Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam G. M. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo gynėjui advokatui Linui Žukauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tatuiruočių meistru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 3 dalį;

L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamąjį nusižengimą), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 MGL (1000 Eur) bauda, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir laikyta jį atlikus dalį bausmės – 2 MGL dydžio baudą, baudos nesumokėjęs, neturintis teistumo, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. M., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei per pokalbių programą „Messenger“ vykdydamas kaltinamojo L. M. prašymus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 22 d. 13.50 val., per pašto paslaugas teikiančią įmonę, pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai išsiuntė 9,3682 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,1 %, nenustatytą kiekį glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, ir 0,7841 g narkotinės medžiagos – kokaino kaltinamajam L. M. pastarojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), taip neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė šias narkotines ir psichotropines medžiagas, kol atgabentą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė ir paėmė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai. Tokiais veiksmais kaltinamasis G. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 22 d. 13.50 val., pasinaudodamas pokalbių programa „Messenger“, per kaltinamąjį G. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti 9,3682 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,1 %, nenustatytą kiekį glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, ir 0,7841 g narkotinės medžiagos – kokaino, bet nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo (L. M.) valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamajam G. M. pagal jo (L. M.) prašymus šias narkotines ir psichotropines medžiagas išsiuntus iš (duomenys neskelbtini) jam (L. M.) gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), atgabentą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė ir paėmė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai. Tokiais veiksmais kaltinamasis L. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Be to, kaltinamasis L. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatyto laiko iki 2023 m. gegužės 17 d. 17.17 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo kambaryje, naktinės spintelės stalčiuje, skaidraus plastiko paketėlyje neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,0251 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio koncentracija – 8,1 %, kol kratos metu jas paėmė muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai. Tokiais veiksmais kaltinamasis L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. kaltę pripažino ir parodė, kad L. M. jam parašė ir paprašė atsiųsti narkotikų. Jis pasakė, kad bandys padėti, bet pats asmeniškai nieko nesiųs. Sutikęs žmogų jis paklausė, ar gali išsiųsti. Šis sakė, kad pažiūrės, ką gali padaryti. Kitą kartą tas žmogus paklausė, ko reikia. Jis parašė L. M., kuris atrašė, kad reikia „dūmų“. Jis (G. M.) tiek ir pasakė, bet pasirodo, kad pridėjo daug. Jis asmeniškai nematė nei narkotikų, nei laiško. L. jo klausė, ar išsiuntė, ir jis pastarajam atsakė, jog jam sakė, kad išsiuntė. Labai gailisi, kad prasidėjo, įsivėlė į pokalbį, tai iš dalies tikrai yra kaltas.

L. M. jam buvo atsiuntęs savo adresą, tai jis davė L. M. adresą tam žmogui, kuris nusifotografavo adresą. Už narkotines medžiagas nebuvo apmokėta. Tas žmogus sakė, kad, kai gaus laišką, pastarajam jis (G. M.) padarys tatuiruotę, bet po poros mėnesių jis to žmogaus nebematė. Jis negalėjo mokėti, nes nežinojo, ar išsiuntė, ar ne, todėl pasakė: „Nori siųsk, nori nesiųsk“. Jis žadėjo atsilyginti, kai L. M. gaus siunčiamas medžiagas. Jis žinojo, kad negalima siųsti per sieną narkotinių, psichotropinių medžiagų, bet nepagalvojo.

L. M. jo prašė „dūmų“ ir kanapių sėklų. „Dūmai“ yra kanapės. Kiekio nesakė. Jis nežino, kokios medžiagos buvo išsiųstos, nes nematė. Susirašinėdamas su L. M. jis klausė, ar šis nori „grybų“, ar „kokso“, ar „dūmų“. Kiek pamena, L. M. atsakė, kad nori kanapių. Gali būti, kad L. M. klausė dėl „grybų“, bet jis neatsimena. Jis net nesitikėjo, kad taip bus. Jis pats tų medžiagų neįgijo, tik perdavė adresą, tai čia jo didžiausia klaida.

L. M. buvo jo mamos sugyventinis, jį augino, buvo kaip tėvas, nuo 5 iki 18 ar 19 metų gyveno kartu. Jie labai retai susirašinėdavo – per metus kartą susirašydavo arba nė karto. Nuo 20 metų nebuvo nė karto susitikę. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Tai buvo pirmas kartas, kai L. M. jo prašė narkotinių medžiagų, sakė, kad parūko kanapių dėl skausmų. Jo nenustebino L. M. prašymas dėl kanapių.

Kai buvo sutikęs tą žmogų, šis klausė, ar gavo laišką, tada L. M. jis parašė, klausė, ar gavo. L. M. parašė, kad negavo. Tuo metu jis netikėjo, kad buvo išsiųstas tas laiškas, o vėliau ir tas žmogus dingo.

Jis rašė L. M. žinutę: „turėtų ateiti šią savaitę, sakė, įdėjo 4 sėklas, „grybų“, „kokso“ ir „biškį dūmų“, sako neatsimenu, ką dėjau“. L. M. nenurodė, kiek ko reikia. Visa tai vyko 2023 m. vasario–kovo mėnesį. Galėjo būti iki 2023 m. kovo 22 d., kaip nurodyta kaltinime. Iniciatyvą, ko reikia, parodė L. M., jis pastarajam nesiūlė, tų narkotinių medžiagų rankose neturėjo.

Jis (duomenys neskelbtini) planuoja tęsti darbus, atidaryti „tattoo“ studiją. Yra susižadėjęs, trejus metus gyvena kartu, turi (duomenys neskelbtini) metų įdukrą. Turi namą, paskutinius trejus metus nevartoja alkoholio, yra visiškai susitvarkęs gyvenimą. Su narkotinėmis medžiagomis reikalų nėra turėjęs. (duomenys neskelbtini) nėra kontroliuojamas kanapių rūkymas, čia vyksta parkuose festivaliai su policijos priežiūra ir jokių problemų nėra. Dažniausiai gaudo tuos, kas dideliais kiekiais augina nelegaliai, bet, jei turi namuose vieną ar du augalus, tai jokių problemų. Iš daktaro galima gauti išrašą kanapėms. Kai prašė to žmogaus, kad išsiųstų, negalvojo, kad tai gali sukelti tokias sunkias pasekmes. Jis labai gailisi, turi pamoką visam likusiam gyvenimui.

4. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. M. nepripažino kaltės dėl pasikėsinimo įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pažįsta G. M., augino kaip sūnų, gyveno su pastarojo mama. Kai kartu nebegyveno, tai kartais susirašydavo. Jis žinojo, kad G. M. gyvena ir dirba Anglijoje.

Dėl rastų pas juos namuose psichotropinių medžiagų – tai jas buvo radęs ir pavartojo. Praeitą žiemą ar pavasarį jis kažkur mieste rado maišelį, jame buvo kažkas panašaus į kanapes, parsinešė namo. Laikė namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jis parūko dėl išvaržos. Ten nedaug buvo, ten dulkės tik. Dėl šio kaltinimo pripažįsta kaltę. Neturėjo tikslo platinti, nes nebuvo ką platinti.

Jeigu jis su G. M. susirašinėjo, tai jis nepamena, kas ten buvo prieš metus. Gal kažką ir rašinėjosi. Negali pasakyti, ar jis skambino, ar rašė G. M., gal ir skambino. Jam su atmintimi yra negerai. Negali komentuoti, nes neatsimena, kas ten ką rašinėjo. Jeigu akte yra, tai gal ir rašinėjosi. Jis neatsimena, ar prašė narkotinių medžiagų, nes jam buvo insultas, du mikroinsultai ir jam su atmintimi yra blogai. Jam būna, kad neatsimena, kas prieš mėnesį buvo. Gal juokais susirašinėjo. Nežino, ar taip buvo, kaip pasakoja G. M., neprisimena. Kodėl jis turi būti kaltas, jei neprisimena. Nežino, ar G. M. gali jį apkalbėti.

Dėl kaltinimo, kad pasikėsino įgyti narkotines, psichotropines medžiagas, neprisimena ir neprisipažįsta. Jis negali pasakyti, ką jis darė, todėl negali prisipažinti. Negali pasakyti, ar skambino, ar rašė žinutes. Po to įvykio su G. M. nesusirašinėjo, nesiskambino.

Nežino, ar G. M. parodymai teisingi, negali komentuoti, nes neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pateiktas susirašinėjimas su G. M., jis skaitė kaltinamajame akte. Nežino, ar apklausos metu jam buvo pateikti pokalbiai per „Messenger“ programą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 50–51, 64–65), kaltinamasis L. M. nurodė, kad nežino, ką jie ten užrašė ir kaip ten buvo, gal ne taip suprato. G. M. pažįsta. Gal išgėręs buvo, todėl pasakė, kad nepažįsta G. M.

Jis naudojasi internetu telefone. Kartais naudojasi „Facebook“, „Messenger“. Jis kažkiek moka naudotis. Jis naudojosi telefonu „Samsung Galaxy 7“ ir planšete, jie paimti.

Pagarsinus apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 83–91), kaltinamasis L. M. nurodė, kad negali komentuoti susirašinėjimo, nuotraukų, nežino, kas ten ką rado telefone. Tuo telefonu jis vienas naudojosi, daugiau lyg ir niekas nesinaudojo, nebent lombarde būtų užstatytas, tai galėtų pasinaudoti. Jis lombarde ne vieną kartą buvo užstatęs. Neatsimena, ar tuo metu buvo užstatęs.

