Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 8 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-01-12 Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. laisves apribojimu 6 menesiams, ipareigojant nuo 22 val. iki 6 val. buti namuose, jei tai nera susije su darbu arba mokslu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2011 metais kovo menesio nakti iš 13 i 14 diena apie 00.00 valanda kaltinamasis A. R., budamas nepilnametis, apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), iš pykcio, kad R. B. išvakarese sumuše jo motina S. R., rankoje tureta beisbolo lazda tycia sudave 5 smugius i galvos sriti ir 6 smugius i pilva, juosmeni ir kojas lovoje gulinciam nukentejusiajam R. B.. Tokiu budu kaltinamasis nukentejusiajam padare šiuos sužalojimus: poodine kraujosruva krutines dešineje puseje, poodines ir odines kraujosruvas kaires puses pilvo ir klubo srityje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaireje blauzdoje, muštines žaizdas viršutineje lupoje ir kairiojo momens srityje, kraujosruvas veide, kaires puses momens ir smilkinio srityje, odos nubrozdinimus veide, daugybinius veidines dalies kaulu lužius, ispaustini luži kairiojo smilkinkaulio srityje su nusitesianciomis lužio linijomis i kaukoles skliauta ir pamata, kraujo išsiliejima virš kietojo smegenu dangalo kaireje momenineje–smilkinineje srityje, smegenu sumušimo židini kaireje smilkinineje srityje. Tai komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu, koma, ir R. B. mire. Tokiu budu kaltinamasis A. R. tycia nužude R. B..

Kaltinamasis A. R. del jam pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad nukentejusysis buvo jo motinos sugyventinis. Kol R. B. budavo blaivus, ju santykiai budavo geri, taciau, kai pastarasis išgerdavo, kabinedavosi prie ju del menkiausiu smulkmenu, o paskutiniu metu buvo pradejes mušti motina. Kaltinamasis del tokiu nukentejusiojo veiksmu labai pyko. Motinai sake, kad geriau ji su R. B. nebegyventu.

Paskutini karta patevis motina buvo sumušes taip, kad reikejo ligonineje siuti jai galva. A. R. tokius motinos sugyventinio veiksmus norejo nutraukti, del pastarojo veiksmu pyko.

2011-03-13 diena kaltinamasis namo grižo apie 18.00 valanda. Girdejo, kad savo kambaryje buvo R. B., taciau pas ji užejes nebuvo. Apie 19.00 valanda kaltinamasis susiskambino su savo draugu L. Ž.. Abu susitiko ir „Maxima“ parduotuveje nusipirko alaus apie 6 litrus ir buteli sidro. Šiuos gerimus, nusiveže i Kalvariju gatveje esancio vieno namo laiptine, abu kartu išgere. Kaltinamasis pasijuto apsvaiges. Kadangi L. Ž. yra jo draugas, pastarajam pasake, kad R. B. blogai elgiasi su jo motina, ja muša, todel nori ji pamokyti. Žinojo, kad L. Ž. turi beisbolo lazda, todel papraše ja paskolinti. Tuomet kaltinamasis kartu su draugu nuejo i pastarojo buta, ir L. Ž. paeme mineta lazda. Po to jie nuvažiavo i kaltinamojo namus, abu iejo i kambari, kuriame turejo buti R. B.. Kambaryje buvo tamsu, todel A. R. užsidege šviesa. R. B. gulejo savo lovoje ir atsisukes kažka sake, taciau kaltinamasis jo žodžiu prasmes neisidemejo, nes buvo apsvaiges nuo alkoholio. A. R. iš karto priejo prie gulincio lovoje motinos sugyventinio ir beisbolo lazda sudave jam apie aštuonis kartus. Tikslaus smugiu skaiciaus pasakyti negali. Kokius penkis kartus pataike i galva, o kitus – i kitas kuno vietas. Specialiai i galva netaike. Smugiavo, nes norejo nukentejusiajam sulaužyti ranka ar koja, kad pastarasis suprastu, kad daugiau jo motinos mušti negali. Kaltinamasis paaiškino, kad nužudyti R. B. tikrai nenorejo. Kai L. Ž. ji sustabde, A. R. pats išsigando, ka padare. Nenorejo, kad R. B. mirtu, sake jam kvepuoti. L. Ž. paeme iš jo beisbolo lazda ir ja užmete ant spintos, o pats iškviete greitaja medicinos pagalba. Kaltinamasis mano, kad blaivus budamas niekuomet nebutu taip pasielges. Labai gailisi del savo veiksmu.

