Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-311/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-03-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1-2595-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00281-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
D. Z.
Nukentėjusysis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00281-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.20.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajai D. Z.,nukentėjusiajam V. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 236 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.41 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, esančiose Laisvės al. 11, Kaune, būdama įspėta dėl atsakomybės, pagal BK 236 str., melagingai įskundė turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui S. V., nekaltą asmenį – V. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str., t. y. jog jis 2018-12-24, apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis V. Ž., mažamečių dukrų, jos motinos bei sesers sugyventinio akivaizdoje, jai į veidą papurškė ašarinių dujų, o netrukus vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį ir taip nežymiai sužalojo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Z. 2018 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 23.45 val. iki 00.05 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, esančiose Laisvės al. 11, Kaune, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60663-18 metu, būdama įspėta dėl atsakomybės, pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja melagingai parodė, kad 2018-12-24, apie 22.30 val., būnant namuose, bandant sustabdyti sutuoktinį V. Z., jis jai į veidą papurškė ašarinių dujų, po to jam išėjus į lauką ir jo neįleidus į vidų, V. Z. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį, 2019-01-09, laikotarpiu nuo 10.46 val. iki 12.08 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato patalpose, esančiose Islandijos pl. 209, Kaune, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60663-18 metu, įspėta dėl atsakomybės, pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama papildomai liudytoja, melagingai parodė, kad 2018-12-24, apie 22.00 val., būnant namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, bandant atimti iš V. Z. dujų balionėlį, jis ją pastūmė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, krisdama dešinės kojos keliu atsitrenkė į stiklinio stalo kampą, po to jai atsistojus, V. Z. papurškė į akis dujų ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jai stovint prie lauko durų, V. Z. užsimojo ranka ir rankos kumščiu sudavė į nosį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. Z. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad smulkmenų neprisimena, nes viskas vyko prieš metus. Pripažįsta, kad apkaltino nukentėjusįjį iš pykčio. Buvo Kalėdos, ji ir jos buvęs vyras V. Z. išgėrė, po to ji pradėjo pykti, puolė nukentėjusįjį. Prašo pagarsinti jos parodymus, duotus anksčiau teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti D. Z., apklaustos nukentėjusiąja 2019-04-08 teisiamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1222-288/2019.

Teisiamojo posėdžio metu D. Z. parodė:

„į teisėjos klausimus D. Z. atsakė -kaltinamasis yra mano buvęs vyras ir sugyventinis. Mes kartu negyvenam nuo gruodžio mėnesio, nes mes ir gyvendavom kartu, ir negyvendavom. Aš parodymus duoti sutinku. Aš teisėja labai noriu atsiprašyti visų, nebegaliu save graužiu ir noriu pasakyti teisybę kas iš tiesų buvo tą vakarą, nes aš tikrai melavau, pareiškimą norėjau atsiimti, bet man neleido atsiimti. Su savo melavimu pakenkiau ir vaikui ir noriu pasakyti teisybę kas vyko tą vakarą.

