- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-684/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-8571-565/2010 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transmota“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „SEB lizingas“, trečiajam asmeniui BUAB „Transmota“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas pateikė kvitą apie 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, o nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010-09-23 yra registruotas Palangos darbo biržoje ir šiuo metu niekur nedirba. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, nurodyto pateiktuose VI „Registrų centras“ Klaipėdos filialo duomenų banko išrašuose, tačiau visam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apribota disponavimo teisė. Ieškovas taip pat apmoka sūnaus K. M. bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, kurių semestro kaina – 3825 Lt. Sunkią finansinę padėtį grindžia tokiais įrodymais: 2010-09-23 darbo ieškančio asmens S. M. atmintinės nuorašu, išrašais iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ 2010-06-09 pažyma Nr. 1.6-S3-115, 2010-06-10 pažyma Nr. S-0-172 apie įmokas už K. M. studijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nutarė atidėti 9500 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Teismas nurodė, kad ieškinio kaina – 600000 Lt, už kurį mokėtinas žyminis mokestis – 10000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, liko nesumokėta 9500 Lt dalis žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad nors ieškovas nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui su žmona priklauso daug nekilnojamojo turto – 0,2046 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatų ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), garažas ir administracinis pastatas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), 2140/6421 dalys 0,6421 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruotos šešios transporto priemonės. Teismo nuomone, disponavimas didelės vertės turtu leidžia manyti, kad ieškovo pateikti duomenys apie pajamas nevisiškai atspindi jo tikrosios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto šiuo metu ieškovas neturi galimybės sumokėti 9500 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš šio turto vėliau bus galimybė sumokėti žyminį mokestį, todėl 9500 Lt žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo (CPK 84 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį ir atleisti apeliantą nuo likusios 9500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieškinį. Atskirajame skunde ieškovas nurodo šiuos argumentus:
1. Visas skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovo ir jo žmonos vardu registruotas turtas yra įsigytas lizingo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spęsti, jog dėl šio turto buvimo ieškovas negali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2. Žyminis mokestis mokamas pinigais, ieškovui nedirbant ir negaunant pajamų 9500 Lt žyminio mokesčio suma yra labai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „SEB lizingas“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Atsakovas mano, jog teismas remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad minėto dydžio žyminis mokestis jam per didelė našta, todėl panaikinti ar keisti skundžiamą nutarties dalį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino ieškovo S. M. prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą, nusprendė atidėti 9500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio (500 Lt) ir nuo likusios 9500 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą neprašė. Kartu su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, ieškovas pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 4-16), VĮ „Regitra“ 2010-06-09 pažymą Nr. 1.6-S3-115 (b.l. 17-18), 2010-09-23 darbo ieškančio asmens S. M. atmintinės nuorašą (b.l. 19) ir 2010-06-10 pažymą Nr. S-0-172 apie įmokas už K. M. studijas (b.l. 20).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo S. M. prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo prašymą, tačiau išsprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant ieškovo prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto šiuo metu ieškovas neturi galimybės sumokėti 9500 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš šio turto vėliau bus galimybė sumokėti minėtą žyminį mokestį, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Pagal į bylą pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus matyti, kad ieškovas su žmona turi daug nekilnojamojo turto: 0,2046 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, šiltnamiu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), garažą ir administracinius pastatus su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), 2140/6421 dalį 0,6421 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruotos šešios transporto priemonės. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pagal tai kiek nekilnojamojo turto turi ieškovas, negalima jo finansinę būklę vertinti kaip blogą.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad visas skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovo ir jo žmonos vardu registruotas turtas yra įsigytas lizingo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spęsti, jog dėl šio turto buvimo ieškovas negali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto išrašų, nekilnojamojo turto savininkas yra apeliantas ir jo sutuoktinė, bet ne lizingo davėjas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įsigytas lizingo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo 9500 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria S. M. atidėtas 9500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.