Nukentejusioji A. B. parode, kad nužudytasis R. B. buvo jos tevas, su kuriuo ji susitikdavo, nuvažiuodavo pas ji i svecius. Kartais jis ja materialiai paremdavo. Paskutini karta iki ivykio buvo susitike 2010 metu lapkricio menesi. 2011-03-12 diena ji iš tevo gavo žinute, kurioje jis raše, jog nori su ja pasikalbeti, todel reiketu susitikti. 2011-03-14 diena iš policijos pareigunu nukentejusioji sužinojo, kad jos tevas R. B. negyvas.

Teva ji palaidojo iš savo lešu. Iš valstybes gavo vienkartine 1040 litu pašalpa. Visos jos asmeniškai turetos laidojimo išlaidos sudaro 3971,15 litu, todel prašo šia suma priteisti. Be to nukentejusioji nurode, kad labai išgyveno del tevo smurtines mirties. Sutriko jos miegas, bijo viena kur nors išeiti, taciau negali pateikti jokiu medicininiu dokumentu, kurie patvirtintu jos sveikatos sutrikimus. Motinos ji jau neturejo, buvo tik tevas, todel pastaroji jaucia gilia jo netekti. Nors netekties skausmo nepamatuosi materialiai, taciau nukentejusioji mano, kad 150 000 litu butu tinkama suma neturtinei žalai atlyginti. Todel prašo šiuos pinigus iš kaltinamojo A. R. priteisti.

Liudytojas L. Ž. parode, jog su kaltinamuoju jie pažistami nuo vaikystes. 2011-03-13 diena vakare jam kaltinamasis paskambino ir pasake, jog nori pasikalbeti. Liudytojas privažiavo prie kaltinamojo namu ir jie susitiko. Susitike nuvažiavo i parduotuve „Maxima“, kur nusipirko du plastikinius butelius alaus ir viena buteli sidro. Šiuos gerimus išgere Kalvariju gatveje prie jo namu, netoliese esancio vieno namo laiptineje. Begeriant alkoholinius gerimus kaltinamasis jam skundesi, kad R. B. blogai elgiasi su jo motina, ja muša. Jis paklause, ar liudytojas negaletu jam paskolinti beisbolo lazda, nes nori pagasdinti savo motinos sugyventini. L. Ž. nieko blogo nepagalvojes, paskolino jam beisbolo lazda ir parveže kaltinamaji namo. Privažiavus prie jo namu, A. R. drauga pakviete užeiti i svecius. Liudytojas užeiti sutiko. Tuo metu jau visur buvo tamsu. Bute šviesa nedege, todel kaltinamasis jo papraše telefonu pašviesti, kad pastarasis galetu uždegti kambaryje šviesa. Kai šviesa užsidege, L. Ž. pamate, kad lovoje gulejo žmogus. A. R. jam kažka pasake, vyriškis jam taip pat kažka atsake, taciau neaiškiai, todel liudytojas jo žodžiu nesuprato. L. Ž. pastebejo, kad jis neaiškiai kalba, nes galimai yra girtas, arba ka tik atsibudes iš miego. Kadangi priekyje liudytojo stovejo kaltinamasis, nukentejusiojo veido jis nemate. Po to praejus gal 10 sekundžiu, A. R. priejo prie nukentejusiojo ir rankoje tureta beisbolo lazda pradejo ji mušti. Jis sudave smugius viena po kito. Liudytojas ju neskaiciavo, taciau smugiu galejo buti kokie aštuoni. Kaltinamasis smugiavo nukentejusiajam i galva ir kitas kuno vietas, todel liudytojas pradejo A. R. raminti ir, paemes iš jo beisbolo lazda, ja užmete už kambaryje buvusios spintos. L. Ž. priejo prie nukentejusiojo, paverte ji ant šono, kad pastarasis galetu kvepuoti, ir savo mobiliuoju telefonu iškviete greitaja medicinos pagalba. Atvažiave medikai konstatavo, jog R. B. mire.