5. 2023 m. kovo 26 d. prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste muitinio tikrinimo metu siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (siuntėjas nenurodytas, gavėjas – L. M., (duomenys neskelbtini)) rasta: hermetiniai metalizuoti paketai, 2 vnt., kuriuose džiovinta augalinės kilmės medžiaga; 2 vnt. polietileninių paketėlių – vienas su sėklomis, 4 vnt., kitas su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 2, 8–12).

6. AB „Lietuvos paštas“ rašte nurodyta, kad siunta, kuriai buvo suteiktas numeris (duomenys neskelbtini), gauta 2023-03-25 22:59 val. bendrovės (duomenys neskelbtini) logistikos centre (t. 1, b. l. 39–40).

7. 2023 m. gegužės 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad L. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kambaryje, prie lovos esančioje naktinėje spintelėje, rasta ir paimta: svarstyklės (metalo spalvos) be pavadinimo, ant svarstyklių užklijuotas apvalus lipdukas su užrašu „200 g/0,01 g QC.PASS 02“, smulkintuvas su dėžute (metalo spalvos, be pavadinimo), cigarečių sukimo aparatas „TURBO“, metalinis smulkintuvas be pavadinimo, juodos spalvos su viduje esančiais augalinės kilmės medžiagos likučiais, skaidraus plastiko maišelis su styga, kuriame augalinės kilmės medžiaga, gamyklinė „LD“ pradaryta pakuotė su augalinės kilmės medžiaga, vandens pypkė (bongas), pilkos spalvos dėžutė su augalinės kilmės medžiagos likučiais, pypkė, skaidraus plastiko maišelis su augalinės kilmės medžiagos likučiais, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-A750FN/DS“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele 32 GB, planšetė „Acer“, modelis – A7001, SN: (duomenys neskelbtini), SD kortelė „San Disk 32 GB“ su dėklu (t. 1, b. l. 72–80).

8. 2023 m. balandžio 25 d. specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių (antžeminių dalių) masė – 9,3682 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,1 %.

Tirti pateikti sausi (džiovinti) grybų vaisiakūniai yra glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūniai su sporomis, jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, kurios masė 4,5533 g (t. 1, b. l. 5–7).

9. 2023 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad voke Nr. 1 tirti pateiktuose baltos spalvos milteliuose yra narkotinės medžiagos – kokaino. Miltelių masė – 1,2232 g, juose yra 0,7841 g gryno kokaino.

Voke Nr. 1 pateiktos sėklos yra kanapių sėklos. Tirti pateiktų kanapių sėklų masė yra 0,0748 g (4 vnt.). Tiek pluoštinių, tiek narkotinių veislių kanapių sėklose delta-9-tetrahidrokanabinolio nėra, nustatyti kanapių rūšį ir veislę pagal sėklų morfologinius požymius negalima, todėl nustatyti, ar tirti pateiktos kanapių sėklos yra pluoštinių ar narkotinių veislių kanapių sėklų, negalima (t. 1, b. l. 143–145).

10. 2023 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pakete Nr. (duomenys neskelbtini) plastiko paketėlyje tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Mišinyje, kurio masė – 0,3102 g, yra 0,0251 g (8,1 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio).

Voke Nr. 1 tirti pateiktoje dėžutėje, voke Nr. 2 pateiktoje vandens pypkėje ir pypkės antgalyje, pakete Nr. (duomenys neskelbtini) tirti pateiktoje trintuvėje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (t. 1, b. l. 135–137).

11. 2023 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 2 d., 2023 m. liepos 17 d. apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėjus fiziškai ir atlikus paiešką visame įrenginių: planšetės „Acer A7001“ SN: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele „SanDisk Ultra 32 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefono „Samsung A7 (SM-A750FN/DS)“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele „Adata 8 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos išraše pagal raktinius žodžius ir jų fragmentus – „L. M.“, „(duomenys neskelbtini)“, „kanapės“, „canabis“, „žolė“, „sėklos“, „koksas“, „kokainas“, „glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys“, „(duomenys neskelbtini)“, „G. M.“, „2023-03-22, 2023 m. kovas.“ – rasti tyrimui reikšmingi duomenys. Mobiliojo ryšio telefone „Samsung A7 (SM-A750FN/DS)“ IMEI: (duomenys neskelbtini) ir jo informacijos išraše, t. y. susirašinėjimas programoje „Messenger“ su vartotoju „G. M.“. Susirašinėjimas pokalbių programoje prieduose užfiksuoti nuo 2023-02-04 iki 2023-05-22. Susirašinėjimuose kalbama apie sėklas.

2023-03-07 14:20 vartotojas „G.“ prašo parašyti pilną savo adresą ir parašo, kad „atsius biski gerybiu“.

L. į tai atrašo: „(duomenys neskelbtini)“.

Po to seka vartotojo „G. “ klausimas: „Nori grybu? Ar koksa. Ar dumu?“.

Įvyksta audioskambutis.