Dienos metu aš sugalvojau padaryti staigmeną savo tėvams ir vyro tėvams, pasiūliau apsirengti Kalėdų seneliu ir Snieguole. Mes nuėjom kartu nusipirkti Kalėdų senelio ir Snieguolės rūbus. Aišku V. labai nenorėjo persirengti, sako man bus gėda, bet aš įkyriai lindau ir prašiau jo, sakiau, kad ant drąsos gali išgerti. Mes nusipirkom tuos rūbus, parėjom namo ir jau į vakarą, kitoje namo pusėje gyvena mano tėvai ir mes pas juo ėjome prie stalo. Apsirengėm, susidėjom dovanas, pradžioje išėjo vaikai, o po to mes. Nuėjom prie stalo, aišku buvo ir degtinės, pavalgėm, išdalinom dovanas, pabuvom gal apie valandą laiko ir tada mes ėjome pas jo tėvus. Ten taip pat padalinom dovanas, išgėrėme brendžio, pabuvom irgi gal kokią valandą. Tada man paskambino mama ir sako pareikit dar pasėdėsim pas mus namuose. Mes parėjom namo su vaikais ir aš iškarto sakau, kad einam pas mamą, nes mama kvietė. Lauke rūkė D. sesers vyras. Aš pasakiau, kad tu su juo parūkyk jei nori ir ateisi. Aš V. palikau lauke. Įėjusi į vidų, į kambarį, mano tėvas buvo po operacijos ir sako, kad jis eina namo, nes alkoholio jis nevartojo, taip pat mano sesuo G. nevartojo alkoholio. Aš sesers buvau prašiusi kaip sėdėjome prie stalo, kad mano vaikai liktų pas ją nakvoti ir ji sutiko. Kadangi tėtis jau norėjo miegoti, tai mamai paskiau, kad einam pas mane pasisėdėsim. Mama sutiko, paėmė brendžio butelį ir mes išėjom į lauką. Aš V. paskiau, kad einam pas mane pasisėdėsim, o jis norėjo kažkur varyti, bet po to jis sutiko. Aš turiu šuniuką, pasigarsinom muziką, aš buvau atsisėdusi prie stiklinio stalo ant žemės ir mes bendravome. V. muziką tai pagarsina, tai patildo, aš paprašiau patildyti muziką, nes už sienos yra tėčio kambarys. V. sako, kad truputį garsiau ir vėl pagarsino muziką, pradėjo loti šuo. Kaip V. garsina muziką, šuo iš karto loja. Ant stalo buvo maistas, degtinė, stikliukai ir šuo nuo lovos ant stalo užšoko ir pradėjo vaikščioti po stalą. V. paprašė patraukti šunį, o aš jam paskiau, kad mano namai ir mano taisyklės, kur šuo nori ten ir eina. Šunį aš vieną kartą nuėmiau nuo stalo ir ten buvo sekcija, o ant sekcijos aukštai padėtas dujų balionėlis, kurį man buvo davusi močiutė kaip aš vakarais vėlai grįždavau iš darbo, kad turėčiau. Šuo vėl užšoko ant stalo ir mes susiginčijom vėl dėl šunio. Mes dėl šunio pykomės visą laiką. Na mes dėl to šunio pykomės ir jis pasiėmė lėkštę ir pradėjo valgyti, padėjo lėkštę ant stalo krašto, šuo prabėgdamas pačiupo tą kumpio gabaliuką iš lėkštės. Aš mačiau kažką V. ėmė nuo sekcijos, bet ant sekcijos laikėm mes ir telefonus. Nemačiau, kaip jis paėmė dujų balionėlį ir įsikišo į kišenę. Ir kaip tas šuo pradėjo bėgti ir atsisuko loti aš pamačiau kaip jis išsitraukė iš kišenės ir papurškė šuniu, bet šuo nesureagavo ir nubėgo į koridorių. Aš paklausiau, kas čia dujos ir jam pasakiau, kad ką tu šuniu papurškei dujų. Aš atsistojau nuo stalo ir norėjau jį pulti. Mačiau, kad jis kažką tai laiko rankoje, aš griebiau norėdama ištraukti ir besigrumiant pasipurškė dujos. Mes vienas ant kito pradėjome koliotis įvairiais žodžiais. Aš supykau ir norėjau paimti nuo stalo ką nors, kad jam trenkti. Aš pasiėmiau butelį ir kaip sukausi į stalo kampą trenkiausi kojos kelią. Skausmo aš pradžioje nejutau. Aš pasiėmiau tą butelį ir trenkiau jam, pataikiau į kaktą, tada jis pradėjo, kad man iškvies policiją. Ant lovos sėdėjo mama, kuri buvo pakankamai daug išgėrusi, aš mamai paskiau, kad ji eitų namo, nes matai kas čia darosi, gaunasi kivirčai. Bet mama liko sėdėti ant lovos toliau. Aš kaip trenkiau jam tuo buteliu, jis bumbėdamas greiti žingsniu išėjo link lauko. Jis išeidamas bumbėjo visokiais žodžiais, kad man padarys, aš jam pasakiau, kad aš tau tada ir padarysiu. Aš išeidinėjau iš kambario, buvo lauko durys atidarytos ir ten pas mus yra tokie varteliai, kad šuo neišbėgtų į lauką, jis man pasakė, kad aš dabar iškviesiu policiją ir, kad aš tau padarysiu, iš tavęs paims vaikus. Tai kaip jis šitaip man pasakė, kad atims vaikus, o pas mane virtuvėje yra sulankstomos metalinės baro kėdės, aš pasiėmiau kėdę ir sakau ateik čia, aš tau dabar padarysiu. Aš buvau su šortukais ir trumpa maikute, kambarinėm tapkėm. Aš nusileidau laiptais ir mečiau į jį tą kėdę, kur pataikiau aš nemačiau. Jis tada pasakė, kad kvies policiją. Kaip tik tada ateidinėjo mano dukra G. iš anos namo pusės, paklausė kas čia darosi, o aš jai paskiau, kad kviestų policiją. Dukra surinko numerį, pasakė vos kelis žodžius, aš iš jos atėmiau telefoną ir paskiau, kad mane nupurškė dujomis ir pastūmė, aš nugriuvau. Aš bėgdama laiptais su tapkėmis paslydau ir griebiau už durų, griuvau tiesiai į duris ir susižalojau nosį aš jam paskiau, kad dar pasakysiu, kad tu man ir nosį sulaužei.