Liudytoja V. R. parode, jog kaltinamasis A. R. yra jos brolis. R. B. buvo ju motinos sugyventinis. Liudytoja paaiškino, jog nukentejusysis ir mama niekur nedirbo. Motinos sugyventinis buvo megejas išgerti, o kai išgerdavo, dažnai mušdavo mama. 2011-03-12 liudytojos mama S. R. su R. B. buvo labai susipyke. Konflikto metu jis savo sugyventine sumuše taip, kad medikai turejo jai siuti galva. Nors kaltinamasis nesutardavo su R. B., taciau jie niekada nesimušdavo. Tik viena karta 2011-03-11 jie buvo susipyke taip, kad vienas i kita buvo paleide kedes. 2011-03-13 vakara liudytoja miegojo savo kambaryje. Ji pabudo nuo trenksmo, lyg kažkas butu krite. Buvo 24 valanda nakties. R. B. durys buvo atidarytos. Jis gulejo savo lovoje kruvinas, iš burnos bego kraujas, nukentejusysis springo. Prie lovos stovejo jos brolis A. R. ir L. Ž.. L. Ž. jai liepe visiems sakyti, kad R. B. pats nukrito nuo kedes ir susimuše, tuo tarpu jis paskambino greitajai medicinos pagalbai, beisbolo lazda užmete už spintos. Abu vaikinai tampe nukentejusiji už ranku ir sake „kvepuok“. Nors greitoji atvažiavo maždaug už 10 minuciu, nukentejusiojo R. B. išgelbeti nepavyko.

Liudytoja S. R. parode, kad kaltinamasis A. R. yra jos sunus, o nukentejusysis R. B. buvo jos sugyventinis. Su R. B. kartu gyveno jau keli metai. Jis padejo liudytojai išlaikyti abu vaikus. Pastaruoju metu sugyventinis išgeres priekabiaudavo prie jos. Kelias dienas prieš nužudyma R. B. stipriai ja sumuše, todel ji kelias dienas bijojo grižti namo, kas namuose atsitiko, sužinojo tik 2011-03-14 diena. Dukra V. R. jai papasakojo, jog atsibudusi nakti ji nuejo i R. B. kambari ir pamate ji visa kruvina, gulinti lovoje. Tame kambaryje stovejo jos brolis A. R. su draugu, kuris jai pasake, kad reikia niekam nepasakoti apie tai, kas ivyko. Po to L. Ž. paeme beisbolo lazda, užmete ant spintos ir iškviete greitaja pagalba.

Liudytojas V. Š. parode, kad 2011-03-13 nakti jis dirbo greitosios medicinos pagalbos gydytoju, kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra žmogus su praskelta galva. Nuvykus i buta, jame buvo du vaikinai, kambaryje dege staline lempa. Vienas vaikinas buvo to buto gyventojas, o kitas – jo draugas. R. B. tuo metu jau buvo mires.

Iš Bendrosios pagalbos centro garso irašo stenogramos matyti, kad apie R. B. galvos sumušima pagalbos centrui buvo pranešta 2011-03-14 00.00 valanda 18 minuciu ir 00.00 valanda 19 minuciu. Kvieciama greitoji medicinos pagalba. (t.1, b.l. 85).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 362/11(01) patvirtina, kad R. B. mire nuo galvos sumušimo. Tokia išvada patvirtina muštines žaizdos viršutineje lupoje ir kairiojo momens srityje, kraujosruvos veide, kaires puses momens ir smilkinio srityje, odos nubrozdinimai veide, daugybiniai veidines dalies kaulu lužiai, ispaustinis lužis kairiojo smilkinkaulio srityje su nusitesianciomis lužio linijomis i kaukoles skliauta ir pamata, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenu dangalo kaireje momenineje smilkinineje srityje, smegenu sumušimo židinys kaireje smilkinineje srityje. Tai komplikavosi smegenu pabrinkimu ir koma. Nuo lavono apžiuros 2011-03-14 03.20 valandos iki mirties galejo buti praeje nuo 2 iki 8 valandu. Nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti kietais bukais daiktais, turinciais ribota paviršiu, nuo keliu iki keliasdešimt minuciu iki mirties. Jie remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.1., 6.6.2., punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Poodine kraujosruva krutines dešineje, poodines ir odines kraujosruvos kaires puses pilvo ir klubo srityse, poodines kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaireje blauzdoje padarytos kietais, turinciais ribota paviršiu, pailgos formos daiktais nuo keliolikos iki keliasdešimt minuciu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. nustatyti sužalojimai visumoje nera budingi griuvimui.

Sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, pilve, juosmenyje ir kojose – mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Negalima atmesti, kad visi sužalojimai padaryti vienu ir tuo paciu daiktu. Trauminiai poveikiai padaryti vienas po kito.

R. B. lavono kraujyje buvo rastos 2,52 promiles etilo alkoholio, o šlapime 3,57 promiles. Tai atitinka sunku girtumo laipsni. (t. 1, b.l.65-75).

2011-03-14 dienos ivykio apžiuros protokolas patvirtina, jog ivykio vietoje buvo rasta beisbolo lazda su raudonomis, panašiomis i krauja dememis. Ji paimta tyrimui. (t. 1, b.l. 9-45).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. MK-35/11(01) patvirtina, kad neatmestina, jog R. B. kairiojo momens žaizda buvo padaryta tirti pateikta beisbolo lazda. (t. 1, b.l. 52-56).

Iš specialisto išvados Nr. S114/11(01) matyti, kad dviejose nuoplovose nuo beisbolo lazdos praplatejusio galo, ant A. R. striukes rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR, kuris sutampa su R. B. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Atlikus ant A. R. bliuzono rasto kraujo DNR tyrima, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. B. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. (t. 1. b.l. 9-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyres ir ivertines byloje esancius, nuosprendyje aptartus irodymus, tai yra kaltinamojo A. R. aiškinima, liudytoju parodymus apie ivykio laika, vieta, nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes bei sužalojimu padarymo iranki, specialistu išvadas apie R. B. kune rastu sužalojimu pobudi, ju padarymo mechanizma, šiu sužalojimu sunkumo laipsni, daro išvada, jog visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamasis A. R., beisbolo lazda smogdamas nukentejusiajam penkis smugius i galva, šešis smugius i pilvo juosmens ir koju sriti, padare sužalojimus, nuo kuriu R. B. mire. Taigi tarp A. R. nusikalstamu veiksmu ir atsiradusiu pasekmiu – nukentejusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis nukentejusiojo žalojimui pasirinko pavojinga iranki – beisbolo lazda. Su ja sudave pakankamai stiprius smugius i galvos sriti – žmogui labai svarbu gyvybei centra. Tai patvirtina rastu sužalojimu R. B. galvos srityje pobudis – daugybiniai veidines dalies kaulu lužiai, ispaustinis lužis kairiojo smilkinkaulio srityje su nusitesianciomis lužio linijomis i kaukoles skliauta ir pamata, smegenu sumušimas. Taigi kaltinamojo pasirinktas žalojimo irankis, sužalojimu lokalizacija ir pobudis neabejotinai patvirtina, jog A. R., ivykio metu taip veikdamas, numate mirtinas pasekmes ir šiu pasekmiu sieke. Joms atsirasti buvo reali tikimybe. Taigi A. R. nužude R. B. veikdamas tiesiogine tycia.

Liudytoja V. R. patvirtino, kad kaltinamasis iš karto po ivykio kartu su L. Ž. judino nukentejusiji už rankos ir sake „kvepuok“, taciau ši aplinkybe nepaneigia išvados, kad A. R. lazda smugiuodamas ne viena karta i galvos sriti, sieke mirtinu pasekmiu.

Kaip matyti iš liudytojo L. Ž. parodymu, jis sustabde smurtinius kaltinamojo veiksmus ir pasake, kad už tai gali prireikti ilgai kaleti, todel vertinant visas išdestytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog kaltinamasis tada suprato apie galimai jam paciam kilsiancias sunkias pasekmes ir gailejos taip pasielges.

Kaltinamojo A. R. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkta, inkriminuojant jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojancia aplinkybe – nužudyma asmens, esancio bejegiškoje bukleje.

Bejegiška bukle buvo nustatyta, nes nukentejusysis miegojo, budamas apsvaiges nuo alkoholio.