Po to dar kartą L. rašo: „ten (duomenys neskelbtini). Dumu aisku“. Dėl grybų atrašo L. : „Nu gerai a kaip i voka desi?“, G. atsako: „joo“.

Bendravimas vyko ir videoskambučiu.

2023-03-10 14:36 „G.“ parašė: „Sveiks. Dirbu. Sake isiunte. Kita sav turetum gaut“. Vėliau vyksta bendravimas apie siuntos pristatymą, terminus, dalijasi patirtimi, kam per kiek laiko atėjo.

Po eilinių susirašinėjimų vartotojas „G. “ 2023-03-22 13:50 parašė: „Nu ziesim turetu ateit sia savaite, sake idejo 4 seklas, grybu, coksa ir biski dumu, saka net neatsimenu ka dejau“. Po to susirašinėjimas vyksta, kaip sėklas daiginti, dar keletą kartų kalbasi, kad negavo siuntos (t. 1, b. l. 83–91, 97–109, 110–120).

12. Tarnybiniame pranešime Dėl nustatytų aplinkybių apie L. M. nurodyta, kad, LR gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje registruoti trys asmenys vardu, pavarde L. M. (vienas iš jų registruotas (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini) rajone, o trečiasis – (duomenys neskelbtini) r.). (duomenys neskelbtini) registruotas L. M., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atliekant paiešką pagal rajoną ir kaimą, rasta informacija apie (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, didžioji dalis pastatų be konkrečių numerių. Nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. G., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. L. M. mamai (t. 1, b. l. 53–54).

13. Iš paieškos pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenų matyti, kad L. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62).

Įrodymų vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

14. Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo, veikas padariusių asmenų kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

15. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o minėto straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo.

16. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šią BK 260 straipsnio dalį. Narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šių nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis objektyvusis požymis. Šiuo atveju nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio, psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-489/2024). Taigi šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu. Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014).

17. Pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

18. BK 260¹ straipsnio 3 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti gabenamas ar siunčiamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šią BK 260¹ straipsnio dalį. Šiuo atveju nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo parduoti ar kitaip platinti tokias medžiagas turėjimu. Taigi veika kvalifikuojama pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį ir tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai gabeno ar siuntė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bet kokį psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio.

19. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus. Tokie sąrašai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Į šį sąrašą yra įtrauktos kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes, glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psichotropinės medžiagos – psilocino, ir šių grybų sporos bei grybiena, taip pat kokainas ir tetrahidrokanabinolis.

20. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose įtvirtinta, kad narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 5 g yra nedidelis kiekis, daugiau kaip 500 g laikoma dideliu kiekiu, narkotinės medžiagos – kokaino iki 0,2 g yra nedidelis kiekis, daugiau kaip 20 g laikoma dideliu kiekiu, psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis bet koks kiekis yra nedidelis kiekis, psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose iki 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio) yra nedidelis kiekis.

21. Teismo vertinimu, anksčiau išdėstytų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas atskleidžia kaltinamųjų G. M. ir L. M. padarytų nusikalstamų veikų, atitinkamai susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabanda, mechanizmą.

22. Bylos duomenimis – prekių sulaikymo, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis – byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste muitinio tikrinimo metu siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (siuntėjas nenurodytas, gavėjas – L. M., (duomenys neskelbtini)) rasta 9,3682 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, ir 0,7841 g narkotinės medžiagos – kokaino. Kaltinamasis G. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), pasitelkęs nenustatytą asmenį iš (duomenys neskelbtini) išsiuntė į Lietuvos Respubliką kaltinamajam L. M., pastarojo prašymu, kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šie bylos duomenys bei kaltinamųjų G. M. ir L. M. susirašinėjimo pokalbių programoje turinys, aptariant siųstinų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis, teiraujantis siuntos gavėjo adreso, po to domintis siuntos pristatymu, patvirtina, kad kaltinamasis G. M. kontrabanda siuntė kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti – perduoti kaltinamajam L. M.. Tuo aspektu pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui.

23. Byloje nenustatyta, kad pats kaltinamasis G. M. fiziškai siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas kontrabanda iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, tačiau tai, kaip matyti iš paties kaltinamojo G. M. parodymų, buvo atliekama būtent jo iniciatyva per pašto paslaugas teikiančią įmonę ir jam atliekant, kaip jau minėta anksčiau, aktyvius veiksmus – surandant asmenį, galintį išsiųsti siuntą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pateikiant šiam siuntos gavėjo (kaltinamojo L. M.) duomenis, aptariant su kaltinamuoju L. M. siųstinų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis, domintis siuntos pristatymu, todėl jis pagrįstai kaip vykdytojas kaltinamas neteisėtu disponavimu (siuntimu) kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda – siuntimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

24. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais neteisėtai disponavo ir įvykdė jų kontrabandą kaltinamasis G. M., nesiekia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyto didelio kiekio (nuosprendžio 20 punktas), todėl kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas (siuntimas) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti teisingai kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o padaryta nusikalstama veika – narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda (siuntimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti teisingai kvalifikuojama pagal BK 260¹ straipsnio 3 dalį, šios veikos sudaro idealiąją sutaptį. Kaip jau minėta, nei BK 260 straipsnio 1 dalis, nei 260¹ straipsnio 3 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti atitinkamai neteisėtai disponuotas ar siunčiamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turint tikslą ją platinti. Nors kaltinamojo G. M. iš (duomenys neskelbtini) išsiųstos siuntos su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kaltinamasis L. M. Lietuvoje negavo dėl jos (siuntos) sulaikymo (duomenys neskelbtini) muitinės Pašto poste, tai negali būti pagrindas laikyti, jog kaltinamojo G. M. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260¹ straipsnio 3 dalyje, požymiai (siuntimas per valstybės sieną) buvo įgyvendinti, taigi nusikaltimas yra baigtas.

25. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis G. M. žinojo, jog elgėsi neteisėtai, tai yra, kad disponavimas tokiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, kaip ir draudžiamas jų patekimas į Lietuvos Respubliką, tačiau šias aplinkybes sąmoningai ignoravo, ir tai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad G. M. veikė tiesiogine tyčia, nes turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), akivaizdžiai suvokė pavojingą daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (tai galima spręsti ir iš jo paties parodymų).

26. Kaltinimuose G. M. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos nurodyta, kad G. M. ikiteisminio tyrimo metu „tiksliai nenustatytais laiku, vietoje, asmens“, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 22 d. 13.50 val., neteisėtai įgijo kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, per pašto paslaugas teikiančią įmonę pašto siuntoje jas išsiuntė ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jas gabeno L. M. pastarojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Remiantis teismų praktika, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai įvairūs veiksmai medžiagoms gauti, įgyti galima perkant, išmainant į prekes ar kitus daiktus, gaunant veltui, pasisavinant kaip radinį ir pan., o gabenimas – tai medžiagų perkėlimas bet kuriuo būdu iš vienos vietos į kitą bent kiek didesniais nuotoliais laikant jas kišenėse, lagamine, transporto priemonėje, slėptuvėje ir pan. BK 260 straipsnyje nurodytos veikos (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas) bei 260¹ straipsnyje nurodytos veikos (gabenimas ar siuntimas) turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą. Remiantis teismų praktika, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas kaltinamasis G. M. būtų įgijęs BK 260 straipsnio prasme, o vien nustatytas faktas, kad kaltinamasis, pasitelkęs nenustatytą asmenį, siuntė jas, neduoda pagrindo daryti išvados, kad būtent kaltinamasis G. M. ir įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, byloje nustačius, kad kaltinamasis, pasitelkęs nenustatytą asmenį, narkotines ir psichotropines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką siuntė per pašto paslaugas teikiančią įmonę pašto siuntoje, nėra jokio pagrindo jam inkriminuoti ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimą, nes tokio veiksmo (gabenimo BK 260¹ straipsnio prasme) jis neatliko. Todėl iš kaltinamajam G. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje, aprašymo šalinamos aplinkybės, susijusios su kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu. Taip pat kaltinime nurodyta aplinkybė – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas keičiamas į šių medžiagų siuntimą. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis G. M. buvo įspėtas teisiamajame posėdyje. Tuo aspektu pažymėtina, kad tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiuose įstatymuose numatyti nusikaltimai laikomi baigtais nuo to momento, kai kaltininkas padaro atitinkamai bent vieną iš straipsnių dispozicijose nurodytų alternatyvių veikų.

27. Kaltinamasis L. M. nepripažino kaltės dėl pasikėsinimo įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kartu nurodydamas, jog, jeigu jis su G. M. susirašinėjo, tai jis nepamena, kas ten buvo prieš metus – gal kažką ir rašinėjosi, negali pasakyti, ar jis skambino, ar rašė G. M., gal ir skambino, jam su atmintimi yra negerai. Kaltinamojo L. M. teigimu, jis negali komentuoti, kas ten ką rašinėjo, o jeigu akte yra, tai gal ir rašinėjosi, neatsimena, ar prašė narkotinių medžiagų, nes jam buvo insultas, du mikroinsultai ir jam su atmintimi yra blogai – būna, kad neatsimena, kas prieš mėnesį buvo, nežino, ar taip buvo, kaip pasakoja G. M., nežino, ar G. M. gali jį apkalbėti.

28. Tokią dviprasmišką kaltinamojo L. M. poziciją neigiant kaltę dėl pasikėsinimo neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kartu ir nepaneigiant fakto (teigiant, jog neprisimena dėl blogos atminties), kad susirašinėjo su G. M. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, teismas vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės.

