- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1340-904/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11880-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., I. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., I. V. – N, J. V. – R, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. lapkričio 28 d. teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. po vyro K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašymo pagrindu nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. V., I. V. – N atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašė bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą informaciją, taip pat – į tai, jog esminių prieštaravimų nenustatyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 3 dalimi, 232 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, civilinę bylą nagrinėjantis teismas skyrė civilinę bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. V. buvo K. V. žmona. Jie susituokė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure, santuokos įrašas Nr. 111. K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V.. (duomenys neskelbtini) dukra J. V. bei (duomenys neskelbtini) sūnus A. V..
Iš 2025-11-18 testamentų registro išrašo Nr.SR10-10854(25) nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruota palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad D. V. vardu yra įregistruotas namas su priklausiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Namas su priklausiniais įregistruotas pagal 1992-06-24 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374. Namas su priklausiniais įregistruotas D. V. gyvenant santuokoje su K. V..
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas – įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Po K. V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. K. V. nebuvo sudaręs Lietuvos Respublikoje registruoto testamento – niekas kitas, išskyrus D. V., jo palikimo nepriėmė. Pareiškėja D. V. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po vyro mirties prižiūrėjo namą, atliko einamąjį remontą, mokėjo mokesčius. Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų matyti, kad ji mokėjo už name naudojamą vandenį, elektrą, už komunalinių atliekų išvežimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT/kasacinio) Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą bei paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar netgi kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Juridiniai faktai – įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus pareiškimas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės liudijimui išduoti ir palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.