Kolegijos manymu, teisminio nagrinejimo metu nepasitvirtino, kad nužudytasis R. B. ivykio metu iš tiesu buvo bejegiškos bukles. Nužudymas yra kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkta, kai kaltininkas nužudo asmeni, esanti bejegiškos bukles, kuris del savo fiziniu ar psichiniu savybiu negali suprasti kaltininko veiklos pobudžio, negali gintis ar aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tuo tarpu kaltininkas suvokia tokia nukentejusiojo bukle ir, ja pasinaudodamas, atima gyvybe.

Kaip matyti iš nustatytu ivykio aplinkybiu, kaltinamasis, iejes i nukentejusiojo kambari, jo tamsoje nepuole. Jis užsidege šviesa ir kalbino R. B., o šis su juo kalbejo. Tai patvirtina nuoseklus kaltinamojo ir liudytojo L. Ž. parodymai. Kad staline lempa dege, patvirtino ir liudytojas V. Š.. Šie faktiniai duomenys paneigia aplinkybe, kad R. B. ivykio metu miegojo, o kaltinamasis naudojo smurta miegancio nukentejusiojo atžvilgiu. Taigi pastarasis del to nebuvo bejegiškos bukles.

Kaip matyti iš nukentejusiojo asmens duomenu, R. B. buvo gimes (duomenys neskelbtini), 1 metro 84 centimetru ugio, tvirto kuno sudejimo (t. 1, b.l. 19, 23-24, 66, 76-77). Nors nukentejusiojo organizme rastas etilo alkoholio kiekis atitinka sunku girtumo laipsni, taciau, vertinant pirmiau aptartus duomenis, tai nera kriterijus, besalygiškai patvirtinantis, jog nukentejusysis del girtumo buvo bejegiškos bukles ir del to negalejo pasipriešinti.

Be to kaltinamasis A. R. paaiškino, kad jis žinojo, jog patevis ivykio diena iš ryto vartojo alkoholi, taciau per visa likusia dienos dali jo nemate. Jis nežinojo, ar nukentejusysis R. B. yra labai girtas. Kitu irodymu, patvirtinanciu nužudytojo bejegiška bukle, byloje nera.

Esant šioms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad aptarti faktiniai duomenys nera pakankami nustatyti, kad R. B. del girtumo nesuvoke aplinkos, negalejo tinkamai apsiginti, o kaltinamasis tuo pasinaudojo, atimdamas jam gyvybe.

Todel kolegija iš kaltinamajam A. R. pareikšto kaltinimo šalina jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojancia aplinkybe – nužudyma bejegiškos bukles asmens-, kaip neirodyta, o A. R. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoja iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto i Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dali.

Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad ivykio diena jis gere alkoholinius gerimus ir jautesi gerokai apsvaiges. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pastarasis ivykio metu galejo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 2, b.l. 56), todel jis privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. A. R. paaiškino, jog budamas blaivus, nebutu taip smurtaves savo patevio atžvilgiu.

Taigi šie duomenys patvirtina, kad A. R. nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos jo nusikalstamu veiksmu padarymui. Todel kolegija apsvaigima nuo alkoholio pripažista jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe.

A. R. nuosekliai papasakojo visas ivykio aplinkybes. Jo veiksmai po ivykio rodo, kad pastarasis apgailestauja del savo veiksmu ir nuoširdžiai gailisi. Todel kolegija jo nuoširdu prisipažinima ir gailejimasi pripažista atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Teismas, skirdamas A. R. bausme, atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo visuomenei laipsni, kaltinamojo asmenybe ir del jo veiksmu atsiradusias pasekmes.

Padaryta nusikaltima baudžiamasis istatymas (Lietuvos Respublikos BK 11 str.) priskiria prie labai sunkiu nusikaltimu. Del kaltinamojo A. R. nusikalstamu veiksmu atsirado neatstatomos pasekmes – R. B. neteko gyvybes. Praeityje kaltinamasis buvo padares baudžiamaji nusižengima. Byloje nera duomenu, kad pastarasis ir anksciau butu smurtaves. A. R. nusikalto budamas labai jauno amžiaus.

Esant šioms aplinkybems, jam skirtina baudžiamojo istatymo, reglamentuojancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme.

