Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. Š. ieškinys ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant per darbovietę. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos patalpos pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą priklauso N. Š., po kurios mirties palikimą priėmė atsakovas A. Š.. Minėtų patalpų šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovas turėjo prievolę mokėti už teikiamas ieškovės paslaugas (CK 6.384 straipsnis), tačiau jos tinkamai nevykdė. Ieškovė už suteiktas šilumos energijos paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovui 2019 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Ker1 Nr. 190500001817 1 685,93 Eur skolos suma, susidariusiai nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus, įsiskolinimas už tiektą šilumos energiją sudaro 1 658,93 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Pažymėtina, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-451/2020 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po N. Š. mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Be to, minimu Kauno apylinkės teismo sprendimu panaikintas 2019 m. vasario 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1158, kurio pagrindu valstybei buvo perėjęs mirusios N. Š. palikimas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. perėmė palikimą faktiška pradėjęs jį valdyti, būtent jam kyla pareiga atsiskaityti už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal energijos (ar energijos išteklių, taip pat šilumos energijos, karšto ir šalto vandens) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Nesant sudarytos sutarties, pagal CK 6.384 straipsniu, 6.351 straipsnio nuostatas, už teikiamas paslaugas turi atsiskaityti faktinis naudotojas. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė jam priklausančią prievolę mokėti ieškovei už jos tiektą šilumos energiją, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 658,93 Eur dydžio skola (CK 6.38, 6.59, 6.256, 6.384 straipsniai).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 658,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 37,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms ir 1,71 Eur Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registro išrašų gavimas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 658,93 Eur (tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 93 ct) skolos, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 658,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,01 Eur (septyniasdešimt penki eurai 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos skųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.