Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-1445/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-1445/2012
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00046-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Alvydas Poškus, Dalia Vasarienė
Atsakovas
P. V., M. S.
Ieškovas
Panevėžio
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1445/2012Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00046-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-488-277/2012 pagal ieškovo Panevėžio kredito unijos ieškinį atsakovams P. V. ir M. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą, pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. V. ir M. S., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 240 969,36 Lt paskolos; 47 387,41 Lt palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo P. V. 240 969,36 Lt paskolos, 47 387,41 Lt palūkanų, iš viso 288 356,76 Lt ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei 6 767 Lt žyminį mokestį ieškovo naudai. Ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu atmetė (b.l. 90-92).

Atsakovas P. V. padavė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo. Taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo 6767 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad jis ūkininkavimu neužsiima, darbo kol kas neturi, visas jo turtas areštuotas, jokio kito turto ar pinigų neturi. Atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis labai sunki ir šiai dienai negali sumokėti 6 767 Lt žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio atmetė ir įpareigojo P. V. iki 2012 m. gegužės 31 d. sumokėti 6767,14 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 99). Teismas nustatė, kad už paduotą apeliacinį skundą mokėtinas 6 767,14 Lt žyminis mokestis, kurio apeliantas nesumokėjo. Apeliantas prašyme atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, kai tokios galimybės nenumato įstatymas, nurodė, kad jo turtinė padėtis labai sunki, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkintinas ir P. V. įpareigotinas sumokėti 6 767,14 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei apeliantas dėl sunkios turtinės padėties negali iš karto sumokėti žyminio mokesčio, CPK 84 straipsnis numato galimybę žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu siekiama neužkirsti kelio sprendimo peržiūrėjimui apeliacine tvarka. Teikdamas tokio pobūdžio motyvuotą prašymą (dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo), apeliantas turi pateikti įrodymus, kuriais pagrįstų savo laikinai sunkią turtinę padėtį, trukdančią žyminio mokesčio sumokėjimui, t.y. žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas P. V. (toliau – apeliantas) prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą (b.l. 102-103). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas jau neužsiima ūkininkavimu, darbo neturi, visas jo turtas areštuotas, todėl negali jo parduoti ir iš šių pinigų sumokėti žyminį mokestį. Taip pat nurodo, kad neturi jokio kito turto ar pinigų.Su atskiruoju skundu pateikta pažyma įrodo, kad apeliantas yra išregistruotas iš ūkininkų ir neužsiima ūkininkavimu. Jokių kitų dokumentų, iš kurių matytųsi, kad šiai dienai apeliantas neturi pinigų žyminio mokesčio sumokėjimui, neturi ir negali pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str.), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t.y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.).

Iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų (prašymo bei atskirojo skundo) matyti, kad apeliantas prašo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, t.y. neprašo nei atidėti mokėtiną žyminį mokestį, nei atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684/2011).

Spręsdamas dėl asmens visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turi nustatyti, ar egzistuoja bent vienas iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant asmuo turi būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pastebėtina, kad atskiras prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, egzistuojant tokiems pagrindams, apskritai nėra būtinas. Įstatyme nustatyta, kad asmens turtinės padėties lygis, kuo nagrinėjamu atveju remiasi apeliantas, gali būti tik dalinio, bet ne visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas (CPK 83 str. 3 d.). Tuo tarpu apeliantas pateikė teismui prašymą dėl jo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, bet nepateikė teismui nei argumentų, nei įrodymų, kuriais remiantis teismas neturėtų reikalauti žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo visiškai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį (apeliacinį skundą) tik CPK 83 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose nustatytais atvejais, o iš šio straipsnio 14 punkto matyti, jog taip pat ir kitais CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pavyzdžiui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas suteikti byloje dalyvaujančiam asmeniui antrinę teisinę pagalbą yra pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.). Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodė jokių įstatymuose numatytų atvejų, dėl kurių jis turėtų būti laikomas atleistu nuo viso žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo.

Taigi, motyvuoto prašymo atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.) apeliantas neteikė, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje apeliantui faktiškai buvo nurodęs bei išaiškinęs CPK 83 ir 84 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio atleidimo bei atidėjimo sąlygas. Kaip minėta, įstatymo prasme, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo teismo prašo taikyti kokias nors žyminio mokesčio lengvatas, teismas savo iniciatyva iš esmės negali taikyti kitos rūšies šio mokesčio lengvatos, kuri būtų jam nepalanki, nes priešingu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio už paduodą apeliacinį skundą sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui P. V. terminą iki 2013 m. sausio 20 d. sumokėti 6 767 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai Alė BukavinienėAlvydas PoškusDalia Vasarienė