Nustatydama šios bausmes trukme kolegija ivertina tai, kad yra viena jo atsakomybe lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybe. Nusikaltima A. R. padare, veikdamas tiesiogine tycia, taciau jis nusikalto budamas nepilnametis, anksciau neteistas. Nors bylos duomenys tvirtina, kad kaltinamasis buvo padares baudžiamaji nusižengima, taciau ši nusikalstamos veikos rušis pastarajam teistumo neužtraukia. (Lietuvos Respublikos BK 10 str., 97 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybems, A. R. skirtina laisves atemimo bausme, artima baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje numatytam šios bausmes vidurkiui. Kadangi kaltinamasis nusikaltima padare budamas nepilnametis, skaiciuojant bausmes vidurki, jam taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatos.

A. R. ši nusikaltima padare neatlikes ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes, todel, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina su Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. paskirtos laisves apribojimo 6 menesiams bausmes neatlikta dalimi.

Nukentejusioji A. B. byloje pareiške civilini ieškini del 3971,18 Lt turtines žalos ir 150000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Nurode, kad turejo su laidojimu susijusiu išlaidu, kurios be gautos laidojimo pašalpos sudare 3971,18 litu. Nukentejusiosios reikalavimas del turtines žalos atlyginimo yra pagristas byloje esanciais irodymais (t. 1, b.l. 100-105), todel tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kt., teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ja byloje del konkretaus nukentejusiojo ivertina teismas. Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

A. R. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatstatomos pasekmes – R. B. neteko gyvybes. Nužudytasis buvo nukentejusiosios tevas. A. B. mamos neturejo, todel staigi tevo netektis neabejotinai sukele jai dvasinius išgyvenimus. Taigi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentejusiajai buvo padaryta neturtine žala, kuri priteistina.

Nustatant priteistinos žalos dydi, be pirmiau išvardintu aplinkybiu, teismas ivertina tai, kad A. B. negyveno kartu su tevu, ju bendravimas nebuvo labai intensyvus – paskutini karta ji mate savo teva 2010 m. lapkricio menesi, t.y. maždaug prieš keturis menesius iki ivykio; priteistinos turtines žalos dydi; tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus ir neturi savarankiško pajamu šaltinio. Nors nukentejusioji tvirtina, kad del tevo nužudymo ji patyre didele emocine depresija, taciau nepateike jokiu tai patvirtinanciu duomenu.

Taigi teismas, atsižvelges i visas išdestytas, reikšmingas neturtines žalos dydžio nustatymui aplinkybes, vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, jog A. B. civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažinant iki 50000 Lt.

Prie baudžiamosios bylos esanciu daiktu, turinciu reikšmes šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, likimas sprestinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 dalimi, 308 str.,

nusprende:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti su Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. paskirta laisves apribojimo 6 menesiams bausme, pridedant neatliktos bausmes dali, ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) menesiui, bausme atliekant pataisos namuose.

I paskirta bausme iskaityti laikinajame sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2011-03-14 iki 2011-10-27.

Bausmes pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2011-10-27.

Kardomaja priemone – suemima – palikti galioti iki nuosprendis isiteises.

Iš A. R. A. B. naudai priteisti 3971,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

1) megztini, du tušcius butelius nuo degtines, du stikliukus, tris cigareciu nuorukas, beisbolo lazda, du seiliu pavyzdžius, keturis tepinelius su biologiniais pedsakais nuo beisbolo lazdos, saugomus Vilniaus apskrities VPK Daiktu saugojimo kameroje, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, (t. 1, b. b.l. 81-82), sunaikinti kaip menkavercius;

2) R. B. mobilaus ryšio telefona ir rubus: kelnes, maikute, apatines kelnaites, puskojines, saugomus Vilniaus apskrities VPK Daiktu saugojimo kameroje, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, (t. 1, b. b.l. 81-82), gražinti nukentejusiajai A. B.;

3) A. R. rubus: striuke, kelnes, bliuzona, saugomus Vilniaus apskrities VPK Daiktu saugojimo kameroje, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, (t. 1, b. b.l. 81-82), gražinti nuteistajam.

3) A. R. gimimo liudijima Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie bylos, perduoti ikalinimo istaigos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio jam iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.