Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Audriui Kairevičiui, atsakovės atstovui Vytautui Nemeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sigena“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimo 3.5 p., kuriame nustatytas patvirtinto detaliojo plano įsigaliojimo momentas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2003-01-20 nuomoja valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–79).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2042 buvo pradėtas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir gretimos teritorijos Vilkpėdės seniūnijoje detalusis planas, kurio tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti sklypo ribas, prijungiant prie jo laisvos valstybinės žemės plotą, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus (b. l. 15).

Parengtas detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 sprendimu Nr. 1-2103, kurio 3.5 p. nustatyta, kad detalusis planas įsigalioja tik įgijus nuosavybės teises į esamą žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0052:101) ir papildomai prijungiamą valstybinės žemės plotą teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 7).

Su tokiu detaliojo plano įsigaliojimo momento nustatymu pareiškėja nesutinka ir nurodo, kad Tarybos 2014-11-12 sprendimo 3.5 p. neatitinka iki 2014-01-01 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 8 d., Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) bei juo patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatų, nepagrįstai riboja pareiškėjos teises, nustatyta sąlyga negali būti įgyvendinta, nes be galiojančio detaliojo plano žemės sklypai nėra formuojami.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai detalusis planas buvo pradėtas rengti ir patvirtintas galiojant skirtingoms Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoms ir iš esmės skiriantis ginčui aktualiam teisiniam reguliavimui.

Iki 2014-01-01 galiojusiame Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. buvo nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu (4 d.). Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Patvirtintas detalusis planas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos (8 d.).

Nuo 2014-01-01 galiojančiame Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. nustatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (4 d.), teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (6 d.).

Kiek tai susiję su byloje kilusiu ginču, nuo 2014-01-01 pasikeitė detaliuosius planus tvirtinantis subjektas, t. y. tokia teisė išimtinai suteikta savivaldybės administracijai, bei nustatyta galimybė nustatyti vėlesnį detaliojo plano įsigaliojimo momentą. Pagal teisinį reguliavimą galiojusį iki 2014-01-01, detaliuosius planus galėjo tvirtinti tiek savivaldybės taryba, tiek administracijos direktorius, tačiau nebuvo galimybės nustatyti vėlesnio detaliojo plano įsigaliojimo momento.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pareiškėja teigia, kad detalusis planas buvo ir turėjo būti patvirtintas vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, o atsakovė teigia, kad teisę nuspręsti, kurios nuostatos taikytinos, turėjo Taryba. Atsižvelgiant į šiuos proceso šalių argumentus ir byloje keliamo ginčo pobūdį, visų pirma, būtina nustatyti, kokia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija taikyta priimant Tarybos 2014-11-12 sprendimą Nr. 1-2103.

Įvertinęs tai, kad detalųjį planą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad detalusis planas buvo baigtas rengti ir patvirtintas vadovaujantis pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą.

Anksčiau aptarta Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) 26 str. 8 d. nesuteikė teisės nustatyti vėlesnės patvirtinto detaliojo plano įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarybos 2014-11-12 sprendimo 3.5 p. nuostatos prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 8 d. nuostatoms.

Teisę nesivadovauti imperatyviomis įstatymo nuostatomis Taryba grindžia jos nariams suteiktu mandatu ir teise laisvai balsuoti.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Atsižvelgdamas į tai, kad Taryba veikia viešojo administravimo srityje ir įgyvendina viešojo administravimo funkcijas, teismas konstatuoja, kad Tarybos priimami sprendimai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p., skundžiamo akto (ar jo dalies) prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams lemia jo neteisėtumą ir yra absoliutus akto (jo dalies) negaliojimo pagrindas.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nustatydama detaliojo plano įsigaliojimo sąlygą, atsakovė nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises ir peržengė savo kompetencijos ribas.

Pagal Taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2011-03-27) 3 p., naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 78–79) matyti, kad pareiškėjos nuomojamą žemės sklypą patikėjimo teisė valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadinasi, šiai institucijai suteikta teisė nuspręsti dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, taip pat dėl nuomos sutarties pratęsimo. Taigi, atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas, nes teisė priimti sprendimus dėl ginčo teritorijos nuomos ar pardavimo jai nesuteikta.

Nutarimo 2.15 p. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad, siekdama prisijungti papildomą laisvą valstybinę žemę, pareiškėja neprivalo įsigyti nuomojamą ir / ar prijungiamą žemės sklypą. Abu sklypus ji gali valdyti nuomos pagrindais. Nustatydama tokią sąlygą, nesant tam įstatymais nustatyto pagrindo, atsakovė nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises.

Teismui pareiškėja pateikė įrodymus, kad Tarybos 2014-11-12 sprendimo 3.5 p. nustatyta sąlyga negali būti įgyvendinama, nes negaliojant detaliajam planui negali būti atlikti kadastriniai matavimai, kurių pagrindu formuojamas nuomojamas ar parduodamas žemės sklypas (b. l. 152).

Taisyklių 5 p. nustatyta, kad parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus. Pagal Taisyklių 7 p., Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, turėdamas detaliojo plano ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotas parduodamas ar išnuomojamas naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, – priima sprendimą nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), jeigu žemės sklypas nesuformuotas (7.1 p.); pagal parengtą valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustato žemės servitutus, jeigu reikiami servitutai nenustatyti (7.2 p.); įregistruoja valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jeigu žemės sklypas neįregistruotas (7.3 p.); patvirtina žemės sklypo pradinę pardavimo kainą arba pagal savivaldybės tarybos nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą apskaičiuotą pradinį metinio žemės nuomos mokesčio dydį (7.4 p.).

Nurodytos nuostatos tvirtina, kad jei nėra galiojančio detaliojo plano ir parengtos kadastro duomenų bylos, sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo ar nuomos negali būti priimtas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2103 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ 3.5 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir priimtas peržengus kompetencijos ribas, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina įvykdyti teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2103 įsigaliojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 ir 4 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Sigena“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2103 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ 3.5 punktą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įvykdyti teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2103 įsigaliojimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.