29. Spręsdamas dėl L. M. kaltės pasikėsinus įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismas remiasi kaltinamojo G. M. parodymais, kad būtent L. M. prašymu per kitą asmenį iš (duomenys neskelbtini) jis išsiuntė į Lietuvą kaltinamajam L. M. pastarojo nurodytu adresu narkotines ir psichotropines medžiagas, kaltinamojo G. M. parodymus vertindamas kitų įrodymų kontekste – G. M. parodymuose nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes palyginęs su kitais įrodymais byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo G. M. parodymai apie kaltinamojo L. M. prašymus atsiųsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, siųstinų medžiagų rūšių („grybų“ ar „kokso“, ar „dūmų“) aptarimus, siuntos gavėjo (L. M.) adreso nurodymą, susirašinėjimą dėl siuntos pristatymo sutampa su kratos metu iš L. M. paimtame mobiliojo ryšio telefone „Samsung A7 (SM-A750FN/DS)“ programoje „Messenger“ užfiksuotų jo pokalbių su vartotoju „G. M.“ turiniu – 2023-03-07 14:20 vartotojas „G. “ prašo parašyti pilną savo adresą ir parašo, kad „atsius biski gerybiu“; L. į tai atrašo: „(duomenys neskelbtini) “ (L. M. deklaruota gyvenamoji vieta); G. klausia: „Nori grybu? Ar koksa. Ar dumu?“; įvyksta audioskambutis; dar kartą L. rašo: „ten (duomenys neskelbtini) . Dumu aisku“; atrašo L. : „Nu gerai a kaip i voka desi?“, G. atsako: „joo“; bendravimas vyko videoskambučiu; 2023-03-10 14:36 G. parašė: „Sveiks. Dirbu. Sake isiunte. Kita sav turetum gaut“; vyksta bendravimas dėl siuntos pristatymo, terminų, dalijamasi patirtimi, kam per kiek laiko siuntinys atėjo; 2023-03-22 13:50 G. parašė: „Nu ziesim turetu ateit sia savaite, sake idejo 4 seklas, grybu, coksa ir biski dumu, saka net neatsimenu ka dejau“; keletą kartų kalbamasi, kad negavo siuntos (t. 1, b. l. 83–91, 97–120). Teismui nekyla abejonių, kad minėti tokio turinio pokalbiai tarp kaltinamųjų realiai vyko, kadangi (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste muitinio tikrinimo metu (t. 1, b. l. 2) 2023 m. kovo 26 d. sulaikytoje siuntoje, gautoje 2023 m. kovo 25 d. 22:59 val. iš (duomenys neskelbtini) (siuntėjas nenurodytas, gavėjas – L. M., (duomenys neskelbtini)), ir buvo rasta, kaip nustatyta atlikus jų tyrimus (t. 1, b. l. 5–7, 143–145), kanapių („dūmų“), glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kokaino („kokso“), t. y. medžiagų, apie kurias pokalbių programoje kalbėjo kaltinamieji G. M. ir L. M..

30. Taigi, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatytos įvykių eigos ir situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. M. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti 9,3682 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,1 %, nenustatytą kiekį glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, ir 0,7841 g narkotinės medžiagos – kokaino, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. M. išsiųsta siunta tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) muitinės Pašto poste buvo sulaikyta ir paimta muitinės pareigūnų. Teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis L. M. padarė aptariamą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – pasikėsinimu jas įgyti, sustiprina ir tai, kad, jo paties teigimu, jis vartoja narkotines medžiagas „dėl išvaržos“ (skausmui malšinti), kad anksčiau (2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu) jau buvo teistas už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis L. M., teigdamas, kad dėl persirgtų ligų neprisimena, kas buvo prieš metus, ir pats kategoriškai neneigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, o sakydamas paskutinį žodį nurodė, kad jis labai gailisi ir nesitikėjęs, jog viskas taip baigsis.

31. Kaltinamasis L. M. pasikėsino įgyti narkotinių medžiagų kiekius (kanapių – 9,3682 g, kokaino – 0,7841 g), kurie, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, viršija nedidelį jų kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio (nuosprendžio 20 punktas). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis L. M. žinojo jam siunčiamų narkotinių medžiagų tikslius kiekius, tačiau iš kaltinamojo G. M. parodymų ir pokalbių programoje užfiksuotų jo (L. M.) pokalbių su G. M. turinio yra akivaizdu, kad kaltinamasis L. M. neteikė dėmesio prašomam atsiųsti narkotinių medžiagų kiekiui ir neaptarinėjo, koks jų kiekis turi būti išsiųstas, t. y. buvo tam abejingas, todėl yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis L. M. pasikėsino įgyti būtent kaltinime nurodytą narkotinių medžiagų kiekį. Nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Byloje nustatytos įvykių eigos ir situacijos vertinimas, taip pat duomenys apie ankstesnės kaltinamojo L. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis L. M., turintis pakankamai gyvenimiškos patirties žmogus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), veikė sąmoningai ir valingai, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

32. Nusprendus iš kaltinamajam G. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybes, susijusias su kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu (nuosprendžio 26 punktas), atitinkamos aplinkybės (susijusios su kaltinamojo G. M. atliktais veiksmais) šalinamos ir iš kaltinimo L. M.

33. Remiantis objektyviais bylos duomenimis – 2023 m. gegužės 17 d. kratos protokole užfiksuota informacija, kad L. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastas skaidraus plastiko maišelis su augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 72–80); specialisto išvadomis, kad kratos metu paimtame plastiko paketėlyje tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė – 0,3102 g, yra 0,0251 g (8,1 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio) (t. 1, b. l. 135–137), taip pat paties kaltinamojo L. M. parodymais visiškai pripažįstant kaltę dėl psichotropinės medžiagos laikymo, byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo (laikė) psichotropine medžiaga – 0,0251 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio koncentracija – 8,1 %. Kaltinamojo L. M. laikytas psichotropinės medžiagos kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikomas nedideliu kiekiu (nuosprendžio 20 punktas). Taigi, ši kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, teisingai kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, akivaizdžiai padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kadangi, kaip jau nurodyta, kaltinamasis L. M. neginčija savo kaltės dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, neneigia, jog tai darė sąmoningai ir valingai, teismas plačiau neaptarinėja kaltinamojo L. M. kaltės turinio ir bylos duomenų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

34. Kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisme atskleidė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų G. M. ir L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

35. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

36. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. M. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje. BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260¹ straipsnio 3 dalies sankcijose įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinkamai nuo dvejų iki aštuonerių metų ir nuo dvejų iki dešimties metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytų veikų padarymą ir byloje nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam G. M. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jam skiriamos bausmės gali būti švelninamos tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajam G. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.

37. Vertindamas kaltinamojo G. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), sudarančius idealiąją sutaptį. Padaryti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabanda, tačiau kaltinamojo G. M. padarytų nusikaltimų pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra žymiai mažesnis negu rūšinis tokių veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis kaltinamasis G. M. neteisėtai disponavo ir įvykdė jų kontrabandą, kiekius – kanapių (9,3682 g) ir kokaino (0,7841 g) kiekiai tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą šių medžiagų nedidelį kiekį – kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra iki 5 g, kokaino – iki 0,2 g, o psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūnių su sporomis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – psilocino, bet koks kiekis yra laikomas nedideliu kiekiu. Be to, šiomis nusikalstamomis veikomis nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės kitiems asmenims – kontrabanda siųstos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepasiekė gavėjo, nes buvo rastos ir paimtos pareigūnų, t. y. nebuvo išplatintos ar suvartotos. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis G. M. būtų pelnęsis iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo, bylos duomenimis, kaltinamasis G. M. siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas buvusio savo šeimos nario – kaltinamojo L. M. prašymu, o ne savo iniciatyva.

38. Vertindamas kaltinamojo G. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis G. M. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 80–84), turi šeimą, gyvena ir dirba užsienyje, įmonės, kurioje dirba, savininkės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 182–183) ir byloje nėra duomenų, jog po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis G. M. nėra linkęs nusikalsti, kad jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

39. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. M. izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260¹ straipsnio 3 dalies sankcijose numatytam terminui – dvejiems metams, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje nebūtų teisingas. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo G. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, tačiau rodo, kad jų pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį bausti už padarytas veikas sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausme. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

40. Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo G. M. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam už padarytus nusikaltimus kitą, t. y. švelnesnę, bausmės rūšį, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260¹ straipsnio 3 dalies sankcijose, – baudą. Tokią bausmės rūšį teismas parenka atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis gyvena ir dirba užsienyje ir kitų bausmės rūšių vykdymo priežiūra būtų apsunkinta. Skiriamų už atskiras nusikalstamas veikas baudų dydžius teismas nustato nežymiai didesnius, nei įstatyme nustatytas už sunkaus nusikaltimo padarymą minimalus dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6000 MGL dydžio). Nustatydamas baudų dydžius teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamajam G. M. pripažinus kaltę būtų buvusi galimybė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), tačiau, kitam kaltinamajam nepripažinus kaltės, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas. Teismas pažymi, kad tokia bausmės rūšis ir skiriami už atskirus padarytus nusikaltimus jos dydžiai, teismo įsitikinimu, bus pakankama bausmė ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų. Taigi, priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam G. M. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

41. Kaltinamojo G. M. padaryti nusikaltimai, kaip jau minėta, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

42. Parinkdamas skiriamų bausmių rūšis ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam L. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnio, teismas atsižvelgia į nuosprendžio 37 punkte išdėstytus argumentus, kurie susiję ir su kaltinamojo L. M. pasikėsintų įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio vertinimu, bei į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ne tik nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės kitiems asmenims, bet ir net negrėsė – byloje nepaneigta, kad kaltinamasis L. M. kaltinime nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas ketino naudoti savo reikmėms, o ne platinti.

43. Vertindamas kaltinamojo L. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis L. M. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 22–25), tačiau neturi teistumo (t. 2, b. l. 27–39), neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas (t. 2, b. l. 11–12), nedirba (t. 2, b. l. 2–4), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

44. Įvertinęs aptartas bausmės kaltinamajam L. M. skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ketindamas įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis paskatino nusikalsti ir kitą kaltinamąjį, taip pat į tai, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos kaltinamasis nėra sumokėjęs, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybių ją sumokėti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo L. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 259 straipsnio 2 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – areštus, o jų dydžius nustatant mažesnius nei šios bausmės rūšies (atitinkamai už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą) vidurkiai (BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

45. Bausmes, paskirtas kaltinamajam L. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, teismas subendrina iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes padarytos nusikalstamos veikos, nors priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas). Nusikalstamas veikas, už kurias nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis L. M. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės – nesumokėjęs 18 MGL (900 Eur) dydžio baudos, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su minėtu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, visiškai jas sudedant. Nustatyti terminą baudai sumokėti, kaip prašo prokuroras, nėra pagrindo, kadangi jau minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas terminas savanoriškai sumokėti baudą, tačiau L. M. to nepadarius, išduotas vykdomasis raštas dėl baudos priverstinio išieškojimo.

46. Civilinio ieškinio byloje nėra.

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82), – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas su sąskaita; vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis (9,2021 g kanapių (antžeminės dalys), 2,7553 g glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūniai) ir tirti pateiktos medžiagos pakuotė; vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis (kanapių sėklos, 4 vnt., milteliai su kokainu 1,1048 g) ir išorinė pakuotė; vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis (dėžutė, trintuvė, vandens pypkė, pypkės antgalis) ir pakuotės; paketas (duomenys neskelbtini), kuriame svarstyklės be pavadinimo, smulkintuvas metalo spalvos, „Turbo“ tabako / cigarečių aparatas (sukimo) raudonos / juodos spalvos – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

47.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), – išoriniame kietajame diske „Toshiba DTCA20“ S/N: (duomenys neskelbtini), kataloge „(duomenys neskelbtini)“ planšetės „Acer A7001“ SN: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele „SanDisk Ultra 32 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono „Samsung A7 (SM-A750FN/DS)“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele „Adata 8 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos išrašai, gauti su 2023-05-31 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97–109), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

48.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2024 m. sausio 29 d. pažymos Nr. APD-2024-01019 ir išlaidų dydžio apskaičiavimo (t. 2, b. l. 179–180) matyti, kad kaltinamajam L. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 106,25 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie kaltinamojo L. M. turimą turtą byloje nėra, jis nedirba, be to, gynėjo dalyvavimas šioje byloje teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo L. M. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo L. M. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas, todėl jos neišieškomos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 3 dalį ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 160 MGL (8000 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 170 MGL (8500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL (8500 Eur) dydžio baudą. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti vienų metų terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. M., kad jam paskirtą baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai. Tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7, 8 dalys).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. M. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį areštą 35 paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštą 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. M. paskirti subendrintą bausmę – areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą, ir L. M. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs L. M. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio L. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti L. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalis). Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma iki savanoriško atvykimo į bausmės atlikimo vietą termino (7 dienų) pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai (Trakų g. 10, Šiauliai, tel. +37041435502, el. p.: vytaute.budreviciene@kalejimai.lt) ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalis).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. M. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo L. M. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje, – pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką su sąskaita; voką su po tyrimo likusiomis medžiagomis (9,2021 g kanapių (antžeminės dalys), 2,7553 g glotniagalvių (Psilocybe spp.) genties grybų vaisiakūniai) ir tirti pateiktos medžiagos pakuotę; voką su po tyrimo likusiomis medžiagomis (kanapių sėklos, 4 vnt., milteliai su kokainu 1,1048 g) ir išorinę pakuotę; voką su po tyrimo likusiomis medžiagomis (dėžutė, trintuvė, vandens pypkė, pypkės antgalis) ir pakuotes; paketą (duomenys neskelbtini), kuriame svarstyklės be pavadinimo, smulkintuvas metalo spalvos, „Turbo“ tabako / cigarečių aparatas (sukimo) raudonos / juodos spalvos – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), – išoriniame kietajame diske „Toshiba DTCA20“ S/N: (duomenys neskelbtini), kataloge „(duomenys neskelbtini)“ planšetės „Acer A7001“ SN: (duomenys neskelbtini)su atminties kortele „SanDisk Ultra 32 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono „Samsung A7 (SM-A750FN/DS)“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su atminties kortele „Adata 8 GB“ Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos išrašus, gautus su 2023-05-31 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.