Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-47-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-18
Bylos Nr.
2A-47-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.)
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pasvalio skyriaus, VSDFV Pasvalio skyriui, VSDFV Pasvalio
Ieškovas
R. R.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 47 – 198 / 2009

Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)16.2.1; 27.8.1; 44.5.2.16; 44.8; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei

dalyvaujant atsakovo atstovei D. N.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pasvalio skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui VSDFV Pasvalio skyriui dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nustatyti netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėtoju atsakovą VSDFV Pasvalio skyrių ir įpareigoti jį mokėti kas mėnesį 26% netekto darbingumo periodinę kompensaciją, priteisti iš atsakovo nepriemoką už neišmokėtą 26% netekto darbingumo periodinę kompensaciją, pradedant ją skaičiuoti nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, priteisti delspinigius už kas mėnesį laiku neišmokėtą 26% netekto darbingumo periodinę kompensaciją, palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1969 m. kovo mėn. 15 d. pradėjo dirbti melžėja Joniškėlio žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio gamybiniame padalinyje. Nuo 1970-01-01 Joniškėlio ŽŪT buvo reorganizuotas į Joniškėlio Mičiurino tarybinį ūkį technikumą, kuris taip pat kelis kartus buvo reorganizuojamas, t. y. buvo keičiamas jo pavadinimas. Dirbdama Joniškėlio ŽŪT ji neteko 25 % profesinio darbingumo, o dirbdama Joniškėlio žemės ūkio mokykloje neteko 1 % profesinio darbingumo. Atsakovas nemoka žalos atlyginimo už 26 % netekto darbingumo dirbant Joniškėlio ŽŪT ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, motyvuodamas tuo, kad paminėtą 26% netekto darbingumo žalos atlyginimą privalo mokėti Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, kuri taip pat atsisako mokėti kompensaciją, nes, anot jos, ieškovės teisių ir pareigų perėmėja yra Stačiūnų žemės ūkio bendrovė. Tačiau kadangi ši bendrovė yra bankrutavusi, tai netekto darbingumo periodinę kompensaciją turėtų mokėti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 13 387,92 Lt netekto darbingumo kompensacijos už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. 31 d. iki 2008 m. spalio mėn. 31 d., o nuo 2008 m. spalio mėn. 31 d. - neterminuotai kas mėnesį po 580,32 Lt netekto darbingumo kompensacijos už 26 procentus netekto darbingumo dirbant Joniškėlio tarybiniame ūkyje technikume ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, didinant šią sumą didėjant draudžiamosioms pajamoms, bei 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo valstybei 209 Lt žyminio mokesčio ir 7,85 Lt pašto išlaidų. Teismas iš įrodymų visumos nustatė, kad ieškovei nustatytas 40% darbingumo netekimas dėl profesinės ligos, iš kurių 25% profesinio darbingumo ji neteko dirbdama Joniškėlio ŽŪT mokomajame ūkyje, 9% - dirbdama „Lenino“ kolūkyje, 5 % - „Gegužės pirmosios“ kolūkyje ir 1 % - Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. Šalių ginčas kyla dėl to, kas turi mokėti ieškovei žalos atlyginimą už 26% profesinio darbingumo netekimą, kai ji dirbo Joniškėlio ŽŪT mokomajame ūkyje ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. Nurodė, kad ieškovė profesine liga susirgo kai dirbo valstybinėje įmonėje - Joniškėlio tarybiniame ūkyje technikume ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, o profesinės ligos nustatymo faktas konstatuotas 2006 m. spalio 31 d., t. y. jau po Joniškėlio tarybinio ūkio - technikumo ir Joniškėlio žemės ūkio mokyklos likvidavimo. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 101 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 110 pagrindais vietoje likviduoto Joniškėlio tarybinio ūkio - technikumo buvo įkurta Joniškėlio žemės ūkio mokykla, kuriai perėjo turtas ir kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į Joniškėlio aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Jos gamybiniame padalinyje liko dirbti ieškovė. Žemės ūkio ministerijos 1991 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 360, 1992 m. gegužės 1 d. rašto pagrindais vykstant Joniškėlio aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio ūkio privatizacijai, 1992 m. buvo įsteigtos ŽŪB „Stačiūnai“, „Narteikiai“ ir „Jovaras“. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovei susirgus profesine liga, taikytinas 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas, kurio 18 str. 1 d. įtvirtinta bendroji žalos atlyginimo, kai juridinis asmuo reorganizuojamas, taisyklė – jeigu įmonė, įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą pereina tos įmonės teisių perėmėjui. Laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. numatyta, kad valstybė perima žalos atlyginimo prievolę tada, kai už sveikatos sužalojimą atsakinga įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo ar kai nukentėjusieji susirgo profesine liga, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos. Įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p. taip pat nurodyta, kad nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika ir esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. tada, kai ieškovė niekada nedirbo Joniškėlio žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo ir pakeitus pavadinimą Joniškėlio žemės ūkio mokyklos mokomojoje dalyje, bet dirbo Joniškėlio žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo, o vėliau – Joniškėlio žemės ūkio mokyklos gamybinėje dalyje, kuri buvo privatizuota, laikė, kad ieškovė 26% darbingumo neteko dėl darbo buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje, kuri buvo privatizuota 1992 m. Tokiu būdu sprendė, kad, pagal minėto įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p., žalos dėl 26% netekto darbingumo atlyginimo mokėjimo prievolę turi vykdyti valstybė (civilinė byla Nr. 3K-3-590/2007). Teismas ieškinį dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo atmetė, nes nustatyta, kad atsakovas ginčija prievolę mokėti ieškovei žalos atlyginimą, ir netekto darbingumo žalos atlyginimo mokėjimo subjektas spręstinas teismo sprendimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei netekto darbingumo kompensacijos už 25 procentus netekto darbingumo dirbant Joniškėlio tarybiniame ūkyje technikume ir 1 procentą netekto darbingumo dirbant Joniškėlio žemės ūkio mokykloje mokėjimą bei bylinėjimosi išlaidas iš Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, VSDFV Pasvalio skyrius, kaip netinkamas atsakovas byloje, turėtų būti pakeistas tinkamu atsakovu – Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, iš kurio ir turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Profesinė liga ieškovei nustatyta 2006-09-28. Biržų NDNT 2006-12-04 rašte nustatė, kad ieškovė dirbdama Joniškėlio ŽŪT mokomajame ūkyje neteko 25%, dirbdama Pasvalio rajono „Lenino“ kolūkyje - 9%, Pakruojo rajono „Gegužės Pirmosios“ kolūkyje – 5%, Joniškėlio žemės ūkio mokykloje – 1% profesinio darbingumo. Prievolė mokėti žalą dėl netekto darbingumo valstybei pereina tuo atveju, kai už žalą atsakinga įmonė yra likviduota ar privatizuota. Mokėti žalos atlyginimo dalį dėl Joniškėlio tarybiniame ūkyje technikume ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje netekto profesinio darbingumo ieškovei neturi pagrindo, nes Laikinojo Įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, jeigu nukentėjusysis susirgo profesine liga dirbdamas buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, - įregistravimo įmonių rejestre datos). Joniškėlio tarybinis ūkis - technikumas nebuvo privatizuotas, kadangi Įstatymo prasme įmonė laikytina privatizuota tik tuo atveju, jeigu įmonių rejestre kaip akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ar žemės ūkio bendrovė ji buvo įregistruota išimtinai tik dėl įvykusios privatizacijos fakto, t. y. įmonė, kaip objektas, nebepriklauso valstybei nuosavybės teise. Tik įmonės rūšies pakeitimo iš valstybinės į privačią įregistravimo įmonių rejestre momentas pagal Įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p. pripažįstamas buvusios valstybinės įmonės privatizavimu (LRV 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtintos Tvarkos aprašo 6.2.5 p.). Taigi, įmonės privatizacijos faktą Įstatymas, teisės aktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sieja su įmonės nuosavybės formos pasikeitimu, įregistruotu įmonių rejestre, o ne su turto dalies perleidimu nuosavybėn kitoms įmonėms ar fiziniams asmenims. Remiantis 1990-06-25 LR ŽŪM įsakymu Nr. 101, Joniškėlio tarybinis ūkis - technikumas buvo reorganizuotas, ir LR ŽŪM 1990-06-28 įsakymo Nr. 110 pagrindu jo bazėje įkurta Joniškėlio žemės ūkio mokykla, kurios pavadinimas pakeistas į Joniškėlio aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, kuriai suteiktas Igno Karpio vardas. Keičiantis pavadinimams mokyklos statusas nepasikeitė, ji liko valstybine įstaiga, kuri yra Joniškėlio žemės ūkio technikumo teisių, pareigų, atsakomybės ir prievolių perėmėja, todėl pagal Laikinojo Įstatymo 18 str. 1 d., ji yra įpareigota atlyginti nukentėjusiajai žalą dėl susirgimo profesine liga – šiuo atveju Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla. Pačiame Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos 2007-10-19 rašte Nr. SD-44 teigiama, kad Stačiūnų žemės ūkio bendrovė yra R. R. teisių perėmėja, kadangi 1992-08-03 potvarkiu Nr. 483pv, reorganizuojant Joniškėlio žemės ūkio mokyklą, atsiskyrė žemės ūkio bendrovės – Stačiūnai, Narteikiai ir Jovaras. Atsakovė 1991-11-29 atleista iš darbo Joniškėlio žemės ūkio mokykloje ir tapo Stačiūnų žemės ūkio bendrovės nariu ir pajininku. Pagal Stačiūnų žemės ūkio bendrovės įstatus ši bendrovė įregistruota kaip juridiškai ir komerciškai savarankiška žemės ūkio ūkinė – komercinė bei įvairių paslaugų teikimo organizacija, įsteigta fizinių asmenų lėšomis, sujungtomis į bendrą nuosavybę, kuri jokių įsipareigojimų, prievolių bei atsakomybės iš ankstesnės ieškovės darbovietės – Joniškėlio žemės ūkio technikumo, vėliau Joniškėlio žemės ūkio mokyklos neperėmė. Taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteista iš atsakovo valstybei 209 Lt žyminio mokesčio, kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p., valstybės institucijos (įstaigos) yra atleidžiamos nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad skundas iš esmės grindžiamas tik vienu argumentu, jog Joniškėlio tarybinis ūkis – technikumas jokia forma nebuvo privatizuotas, tačiau toks susiaurintas teisinis traktavimas ignoruoja procesus, vykusius 1990-1992 metais tiek pertvarkant Joniškėlio tarybinio ūkio – technikumo, tiek analogiškų mokymo įstaigų veiklą visoje Lietuvoje. Kaip rodo įvykių chronologija, užbaigtas tuometinės Joniškėlio žemės ūkio mokyklos transformavimas į kelius ūkio subjektus negali būti traktuojamas kaip neįvykęs joks teisinis procesas ir paliekantis dabartinei Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklai visas buvusios Joniškėlio žemės ūkio mokyklos teises ir pareigas. Be to, teismas teisingai nustatė atsakovą, priteisdamas jam mokėti 26% kompensaciją dėl netekto darbingumo, nes ji (ieškovė) darbo santykius su Joniškėlio žemės ūkio mokykla nutraukė dar 1991-12-02, t. y. iki šio ūkio subjekto reorganizavimo ir privatizavimo proceso pradžios. Teigia, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad nutraukus darbo santykius su Joniškėlio žemės ūkio mokykla ji tapo Stačiūnų žemės ūkio bendrovės nare ir pajininke, dėl ko bendrovė turėtų mokėti 26 % kompensaciją. Priešingai, su Stačiūnų žemės ūkio bendrove jokių darbo santykių po 1991-12-02 neturėjo, o žemės ūkio bendrovės finansinio turto – pajų turėjimas negali ūkio subjektui sukurti pareigos mokėti jai kompensaciją dėl netekto darbingumo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas sprendimas naikinamas, nes neatskleista bylos esmė, ir byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Šioje byloje ieškovė reikalauja netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėtoju nustatyti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pasvalio skyrių, kuris ir turėtų jai atlyginti žalą dėl 26 procentų netekto darbingumo. Apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendė, kad, pagal 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p., žalos dėl 26 procentų netekto darbingumo atlyginimo mokėjimo prievolę turi vykdyti valstybė, nes ieškovė dalies darbingumo neteko dėl darbo buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje, kuri 1992 m. buvo privatizuota. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo žalos atlyginimą dėl netekto darbingumo dirbant Joniškėlio tarybiniame ūkyje - technikume ir Joniškėlio žemės ūkio mokykloje priteisti iš Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos, ko pasekoje, VSDFV Pasvalio skyrius turėtų būti laikomas kaip netinkamas atsakovas byloje. Taigi, ginčas yra kilęs dėl to, kas turi mokėti ieškovei žalos atlyginimą už 26 procentų profesinio darbingumo netekimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 101 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 110 pagrindais vietoje likviduoto Joniškėlio tarybinio ūkio - technikumo buvo įkurta Joniškėlio žemės ūkio mokykla, kuriai perėjo turtas ir kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į Joniškėlio aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, kuriai suteiktas Igno Karpio vardas. Pagal minėto Laikinojo Įstatymo 18 str. 1 d., kai juridinis asmuo reorganizuojamas, ieškovei dėl susirgimo profesine liga padarytos žalos atlyginimo prievolė pereina reorganizuotos įmonės teisių perėmėjui. Prievolė mokėti žalą dėl netekto darbingumo valstybei pereina tik tuo atveju, kai už žalą atsakinga įmonė yra likviduota ar privatizuota. Joniškėlio tarybinis ūkis - technikumas nebuvo privatizuotas, kadangi įstatymo prasme įmonė laikytina privatizuota tik tuo atveju, jeigu įmonių rejestre kaip akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ar žemės ūkio bendrovė ji buvo įregistruota išimtinai tik dėl įvykusios privatizacijos fakto, t. y. įmonė, kaip objektas, nebepriklauso valstybei nuosavybės teise, o tik įmonės rūšies pakeitimo iš valstybinės į privačią įregistravimo įmonių rejestre momentas pagal Įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p. pripažįstamas buvusios valstybinės įmonės privatizavimu (LR Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtintos Tvarkos aprašo 6.2.5 p.).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str.1 d.1 p.), dėl ko pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebuvo galima išnagrinėti iš esmės, t. y. teismas negalėjo pilnai ištirti visų faktinių bylos aplinkybių, išsiaiškinti, ar Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla perėmė Joniškėlio tarybinio ūkio – technikumo teises ir pareigas, ar jis buvo privatizuotas. Ieškovė nesutiko atsakovo VSDFV Pasvalio skyriaus, pakeisti kitu atsakovu – Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, ir tai yra jos teisė ( CPK 45 str.2 d. ), tačiau teismas savo iniciatyva turėjo Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą įtraukti į bylos nagrinėjimą, tuo labiau, kad dėl jos teisių ir pareigų sprendime pasisakyta.

Tokiu būdu, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla gražintina apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Toks bylos gražinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas