Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-17766-752/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
2-17766-752/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13074-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
R. O. L.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-17766-752/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13074-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.2.4.3; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei,ieškovės atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. L. ieškinį atsakovui V. L., dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-23 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti jos ir atsakovo V. L. santuoką, sudarytą 1995 m. spalio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos įrašo Nr. 2506, dėl atsakovo kaltės; pripažinti, jog santuokos nutraukimas ieškovės R. O. L. ir atsakovo V. L. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 1996 m. kovo 1 d.; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes - L. ir L. (b.l. 3-5).

Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė, R. O. L. ir atsakovas, Rusijos Federacijos pilietis, V. L., susituokė 1995 m. spalio 20 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, santuokoje kartu pragyveno vos kelis mėnesius. 1996 m. vasario mėnesį atsakovas V. L. paliko šeimą ir, ieškovės žiniomis, išvyko gyventi į Suomiją. Nuo tada šalys nebeveda bendro ūkio, ir negyvena šeimyninio gyvenimo. Ieškovei nėra žinoma dabartinė atsakovo buvimo ir gyvenamoji vieta. Ieškovė nepalaiko su atsakovu jokių kontaktų ir nežino, kokioje valstybėje jis šiuo metu gyvena, neturi duomenų kur jis dirba. Per visą šį laikotarpį atsakovas niekada ieškovei nebuvo padėjęs, nei moraliai, nei materialiai, visiškai ja nesirūpina, nors ji serga labai sunkia liga. Faktiškai ieškovė su atsakovu gyvena atskirai nuo 1996 m. kovo 1 dienos. Ieškovė dar 2011 metais planavo nutraukti santuoką, kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, siekdama gauti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau sužinojo, kad duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Baigti rengti skyrybų dokumentų ieškovė nebegalėjo, kadangi sunkiai susirgo. Atstovė pažymėjo, kad atsakovas su ieškove niekada nebandė susisiekti. Ieškovė yra įsitikinusi, kad saitai tarp šalių yra nutrūkę visiškai, santuoka egzistuoja tik formaliai. Todėl prašė ją nutraukti dėl atsakovo V. L. kaltės.

Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys jokio turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi. Ieškovė iš atsakovo nereikalauja priteisti jai išlaikymo.

Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į byloje paskirtą posėdį įteikti viešo paskelbimu būdu (b.l. 30-34). Jokių prašymų, pareiškimų byloje negauta.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1995 m. spalio 20 d., Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2506. Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas (b.l. 7, originalas).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės sąlygos, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Ieškovės teigimu, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nuo 1996 m. vasario mėnesio paliko šeimą ir daugiau į namus nebegrįžo, jokių ryšių su ieškove nepalaikė, jai nepadėjo moraliai ir materialiai, t.y. atsakovo kaltę grindė aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą preziumuoti kito sutuoktinio kaltę. Taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovo dabartinė buvimo ir gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, kad siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus ieškovės nurodytu jai žinomu, paskutiniu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, šie grąžinti neįteikti (b.l. 26, 28). Pagal ieškovės byloje pateiktą Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymą, atsakovo asmens kodas nenurodytas, duomenų apie jo gyvenamąją vietą nėra (b.l. 9). VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietę taip pat neturi (b.l. 29). Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, palikęs šeimą, jokių ryšių su ieškove nepalaikė ir, labiausiai tikėtina, yra išvykęs iš Lietuvos.

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė priešingų įrodymų, t.y. kad ne jis, o ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas.

Todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą preziumuoti atsakovo kaltę, byloje nepaneigtos. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d., CPK 185 str.).

Tai, kad šalys jau daugiau kaip metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina

Šalims nuo 1996 m. kovo 1 d. nebendraujant bei nevedant bendro ūkio, darytina išvada, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (3.62 str.).,

Taip pat tenkintinas ir ieškinio reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1996 m. kovo 1 d., t.y. ieškovės nurodytos datos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu (Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti L. pavardę, o atsakovui pavardę L.. Atsakovas savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų nepateikė. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina L. pavardė, o atsakovui – pavardė L..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 10-13). Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje su atsakovu (iki faktinio santuokos iširimo), jie neįgijo kreditorinių prievolių. Asmeninių kreditorių ieškovė taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Pažymėtina, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 1996 m. kovo 1 d., paaiškėjus, kad ieškovė ar atsakovas turi kreditorių, jų prisiimti finansiniai įsipareigojimai nuo tos dienos bus laikomi asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė byloje nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. O. L. (iki santuokos sudarymo G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atsakovo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), Murmansko sr., santuoką, sudarytą 1995 m. spalio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2506, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. O. L. palikti pavardę – „L.“, atsakovui V. L. – pavardę „L.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės R. O. L. ir atsakovo V. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 1996 m. kovo 1 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė