Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-90-471/2016 bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ŠRAAD) ieškinį atsakovei UAB „Tytuvėnų sodai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ŠRAAD ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ 5778,00 Eur žalos, padarytos gamtai neteisėtai nukertant medžius, atlyginimo.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui pagal 2015-04-14 prašymą Kelmės rajono savivaldybė išdavė 2015-04-20 leidimą Nr. 34, atsakovo naudojamuose žemės sklypuose (jų apsauginėse juostose), iškirsti leidime nurodytus medžius, t. y. pažeistus medžius, 79 vnt. 30–45 cm skersmens beržų ir 27 vnt. 30–50 cm skersmens uosių. 2015-05-01pareigūnams nuvyko į kirtimų vietą nustatyta, kad yra nukirsti 52 vnt. beržų, o sudarius komisiją 2015-05-04 pakartotinai patikrinus nustatyta, kad yra nukirsti 54 vnt. beržų. Neteisėtu buvo pripažintas 34 vnt. sveikų, tačiau mažesnio nei 30 cm skersmens beržų nukirtimas. Nustatyta, kad kirtimo darbus organizavo atsakovės vadovas S. V. B., o dirbo jo pasamdyti žmonės. Todėl S. V. B. buvo surašytas ATP protokolas ir paskirta bauda. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti. Atsakovei buvo pasiūlyta gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą, tačiau atsakovė to nepadarė.

3. Atsakovė UAB „Tytuvėnų sodai“ nurodė, kad beržai buvo seni, peraugę, dalis jų nesveiki. Kreipėsi į savivaldybę su prašymu duoti leidimą nupjauti sodui trukdančius medžius. Kartu su atsakinga darbuotoja R. P. atvyko į vietą, apžiūrėjo medžius ir buvo išrašytas leidimas kirsti. Prieš išrašant leidimą kirstini medžiai nebuvo pažymėti, jų skaičius leidime įrašytas neskaičiavus. Mažesnio kaip 30 cm skersmens buvo nupjauti tik pažeisti, t. y. nesveiki arba netiesiai išaugę, tai buvo leidžiama pagal išduoto leidimo sąlygas, todėl kaltės dėl neteisėto medžių kirtimo nepripažįsta ir su ieškiniu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 5778,00 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimo. Priteisti iš atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ valstybei 178,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Byloje teismas nustatė, kad UAB „Tytuvėnų sodai“ direktorius S. V. B. pagal savivaldybės išduotą leidimą Nr. 34 organizavo beržų kirtimą bendrovei išnuomotuose dviejuose žemės sklypuose, esančiuose Žilaičių kaime, prie vietinės reikšmės kelio. Teismas sprendė, kad leidimo turinys galėjo būti neaiškus ir jį gavusios bendrovės vadovui. Teismas nustatė, kad buvo pjaunami ne atskiri medžiai, o beveik visi paeiliui, paliekant tik pavienius medžius, tarp jų kažkodėl – ir akivaizdžiai nesveikus, tačiau dalis nupjautų medžių tikrai buvo nesveiki ar netinkamai išaugę. Kadangi didžioji medžių dalis jau buvo supjaustyti, tiksliai nustatyti, kiek nupjautųjų medžių buvo sveiki, o kiek – pažeisti, nebuvo galimybės. Nors leidimas buvo duotas pjauti tik pažeistus medžius ir išvadose nurodoma, jog visi nupjautieji medžiai buvo sveiki, neteisėtu pripažintas tik medžių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 27,7 cm ir tik dėl jų nupjovimo S. V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir paskaičiuota žala aplinkai.

6. Teismas sprendė, kad atsakovas nupjovė 2015-05-04 kelmų apmatavimo akte nurodytus 54 beržus, tai patvirtina ir administracinėje byloje Nr. 112468 konstatuotos aplinkybės. Nustatydamas kirtimų mąstą, kaip pagrindiniu įrodymu, teismas vadovavosi 2015-05-04 patikrinimo, kurį atliko specialiai sudaryta komisija, rezultatais. Teismas atstovo nurodytas aplinkybes vertino kaip nežymias, kurios nesudaro pagrindo abejoti patikrinimo išvadomis. Teismas įsakymo surašymą kitą dieną vertino kaip neturintį įtakos komisijos veiksmų teisėtumui. Teismas savo iniciatyva nesprendė klausimo, ar pagrįstai atsakovei nereiškiami reikalavimai dėl didesnio skersmens medžių nupjovimu gamtai padarytos žalos atlyginimo. Įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendė, kad visi 34 vnt. ne didesnio kaip 27,7 cm skersmens medžių buvo nupjauti nesilaikant leidime Nr. 34 nustatytų apribojimų, t. y. neteisėtai, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti jų nupjovimu gamtai padarytą žalą.

7. Teismas sprendė, jog, ieškovui prašant priteisti tik dalį gamtai atsakovo galbūt padarytos žalos, CK 6.282 str. nuostatų taikymas negalimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tytuvėnų sodai“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8. 1. Apeliantė sutinka su teismo pastebėjimais, kad leidimo sąlygų dviprasmiškumas galėjo suklaidinti tiek ieškovą, tiek atsakovę. Teismas teisingai pažymėjo, kad valstybinės institucijos leisti kirsti medžiai nebuvo pažymėti, kad prašyme dėl leidimo išdavimo nebuvo nurodyti kirstinų medžių kamieno diametrai ir kad supjausčius nukirstų medžių kamienus nustatyti pažeidimo faktą sudėtinga. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą padarė išvadas, kurios niekaip nesiderina su paties teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles.

8.2. Ieškovas siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus nukertant kiekvieną medį turėjo įrodyti net dvi faktines aplinkybes: medžio kamieno diametro neatitiktį Leidime nurodytam 30 cm dydžiui, ir visų medžių kamienų diametras 130 cm aukštyje nesiekė 30 centimetrų, tai apeliantės nuomone, įrodyta nebuvo. Teismo išvadą, jog aktas su išvada yra patikimi ir objektyvūs leidimo sąlygų pažeidimo bei ieškinio reikalavimo dydžio įrodymai, apeliantė laiko prieštaringa. Šios išvados nepagrįstumą apeliantė sieja su 2015-05-04 apmatavimų metu naudotų matavimo priemonių patikimumu bei akto ir komisijos datos sudarymo neatitikimu.

8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui prašant priteisti tik dalį gamtai atsakovės galbūt padarytos žalos CK 6.282 str. nuostatų taikymas negalimas.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ŠRAAD prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Žala aplinkai padaryta neteisėtai nupjovus 34 vnt. saugotinų medžių (beržų) apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Teismo nustatyta, kad buvo pjaunami visi medžiai, praktiškai nesirenkant, sveikas ar nesveikas medis, beveik visi paeiliui. Taip pat pažymėtina, kad atliekant matavimus S. V. B. dalyvavo, o aktas buvo pasirašytas vietoje. Atkreipia dėmesys, kad iš viso buvo nupjauti 54 vnt. medžių, tačiau žala skaičiuota tik dėl tų 34 vnt. medžių, kurie buvo pripažinti nupjauti neteisėtai. Matavimo atlikimo eiga, jų rezultatų fiksavimas atsakovės nebuvo ginčijami jų surašymo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas dėl gamtai padarytos žalos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ direktorius S. V. B. turėdamas Kelmės rajono savivaldybės 2015 m. balandžio 20 d. išduotą saugotinų medžių kirtimo darbams leidimą Nr. 34, Kelmės r., Tytuvėnų sen., valstybės nuomojamuose žemes sklypuose, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. organizavo ir vykdė 54 medžių nupjovimą. Iš jų 34 medžiai (beržai) buvo nupjauti nesilaikant Kelmės rajono savivaldybės leidime nurodytų sąlygų, t. y. netinkamai bei neteisėtai buvo organizuotas 34 saugotinų medžių (beržų) nupjovimas, ir tuo padaryta žala gamtai.

12. Apeliantės nuomone, teismo išvados niekaip nesiderina su teismo priteistu žalos atlyginimu gamtai, t. y. teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

13. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys gali būti tenkinamas. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra įtikinama, pagrįsta leistinais, pakankamais ir patikimais bylos rašytiniais įrodymais. Todėl nurodytus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus teisinius argumentus.

14. Ieškinys dėl 5778,00 Eur ieškovui padarytos žalos atlyginimo atsakovei pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

15. Šiuo atveju žala aplinkai padaryta neteisėtai nupjovus 34 saugotinus beržus. Byloje esančiame Kelmės rajono savivaldybės administracijos medžių pjovimo faktui nustatyti 2015 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte nustatyta, kad ne pagal 2015 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą Nr. 34 neteisėtai, atsakovės vadovo nurodymu, iš viso buvo nupjauti 34 saugotini medžiai (beržai), taip padarant žalą gamtai (62–64 b. l.). Atsakovė tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. Už šį administracinį teisės pažeidimą ŠRAAD Kelmės rajono agentūros pareigūnas S. V. B. 2015 m. liepos 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 112468 (6–8 b. l). Atsakovės atstovas su 2015 m. liepos 1 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 112468 supažindintas ir pasirašytinai įteiktas 2015 m. liepos 1 d. Už šią veiką, ŠRAAD atstovas 2015 m. liepos 15 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112468 priėmė nutarimą, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d. atsakovo vadovui S. V. B. skyrė 187,00 Eur baudą (11–12 b. l.). Minėtas protokolas, leidimas, patikrinimo aktai, iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktai, vietos apžiūros aktas su fotonuotraukomis, iš dalies ir pačios apeliantės pateiktas paaiškinimas dėl šio įvykio aplinkybių, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovo vadovas S. V. B. ne pagal 2015 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą Nr. 34 neteisėtai nupjovė 34 beržus. Byloje nesama duomenų, jog minėtas 2015 m. liepos 15 d. nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o priešingų duomenų, sudarančių prielaidas abejoti apeliantės atstovo vaidmeniu, atliekant neteisėtus veiksmus, ar žalos dydį paneigiančių įrodymų (paskaičiavimų pagrįstumo) nepateikė ir apeliantė.

16. Apeliantė savo kaltę bando paneigti išvados dėl leidimo sąlygų dviprasmiškumu, leistų kirsti medžių nepažymėjimu, prašyme dėl leidimo išdavimo nenurodytų kirstinų medžių kamienų diametrų ir negalėjimu nustatyti pažeidimo fakto dėl nukirstų ir supjaustytų medžių kamienų. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