Atvažiavo policija ir klausė kas įvyko, mano dukra pasakė, kad matė kaip mes pykomės, aš buvau užsidėjusi rankšluostį ir kaip pamačiau kraują dar labiau pasiutau, man pasakė ar kviesti greitąją, aš paskiau, kad kviestų, nes aš paskiau, kad jis mane pastūmė, nosį sulaužė, papurškė dujomis.

Mane išvežė į klinikas, po to paskambino man sesuo ir pasakė, kad mamai yra kažkas negerai. Kaip aš bendravau su policija ir stovėjau tarp lauko durų, mano mama nepaėjo ir dukra vedė namo, nes ji buvo visiškai girta. Po to atėjo D. ir paprašiau padėti parvesti mamą. D. ir mano dukra abu vedė mamą. Ji galbūt pati bandė stotis ir nukrito, nes tai jau ne vieną kartą ir pas ją yra kaulų retėjimas, ji buvo ir namuose vieną kartą nukritusi ir šonkauliai buvo lūžę. Jos tikrai V. nestūmė, nes ji sėdėjo ant lovos. Nepanaudojo V. prieš mane smurto, nes aš pati jį pirma puoliau.

Aš labai blogai jaučiuosi, norėjau ir pareiškimą atsiimti, bet man neleido, nuo to visko matau kaip veikas kenčia, nes kiekvieną vakarą klausia kada tėtis miegos pas mus. Mūsų dukra yra prie jo labai prisirišusi, nes kaip jis nedirbo, jie kartu labai daug laiko praleisdavo. Aišku aš galėjau ir toliau čia meluoti, bet nebegaliu.

2014 metais jis buvo nuteistas, nes jis man įspyrė, bet po to spyrimo nebuvo nei mėlynių, nieko nebuvo. Mes kartu neišgerdinėjam, aš esu karštakošė ir kas man tik netinka aš puolu į akis, išsituokėm mes dėl pašalpų, nes aš nedirbau, jis nedirbo, reikėjo gauti pašalpų. Mes po skyrybų gyvenom kartu. Būdavo taip, kad pagyvenam atskirai, nes būdavo jis išvažiuoja į užsienį, po to susipykstam, jis pas tėvus išeina gyvena. Labai gerai aš su jo tėvais sutariu.

Teisiamojo posėdžio metu į prokurorės klausimus D. Z. atsakė:

„-tikrai neprašė manęs pakeisti parodymus, aš negaliu tylėti ir aš pati norėjau atsiimti pareiškimą. Aš ėjau pas tyrėją po savo pirmų parodymų ir ji mane po to vėl išsikvietė, aš paprašiau atsiimti ji man pasakė, kad pas mus negalima atsiimti pareiškimą. Manęs tyrėja neklausė kodėl aš noriu atsiimti pareiškimą. Aš po tokias įstaigas nelabai esu vaikščiojus ir nelabai žinojau, kad reikia paprašyti apklausti papildomai. Aš tiesiog žinojau, kad galiu paprašyti atsiimti pareiškimą, tai tą aš ir padariau.

Pareigūnams aš nurodžiau, kad jis man papurškė dujų, pastūmė mane ir trenkė į nosį. Tokius parodymus daviau ir tyrėjai, nes labai didelį pyktį laikiau, ir dabar pripažįstu kad pamelavau, labai gailiuosi dėl to, aišku įtraukiau ir mamą kuri yra nekalta (1 t., b.l. 88-93).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji D. Z. juos patvirtino.

