.) iki pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atskirajame skunde apeliantas ginčija proceso šioje byloje atnaujinimo pagrįstumą, pareiškėjų šio proceso metu pateiktos taikos sutarties dalyje dėl nekilnojamojo turto bei visų kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių turinio įvertinimą, bei 2007-07-12 sprendimo panaikinimo apimtį, teigdamas, jog šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo panaikinti ne visą sprendimą, o tik jo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių padavimo tvarką reglamentuojanti CPK 334 str. 1 d. numato galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo tik dviem atvejais: kai tokia galimybė tiesiogiai aptarta Civilinio proceso kodekso normose, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

CPK 370 str. 3 d. nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik tokia pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria procesą byloje atnaujinti atsisakyta. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad apeliacinio peržiūrėjimo objektu gali būti tik galimybę proceso atnaujinimui užkertanti pirmosios instancijos teismo nutartis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui dėl teismo nutarties, kuria procesas byloje atnaujintas, nėra procesinės galimybės paduoti atskirąjį skundą, nes tokio pobūdžio teismo nutarties apskundimas tiesiogiai įstatyme nenumatytas, ir toks prašymo išsprendimo teisinis rezultatas galimybės tolesnei bylos eigai neužkerta (CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Analogiškos pozicijos, kad pagal CPK 370 str. 3 d. priimta nutartis atnaujinti procesą savarankiškai nėra skundžiama atskiruoju skundu, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-12-03 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-524/2007). Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad teismo nutarties išvados dėl pagrindo procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti buvimo ar nebuvimo, negali būti įvertintos apeliacine tvarka ar kad CPK 370 str. 3 d. tvarka priimtos nutarties atnaujinti procesą teisėtumas iš viso negali būti peržiūrimas, kadangi teisė į apeliaciją dėl nutarčių peržiūrėjimo vėlgi gali būti įgyvendinama dviem būdais – tiesiogiai skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu, arba motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t.y. paduodant apeliacinį skundą priėmus galutinį procesinį sprendimą (plačiąja prasme) atnaujintoje byloje (CPK 334 str. 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio peržiūrėjimo objektu gali būti tik galimybę proceso atnaujinimui užkertanti pirmosios instancijos teismo nutartis, pirmoji apelianto argumentų grupė, susijusi su pagrindų ir sąlygų atnaujinti procesą nebuvimu, negali būti laikoma apeliacinio nagrinėjimo objektu, nes, kaip minėta, toks prašymo išsprendimo teisinis rezultatas galimybės tolesnei bylos eigai neužkerta (CPK 370 str.4 d., 371 str.). Apeliacinis procesas šioje skundo dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Dėl teismo atsisakymo patvirtinti taikos sutartį

Apeliacinio peržiūrėjimo objektu taip pat negali būti ir kita apelianto argumentų grupė, susijusi su pareiškėjų pateiktos taikos sutarties turinio CPK 42 str. 2 d. aspektu vertinimu. Viena vertus, taikos sutartis gali būti šalių sudaroma bylą nagrinėjant pagal ginčo teisenos taisykles, o sutuoktiniams siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, yra sudaroma ne taikos sutartis, o tiesiogiai įstatyme numatytas procesinis dokumentas – sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 3 d.), kurios patvirtinimo ar nepatvirtinimo klausimą teismas ir išsprendžia (CPK 541 str. 1 d.). Antra vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas sutuoktiniams teisę nutraukti santuoką supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis, įpareigoja teismą, nepaisant vienokio ar kitokio sutarties šalių susitarimo, patikrinti, ar sutuoktinių su prašymu nutraukti santuoką pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių vaikų ar kurio nors sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų, ar yra išlaikyta sutuoktinių ir jų vaikų bei sutuoktinių (sutuoktinio) kreditorių interesų pusiausvyra, t.y. patikrinti pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio atitiktį pagal CK 3.53 str. nustatytus kriterijus (CPK 539 str. 2 d.). Tačiau bylos proceso ypatumai šios kategorijos bylose (byla, kaip minėta, nagrinėjama ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka) suteikia teismui teisę įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus iš esmės vieninteliu būdu: arba tokią sutartį pilna apimtimi patvirtinant, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatoms (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtinant, t,y. sutuoktinių prašymą atmetant. Kitaip tariant, tokiu atveju, kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių, o ne teismo diskrecijoje. Egzistuoja dar viena procesinė galimybė teismui įtakoti sutarties turinį – kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal CK 3.53 str. 4 d. yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma. Būtent šia procesine galimybe šiuo konkrečiu atveju, konstatavęs, kad pareiškėjų patikta nauja sutartimi pažeidžiami pareiškėjos, nepilnamečių vaikų bei kreditorių interesai (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.), pasinaudojo pirmosios instancijos teismas. Tokio pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrįstumas šiame etape, t.y. tikrinant pagrindo procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti buvimo ar nebuvimo klausimą, nenagrinėtinas.

Kadangi iki byla nebus išnagrinėta įstatymų leidėjas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo atsisakymą patvirtinti taikos sutartį, ar, pagal analogiją, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), apeliacinis procesas ir šioje atskirojo skundo dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliacinio apskundimo objektu galėtų būti tik teismo sprendimas sustabdyti šią civilinę bylą CPK 164 str. 4 p. pagrindu, nes tokią galimybę tiesiogiai įtvirtina CPK 165 str. Tačiau apeliantas paties bylos sustabdymo fakto nekvestionuoja, todėl kolegija, kuri yra saistoma apeliacinio (atskirojo skundo) ribų (CPK 320 str., 338 str.), dėl teismo diskrecijos teisės sustabdyti bylą įgyvendinimo nepasisako.

Dėl sprendimo panaikinimo apimties

CPK 366 str. 3 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį – užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principo (CK 3.3 str. 1 d.) įgyvendinimą ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos (sutuoktinių arba partnerių daugėto), CPK 366 str. 3 d. draudžiamas proceso atnaujinimas ne apskritai santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimu, t. y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra pripažinta negaliojančia ar nutraukta. Tačiau šis draudimas taikytinas tik tuomet, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Apeliantas, pateikdamas teorinius samprotavimus dėl to, kad teismas, atnaujindamas procesą, galėjo panaikinti tik 2007-07-12 teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įrodymų, jog jis arba pareiškėja yra sudarę naują santuoką, proceso atnaujinimo klausimą sprendusiam teismui, taip pat apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Todėl kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl naikintino sprendimo apimties, kuri šiuo atveju iš esmės įtakos turi tik atnaujintos bylos nagrinėjimui (CPK 370 str. 4 d.), kolegija neturi pagrindo.

Be to, kaip jau buvo šioje nutartyje minėta, apeliuoti dėl netinkamai taikyto bylos atnaujinimo instituto galima jeigu teismas atsisako procesą atnaujinti (CPK 370 str. 1 d.), arba skundžiant galutinį procesinį sprendimą, priimtą atnaujintoje byloje.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka galėjo būti skundžiama tik dalyje dėl bylos sustabdymo, ką nutarties rezoliucinėje dalyje, išaiškindamas nutarties apskundimo tvarką, turėjo nurodyti pirmosios instancijos teismas. Todėl atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį bei neperžengiant CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis apskųstoje jos dalyje negali būti laikoma apeliacinio nagrinėjimo objektu.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Bylą pakartotinai išnagrinėjus ir priėmus vieną iš CPK 371 str. numatytų procesinių sprendimų, proceso dalyviai galės pasinaudoti CPK 334 str. 3 d. aptarta apskundimo teise.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti jį priimti pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str. nuostatas, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinį procesą nutraukia apeliacinės instancijos teismas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties nutraukti.