Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovams A. D. ir A. L. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės žiniomis, tokią neprotingai mažą ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo kainą atsakovui pasiūlė T. G. ir/ar atsakovė A. L. (T. G. dukra), turint tikslą praktiškai už dyką įsigyti ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį bei galimai siekiant mažiau sumokėti mokesčių notarui. Tokie atsakovų veiksmai suponuoja jų piktavališką susitarimą ir sudaro pagrindą pripažinti 2010-06-08 sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 str. 1 d.).

T. G., 2010-06-08 sutartimi įsigijusi iš ieškovės 1960/5879 dalį žemės sklypo, tą pačią dieną 3360/5879 dalį žemės sklypo, t. y. iš ieškovės įsigytą 1960/5879 dalį ir T. G. jau ankščiau priklausiusios dalies 1400/5879 dalį, pardavė atsakovui. Atsakovui tą pačią dieną sudarant dvi pirkimo-pardavimo sutartis, buvo siekiama apeiti CK 2.134 str. 1 d. reikalavimus, draudžiančius atstovui (šiuo atveju – atsakovui) atstovaujamojo (šiuo atveju – ieškovės) vardu sudaryti sutartį su pačiu savimi.

Atsakovas ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008-10-24 ieškovė išdavė atsakovui įgaliojimą pirkti iš valstybės dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nupirkus dalį žemės sklypo, tvarkyti visus dokumentus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir padalinimo į atskirus sklypus, parduoti už aptartą kainą ir sąlygas savo nuožiūra dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.). Vilniaus apskrities viršininkas 2008-08-31 įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. T. G. ir K. P.“ nustatė namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą – 5 879 kv.m., T. G. priklausančią žemės sklypo dalį – 3 919 kv.m., ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį – 1 960 kv.m., ir nutarė parduoti T. G. ir ieškovei šias žemės sklypo dalis (101-103 b.l.). 2010-02-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi T. G. nupirko iš valstybės 3919/5879 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), už 2 814,06 Lt kainą (104-106 b.l.), 2010-02-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš valstybės 1960/5879 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), už 1 074,48 Lt kainą (116-118 b.l.). 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė, atstovaujama atsakovo, veikiančio 2008-10-24 įgaliojimo pagrindu, pardavė T. G. 1960/5879 dalį žemės sklypo už 5 000 Lt kainą (11-16 b.l.). 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi T. G. pardavė atsakovui 3360/5879 dalį žemės sklypo už 10 000 Lt kainą (108-112 b.l.). Atsakovė A. L. yra T. G. teisių perėmėja (63 b.l.).

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). CK 2.135 str. atskleidžiamas vienas iš pagrindinių atstovavimo santykių principų – atstovas turi veikti tik atstovaujamojo interesais. Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimais gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (CK 2.135 str. 1 d.). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 str. 1 d. pagrindu, turi būti konstatuotas šių aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudarytas sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams, antra, atstovas veikė pažeisdamas suteiktas teises (įgalinimus), trečia, trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie interesų konfliktą. Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 str.). Atstovaujamasis, laisvai naudodamasis savo civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str.), gali sudaryti sandorį, kuris formaliai pažeidžia jo interesus arba leisti tokį sandorį sudaryti atstovui. Jeigu formaliai atstovaujamojo interesams prieštaraujantis sandoris sudarytas nepažeidžiant jo paties valios, buvusios sandorio sudarymo metu, tai toks sandoris negali būti ginčijamas CK 2.135 str. 1 d. pagrindu. Žinojimas ar turėjimas žinoti – tai bendrasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo kriterijus. Įstatymas gina sąžiningo trečiojo asmens interesus – atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga.

Kaip jau nurodyta, ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis buvo parduota už 5 000 Lt. Byloje yra duomenys apie skirtingas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priklausiusios šio žemės sklypo dalies vertes: Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad indeksuota žemės sklypo vertė yra 91 007 Lt, vidutinė rinkos vertė – 1 009 000 Lt (vertė nustatyta 2010-07-12), vidutinės rinkos vertės paieškoje pagal unikalų numerį žemės sklypo vertė 2014-06-04 nurodyta 768 000 Lt, o pagal ieškovės pateiktą konsultaciją dėl turto vertės ieškovei priklausiusios žemės sklypo dalies rinkos vertė 2010-06-08 galėjo būti 400 000 Lt. Taigi, atsakovas, atstovaudamas ieškovę, ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei pardavimo metu buvo šios žemės sklypo dalies rinkos vertė.

Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas dėl to, jog ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis bus parduota už 5 000 Lt kainą. Atsakovas nurodė, kad jis nesitarė su ieškove, kokia turi būti jai priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo kaina, paaiškino, kad ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį jis savo nuožiūra pardavė už panašią kainą, už kurią ši žemės sklypo dalis buvo išpirkta iš valstybės. Tačiau atsakovas, kuris yra sudaręs ne vieną nekilnojamos turto pirkimo-pardavimo sandorį (atstovavęs ieškovę ir T. G. išperkant iš valstybės žemės sklypą, jų vardu tvarkęs detaliojo plano keitimo, išperkamo žemės sklypo ploto keitimo, šio sklypo suformavimo procedūras, ieškovės vardu pardavęs dalį žemės sklypo, ieškovės vardu nupirkęs butą ir kt.), turėjo žinoti, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies kaina neatitinka žemės sklypo dalies rinkos vertės. Todėl, nesant byloje įrodymų, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, jog ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis bus parduota už 5 000 Lt kainą, nesant kitų šalių nurodytų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad žemės sklypo dalies pardavimas už 5 000 Lt nepažeidė ieškovės valios ir atitiko kitus tarp šalių buvusius susitarimus, esant atsakovo paaiškinimams teismo posėdžio metu, kad atsakovas slėpė nuo ieškovas faktą, jog jai priklausanti žemės sklypo dalis jau yra parduota ir ieškovei teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartis dar nėra sudaryta, konstatuotina, kad atsakovas, ieškovės vardu pardavęs ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį už žymiai mažesnę kainą, nei šios žemės sklypo dalies rinkos vertė, reikšmingai pažeidė ieškovės interesus, kas sudarytų pagrindą 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 2.135 str. 1 d. pagrindu.

Tačiau byloje nėra įrodymų, kad T. G., sudarydama ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, kad atsakovas, veikdamas pagal ieškovės įgaliojimą, sudarė ieškovės interesams prieštaraujantį sandorį.

Ginčo sutarties sudarymo metu T. G. buvo senyvo amžiaus – 72 metų. Kaip jau nurodyta, T. G. 2010-02-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš valstybės 3919/5879 dalį žemės sklypo už 2 814,06 Lt. Todėl T. G. galėjo manyti, kad tai ir yra tikroji žemės sklypo kaina. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-31 įsakyme „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. T. G. ir K. P.“ yra nurodyta nominali indeksuota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 91 00 Lt, nepatvirtina, kad T. G. žinojo apie šią kainą, nes žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procese, taip pat ir priimant 2008-03-31 įsakymą, T. G. buvo atstovaujama atsakovo. Nors ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat yra nurodyta, kad žemės sklypo indeksuota vertė yra 91 007 Lt, o VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė parduodamos žemės sklypo dalies vertė yra 336 390 Lt, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, T. G. blogai suprato lietuvių kalbą, sutarties tekstas T. G. buvo žodžiu išverstas į lietuvių kalbą (tai nurodyta ir sutarties tvirtinamajame įraše), sutarties tekstas jau buvo paruoštas, kai T. G. atvyko į notaro biurą, todėl T. G. galėjo aiškiai neįsidėmėti ir nesuprasti viso pakankamai ilgo sutarties teksto, tuo labiau, kad sutarties dalis, kurioje yra nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė ir VĮ registrų centro nustatyta vidutinė žemės sklypo vertė, yra perrašyta iš viešųjų registrų, nėra esminė sutarties sąlyga ir, tikėtina, galėjo būti T. G. neišversta. Taip pat pažymėtina, kad tą pačią dieną T. G. pardavė atsakovui 3360/5879 dalį žemės sklypo už 10 000 Lt kainą, t.y. už iš esmės tokią pačią kainą, kaip ir įsigijo iš ieškovės. Taigi, T. G. nusipirkdama iš ieškovės dalį žemės sklypo ir parduodama šią žemės sklypo dalį atsakovui, nieko neuždirbo. O ta aplinkybė, kad T. G. pardavė jai priklausančią žemės sklypo dalį iš esmės už tokią pačią kainą, kaip ir nusipirko iš ieškovės, galėjo sudaryti T. G. pagrindą manyti, jog ieškovė susitarė su atsakovu dėl panašių žemės sklypo dalių perleidimo sąlygų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiek ieškovę, tiek T. G. atstovavo išperkant iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nėra pagrindo pripažinti 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. pagrindu kaip sudarytą dėl atsakovo piktavališko susitarimo su T. G. ar atsakove, nes byloje nėra įrodytos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog neprotingai mažą ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo kainą atsakovui pasiūlė T. G. ir/ar atsakovė, turint tikslą praktiškai už dyką įsigyti ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį bei galimai siekiant mažiau sumokėti mokesčių notarui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas.

Nors ieškinys atmetamas, tačiau pripažinus, kad atsakovas, ieškovės vardu pardavęs ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį už žymiai mažesnę kainą, nei šios žemės sklypo dalies rinkos vertė, reikšmingai pažeidė ieškovės interesus, kas sudarytų pagrindą 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 2.135 str. 1 d. pagrindu, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 96 str. 1 d.). Ieškovė ieškinį apmokėjo 100 Lt (28,96 Eur žyminiu mokesčiu, 2014-08-13 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 6 021 Lt (1 743,80 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teismas šioje byloje turėjo 14,81 Eur pašto išlaidas. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisimos 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai – 1 758,61 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos T. G. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-13 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovės K. P. naudai 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 1 758,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas T. G. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-13 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.