Kadangi kaltinamoji D. Z. kalta prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d. susipyko su tuo metu buvusia sugyventine D. Z.. Dėl to buvo prieš jį panaudotas smurtas ir jis Dianai pagąsdino, kad iškvies vaiko teises. Abu buvo išgėrę. Jis nei būtų jų kvietęs, nei ką. Diana labai supyko dėl tų žodžių ir pasakė, kad jam iškvies policiją ir apkaltino nebūtais dalykais. Diana teisme pasakė visą teisybę. Teisme matyt prabudo jai sąžinė. Šiai dienai jie yra susitaikę, nes turi bendrą dukrą, turi bendrauti, tačiau kartu negyvena. Jis jautė įtampą, buvo pergyvenimai, naktimis miegojo neramiau, buvo visokie galvojimai, nesimatymas su vaiku, apribojimas matytis su vaiku, gėrė vaistus nuo padidėjusio spaudimo. Už visą tą policijos persekiojimą ir tai ką patyrė, ir už tuos visus neteisingus kaltinimus jis jai atleidžia, nes bet kokiu atveju turės bendrauti. Diana apkaltino jį, kad sužalojo ją, kad jai davė į nosį, kad dujų papurškė, kad sužalojo jos mamą. Diana jį apkaltino policijoje, parašė pareiškimą Žaliakalnio policijos komisariate. Jis buvo apkaltintas nebūtais dalykais, buvo sulaikytas dvi paras, buvo nemalonu, išgyveno dėl to, tačiau pretenzijų neturi. Nereiškia civilinio ieškinio, nes susitaikė, jis jai atleido (1 t., b.l. 117-119).

Tokius pačius parodymus jis davė apklaustas kaltinamuoju 2019-04-08 teisiamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1222-288/2019 (1 t., b.l. 88-93).

Iš 2019-06-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. Z. atžvilgiu, nesant nusikaltimų, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte iur 138 straipsnio 1 dalyje požymių (b.l. 3-5).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą,

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios D. Z. veikoje, visiškai įrodytos, kaltinamosios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamoji, žinodama, kad V. Z. 2018-12-25 nenaudojo prieš ją fizinio smurto, Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str., melagingai įskundė V. Z. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str., taip pat pagal jos melagingą pranešimą pradėjus ikiteisminį tyrimą, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja melagingai parodė, kad 2018-12-24 apie 22.30 val. namuose V. Z., jai bandant atimti iš V. Z. dujų balionėlį, ją pastūmė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, krisdama dešinės kojos keliu atsitrenkė į stiklinio stalo kampą, po to jai atsistojus jis jai į veidą papurškė ašarinių dujų, vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį.

Dėl šio D. Z. pranešimo ir tokių jos parodymų V. Z. buvo pradėtas persekioti-jam buvo pareikšti įtarimai, jis buvo apklaustas įtariamuoju, jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio 1 dalies tvarka.

Kaltinamoji D. Z. kalta ir baustina.

Kaltinamosios D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kalta prisipažino visiškai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajai D. Z. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji kalta visiškai prisipažino, padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteista (b.l. 148-149), bausta administracine tvarka (b.l. 147), dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 140), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruota, nesigydė (b.l. 152, 154).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių D. Z. padarytus nusikaltimus, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jai skirtinos BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės – baudos, jų dydį nustatant artimą minimaliam.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, per baigiamąsias kalbas valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė paprašė D. Z. skirti bausmę-baudą pagal BK 2325 straipsnio 1 dalį, o pripažinus D. Z. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, t.y. kaltinamajai susitaikius nukentėjusiuoju. S

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. Z. pasisakymų per baigiamąsias kalbas, jis nurodė, kad atleidžia kaltinamajai, prašo jai kuo švelnesnės bausmės. Kaltinamoji D. Z., pasisakydama per baigiamąsias kalbas ir sakydama paskutinį žodį nurodė, kad labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo ir teismo.

Tai yra nei nukentėjusysis V. Z., nei kaltinamoji D. Z. neišreiškė konkrečios savo valios dėl susitaikymo instituto taikymo, neprašė teismo taikyti D. Z. atžvilgiu BK 38 straipsnio 1 dalies, neprašė nutraukti įstatymų nustatyta tvarka baudžiamosios bylos dėl atitinkamų nusikalstamų veikų. Todėl, teismo nuomone, nėra jokių teisinių pagrindų nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją :

pagal BK 235 straipsnio 1 dalį-70 (septyniasdešimties) MGL, t.y. 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda,

pagal BK 236 straipsnio 1 dalį-70 (septyniasdešimties) MGL, t.y. 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-111 (vieno šimto vienuolikos) MGL, t.y. 5550 (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-74 (septyniasdešimt keturių) MGL, t.y. 3700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Kardomąją priemonę D. Z.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. Z., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jos pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas