Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nuteistajai D. Z.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Z. (toliau – D. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda.

Paskirtos baudos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. Z. paskirta subendrinta 111 MGL (5550 eurų) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 74 MGL (3700 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Z. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.41 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės, pagal BK 236 straipsnį, melagingai įskundė turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui S. V., nekaltą asmenį – V. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje, t. y. jog jis 2018 m. gruodžio 24 d. apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, mažamečių dukrų, jos motinos bei sesers sugyventinio akivaizdoje, jai į veidą papurškė ašarinių dujų, o netrukus vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį ir taip nežymiai sužalojo.

2. Be to, ji pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2018 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 23.45 val. iki 00.05 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja melagingai parodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., būnant namuose, bandant sustabdyti sutuoktinį V. Z., jis jai į veidą papurškė ašarinių dujų, po to jam išėjus į lauką ir jo neįleidus į vidų, V. Z. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį, 2019 m. sausio 9 d., laikotarpiu nuo 10.46 val. iki 12.08 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, įspėta dėl atsakomybės, pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama papildomai liudytoja, melagingai parodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d. apie 22.00 val., būnant namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, bandant atimti iš V. Z. dujų balionėlį, jis ją pastūmė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, krisdama dešinės kojos keliu atsitrenkė į stiklinio stalo kampą, po to jai atsistojus, V. Z. papurškė į akis dujų ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jai stovint prie lauko durų, V. Z. užsimojo ranka ir rankos kumščiu sudavė į nosį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus sutinka su nuteistosios skunde išdėstytais argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant D. Z. veiksmus ir konstatuoja, kad D. Z. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

8. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. Z., žinodama, jog V. Z. 2018 m. gruodžio 25 d. nenaudojo prieš ją fizinio smurto, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, melagingai įskundė V. Z. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje, taip pat pagal jos melagingą pranešimą pradėjus ikiteisminį tyrimą, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja 2018 m. gruodžio 25 d. ir papildomai apklausiama 2019 m. sausio 9 d., melagingai parodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d. apie 22.30 val. namuose V. Z., jai bandant atimti iš jo dujų balionėlį, ją pastūmė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, krisdama dešinės kojos keliu atsitrenkė į stiklinio stalo kampą, po to jai atsistojus jis papurškė jai į veidą ašarinių dujų, vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį. Šių aplinkybių neginčijo ir pati nuteistoji, kuri apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad apkaltino nukentėjusįjį iš pykčio. Buvo Kalėdos, jie šventė, vartojo šiek tiek alkoholio, susikivirčijo su buvusiu sutuoktiniu dėl šuns. Nukentėjusysis papurškė dujų šuniui, tuomet ji pati puolė jį. Kai nukentėjusysis pagrasino jai, kad iškvies policiją ir iš jos atims vaikus, ji pati paskambino policijai ir pasakė, kad nukentėjusysis jai papurškė dujų balionėliu, pastūmė ją ir ji pargriuvo. Ji pati bėgo laiptais į viršų, paslydo ir trenkėsi į duris, taip susižalojo nosį. Buvo labai supykusi ant nukentėjusiojo, todėl pasakė policijos pareigūnams, kad tai jis jai sulaužė nosį, tačiau nukentėjusysis prieš ją smurto nenaudojo ir jai dujų balionėliu nepurškė, tai ji pirmoji jį puolė. Nors jie ir išsiskyrę, tačiau gyvena su nukentėjusiuoju kartu. Be nuteistosios D. Z. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. Z. atžvilgiu (t. 1, b. l. 3-5), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 14-16), teisių ir pareigų liudytojui/nukentėjusiajam išaiškinimo protokolai (t. 1, b. l. 49, 53, 58), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 50), liudytojo apklausos protokolai (t. 1, b. l. 55-57, 60-61). Apylinkės teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl D. Z. kaltės, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šio nuosprendžio 1 ir 2 punktuose nurodytus D. Z. veiksmus kvalifikuodamas kaip BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

1.2. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kad melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

11. Šio teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, vertinant nuteistosios veiksmų kvalifikavimą, pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. Z. 2018 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, melagingai pranešė neva D. Z. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnyje, po ko, pagal jos pareiškimą pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apklausus ją kaip liudytoją (2018 m. gruodžio 25 d. ir 2019 m. sausio 9 d.), įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ji davė melagingus parodymus, kad V. Z. ją pastūmė, nuo ko ji nukrito ant grindų, krisdama dešinės kojos keliu atsitrenkė į stiklinio stalo kampą, po to jai atsistojus jis jai į veidą papurškė ašarinių dujų, vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį. Nagrinėjamu atveju D. Z. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo, t. y. melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys, todėl teisėjų kolegijos nuomone, D. Z. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

12. Perkvalifikavus nuteistosios D. Z. veiksmus iš BK 236 straipsnio 1 dalies ir BK 235 straipsnio 1 dalies į BK 236 straipsnio 1 dalį turėtų būti iš naujo sprendžiamas ir skirtinos bausmės klausimas, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jos atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tokį prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreiškė ir nukentėjusysis V. Z., teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

13. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas, konstatavęs, kad nei nukentėjusysis, nei kaltinamoji D. Z. neišreiškė savo valios dėl susitaikymo instituto taikymo, neprašė teismo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą minėtu pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, byloje esantį 2019 m. liepos 23 d. nukentėjusiojo ir įtariamosios susitaikymo protokolą, su tokiais apylinkės teismo motyvais neturi pagrindo sutikti.

1.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis). Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

14. Nagrinėjamu atveju D. Z. yra pripažinta kalta, padariusi nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltę dėl savo priešingų teisei veiksmų ji pripažino visiškai ir dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, žala nukentėjusiajam V. Z. padaryta nebuvo, nukentėjusysis nereikalauja jokios turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo iš D. Z. Tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad jie šiuo metu yra susitaikę, turi du nepilnamečius vaikus. Byloje dar 2019 m. liepos 26 d. buvo pateiktas nukentėjusiojo ir įtariamosios 2019 m. liepos 23 d. susitaikymo protokolas, kuriame raštu buvo išreikšta tiek D. Z., tiek ir nukentėjusiojo V. Z. pozicija dėl susitaikymo bei prašymas atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (t. 1, b. l. 155). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad atleido kaltinamajai, o D. Z. pakartotinai nukentėjusiojo atsiprašė (t. 2, b. l. 5-6). Kaip minėta, prašymą nutraukti baudžiamąją bylą nukentėjusiajam ir kaltinamajai susitaikius nukentėjusysis V. Z. ir nuteistoji D. Z. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2 , b. l. 35-36).

15. Iš baudžiamojoje byloje esančių nuteistąją D. Z. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji yra jauno amžiaus, dirba, augina 2 mažamečius vaikus, anksčiau teista nebuvo, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, niekada nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu (t. 1, b. l. 140, 144, 147-149). D. Z. gailisi dėl savo veiksmų ir tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos ji būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Minėtos aplinkybės bei pozityvus nuteistosios elgesys po padarytos nusikalstamos veikos leidžia pagrįstai manyti, kad ji nebedarys naujų nusikaltimų, todėl yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo D. Z. atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Kauno apylinkės teismo nuosprendis BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu naikintinas.

16. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgusi į visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, padarymo aplinkybėmis, D. Z. asmenybe, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 7 MGL įmokos dydį. Įvertinus tai, kad D. Z. turi išlaikytinių, jos gaunamos pajamos yra mažos, nustatytinas 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios D. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. Z. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL dydžio, t. y. 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. Z. išaiškinti, kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.