17. Byloje esantis 2015-04-20 leidimo Nr. 34 turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškius, nedviprasmiškas ir suprantamas. Akivaizdu, kad pagal nurodytas leidimo sąlygas atsakovė galėjo kirsti tik pažeistus 79 beržus, 30–45 skersmens, ir 27 uosius, 30–50 skersmens, be to nurodoma, kad medžio diametras cm yra 1,3 m aukštyje (38 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovei pateikus prašymą leisti nupjauti nesveikus medžius dėl drenažo sistemos gadinimo ir saulės užstojimo, kartu su savivaldybės atstove R. P. buvo nuvykę į vietą ir apžiūrėjo kirstinus medžius. Aplinkybė, kad apžiūrėti medžiai kirsti nebuvo sužymėti, neatleidžia apeliantės nuo pareigos laikytis leidimo sąlygų. Teismas pastebi, kad tiek leidime, tiek atsakovės prašyme dėl leidimo išdavimo, nurodomų kirsti medžių skaičius sutampa, be to, juose nurodomas ir kirstinų medžių skersmuo. Todėl neteisi apeliantė teigdama, kad prašyme dėl leidimo išdavimo nenurodyti kirstinų medžių kamienų diametrai. Šios aplinkybės iš esmės tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad kirtimo sąlygos išduotame leidime atsakovei buvo žinomos, aptartos, detalizuotos ir suprantamos. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad galimai ji buvo suklaidinta ar kad leidimo sąlygos jai buvo nesuprantamos. Priešingai, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo pjaunami ne atskiri medžiai, o beveik visi paeiliui, paliekant tik pavienius medžius, tarp jų kažkodėl ir akivaizdžiai nesveikus, nors leidimas buvo išduotas kirsti tik pažeistus medžius (41–47 b. l.). Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad dėl nukirstų ir supjaustytų medžių kamienų nėra galimybės nustatyti pažeidimo fakto. Visų pirma, minėta, kad byloje nepaneigtas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas. Antra, neteisėtai nupjautų beržų skaičius ir jų diametras konstatuotas 2015-05-04 Kelmų apmatavimo aktu, 2015-05-12 patikrinimo aktu Nr. VA-42, medžių skersmens šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomumo aktu, pažymint, kad S. V. B. su matavimais sutiko ir pasirašė (48–49, 54–55, 62–64 b. l.). Trečia, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad iš viso buvo nupjauti 54 vnt. medžių, tačiau žala skaičiuota tik už tuos 34 vnt., kurie buvo pripažinti nupjauti neteisėtai. Todėl išvadose pagrįstai nurodyta, jog visi nupjautieji medžiai buvo sveiki, neteisėtu pripažintas tik medžių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 27,7 cm ir tik dėl jų nupjovimo S. V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir paskaičiuota žala aplinkai.

18. Teismo išvadą, jog aktas su išvada yra patikimi ir objektyvūs leidimo sąlygų pažeidimo bei ieškinio reikalavimo dydžio įrodymai, apeliantė laiko prieštaringa ir šios išvados nepagrįstumą sieja su 2015-05-04 apmatavimų metu naudotų matavimo priemonių patikimumu bei akto ir komisijos datos sudarymo neatitikimu.

19. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų 2015-05-04 apmatavimų metu naudotų matavimo priemonių patikimumą. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad naudojant tas pačias priemones surašytas ir 2015-05-01 iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas (24 b. l.). Byloje pateikti šių priemonių galiojantys patikros sertifikatai, todėl tai, kad 2015-05-04 kelmų apmatavimo akte nenurodytos naudotos matavimo priemonės, negali paneigti akto teisėtumo. Matavimo atlikimo eiga, jų rezultatų fiksavimas atsakovės nebuvo ginčijami jų surašymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2015-05-04 kelmų apmatavimo akto ir komisijos sudarymo datos neatitikimas iš esmės negali paneigti atsakovės atstovo kaltės dėl žalos atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, už kurių atlikimą buvo pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda. Atsakovės atstovo neteisėtais veiksmais gamtai buvo padaryta žala. Žalos dydis apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Taigi tarp atsakovės atstovo veiksmų ir gamtai padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, o žalos padarymo faktas sukuria prievolę apeliantei atlyginti žalą.

20. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio ar padėjusio jai atsirasti asmens požiūris į savo veiksmus, jų pasekmes, t. y. savo veiksmų vidinis vertinimas. Juridinę reikšmę turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus konkrečioje situacijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei padarė žalą aplinkai (CK 6.246 str. – 6.249 str.), taigi privalo ją atlyginti.

21. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo, šiuo atveju apeliantė UAB „Tytuvėnų sodai“. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė neprašė teismo sumažinti žalos atlyginimo CK 6.251 str. 2 d. ar 6.282 str. įtvirtintais pagrindais, byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui prašant priteisti tik dalį gamtai atsakovės atstovo galimai padarytos žalos CK 6.282 str. nuostatų taikymas negalimas.

22. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.