Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko ,,Krasnyj Oktiabr“ atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Naujoji Rūta“ atstovams darbuotojai J. B. ir advokatui Konradui Pabijanskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-158-881/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko ,,Krasnyj Oktiabr“ prevencinį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Naujoji Rūta“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės ir atsirasti žala, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Pasak ieškovės, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė ir toliau naudos ginčo žymenį gaminamai produkcijai žymėti. Todėl pareikštu ieškiniu reikalauja uždrausti atsakovei naudoti ginčo žymenį gaminamai produkcijai žymėti.Prekių ženklo savininkas, be kitų materialinių subjektinių teisių, turi teisę teismine tvarka reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagrindas tokiam materialiniam subjektiniam reikalavimui patenkinti egzistuoja, jeigu prekių ženklo savininkas įrodo, jog siekiamais uždrausti veiksmais gali būti realiai pažeistos prekių ženklo savininko teisės arba tokie veiksmai gali sudaryti realų pagrindą žalai atsirasti. Reali teisių pažeidimo ar žalos atsiradimo grėsmė yra būtinoji prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga. Atsakovė, be kitų atsikirtimų, pateikė atsikirtimą, jog ji nėra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Kitaip tariant, yra netinkama atsakovė. Pasak atsakovės, ji veikia pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, kuria produkcijos užsakovė patvirtino, jog turi teisę naudoti ginčo žymenį, ir prisiėmė visus įsipareigojimus dėl žymens naudojimo. Todėl atsakovė nėra atsakinga už ginčo žymens naudojimą. Šis atsakovės atsikirtimas yra nepagrįstas. Prekės ir pakuotės žymėjimas yra savarankiškas žymens naudojimo veiksmas (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė (bent jau) gamino produkciją – saldainius – ir šiai produkcijai žymėti naudojo ginčo žymenį. Pati atsakovė iš esmės neneigia šios aplinkybės. Be to, produkcijos gaminimo ir žymėjimo ginčo žymeniu aplinkybę patvirtina atsakovės nurodoma 2010 m. sausio 29 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens (Vokietijos bendrovės „DOVGAN“), kurios vykdymo faktą pripažįsta atsakovė, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. spalio 17 d. raštas, adresuotas ieškovės atstovui pagal pavedimą. Vadinasi, atsakovė – ginčo žymens naudotoja. Todėl jai, kaip ginčo žymens naudotojai, gali būti reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas dėl uždraudimo naudoti ginčo žymenį gaminamai produkcijai žymėti (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei. Aplinkybė, jog atsakovė veikia (veikė), tai yra gamina (gamino) ir žymi (žymėjo) produkciją, pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens (Vokietijos bendrovės „DOVGAN“), nesudaro pagrindo kitokiai išvadai (dėl atsakovės tinkamumo) daryti. Trečiojo asmens (produkcijos užsakovės) patvirtinimas, jog jis turi teisę naudoti ginčo žymenį, sudaręs atsakovei, kaip ji nurodo, pagrindą manyti, kad ji teisėtai naudoja ginčo žymenį, neeliminuoja atsakovės atsakomybės už galimai neteisėtą ginčo žymens naudojimą. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prekių ženklo savininko teisių pažeidimui kito žymens naudojimu konstatuoti yra būtinos trys sąlygos: 1) žymenų tapatumas arba klaidinantis panašumas; 2) prekių ir / ar paslaugų, kurioms žymėti yra naudojami žymenys, tapatumas arba panašumas; 3) visuomenės suklaidinimo galimybė. Bent vienos sąlygos nebuvimas reiškia, jog nėra prekių ženklo savininko teisių pažeidimo. Pagal teismų praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).Ieškovės prekių ženklą sudaro žodinis elementas, susidedantis iš žodžių „MICHKA KOSSOLAPY KONFETY“ („KONFETY“ yra nesaugomas ženklo elementas), kurie yra užrašyti kirilicos rašmenimis, ir vaizdinis elementas – Ivano Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“, kuriame pavaizduotos keturios meškos (meška ir trys meškiukai), esančios miške, fragmentas. Šie elementai įkomponuoti į šviesiai mėlynos spalvos ir rombo formos foną, be to, ženklo kompozicijai yra panaudotas ir dar vienas fonas, susidedantis iš nedidelių rombo figūrų, kuriose atvaizduotos stilizuotos eglutės. Ginčo žymens kompoziciją sudaro žodinis elementas, susidedantis iš žodžių „MICHKA KOSSOLAPY“, kurie yra užrašyti kirilicos rašmenimis, ir vaizdinis elementas – to paties paveikslo „Rytas pušyne“ fragmentas. Ginčo žymens elementai yra įkomponuoti į mėlynos spalvos foną. Lyginamieji žymenys (sprendimo 11-12, 18 ir 19 punktai) nėra vizualiai tapatūs: 1) ieškovės prekių ženklo žodinį elementą papildomai (lyginant su ginčo žymens žodiniu elementu) sudaro žodis „KONFETY“, kuris yra užrašytas kirilicos rašmenimis; 2) žodžiams, sudarantiems lyginamuosius žymenis, užrašyti yra panaudoti skirtingi šriftai, raidžių dydžiai, spalvos; 3) žymenų vaizdiniai elementai – paveikslo fragmentai – yra įkomponuoti į skirtingų spalvų ir formos rėmus; 4) skiriasi ir pačių fragmentų atvaizdavimas (stilizavimas); 5) žymenų kompozicijoms yra panaudoti skirtingi fonai. Tačiau šie žymenų skirtumai, kitaip negu nurodo atsakovė, yra (elementų visumos kontekste) neryškūs ir neturi reikšmingos įtakos bendram regimajam įspūdžiui apie žymenis formuotis. Stiprusis ieškovės prekių ženklo elementas – žodžiai „MICHKA KOSSOLAPY“. Žodis „KONFETY“, kuris yra sudėtinė ieškovės prekių ženklo žodinio elemento dalis, yra aprašomojo pobūdžio žymuo, apibūdinantis prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas (šis žodis, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „saldainiai“). Be to, šis žymuo (paties ženklo kompozicijoje) yra atskirtas nuo žodžių „MICHKA KOSSOLAPY“ ir atvaizduotas kitoje, negu yra įkomponuoti žodžiai „MICHKA KOSSOLAPY“, vaizdinio elemento pusėje. Todėl aptariamas žymuo, kitaip negu nurodo atsakovė, nesukuria ieškovės prekių ženklui, kaip elementų visumai, išskirtinumo ir nėra elementu, kuris, žvelgiant iš trečiojo asmens – vartotojo, kuriam yra skirtos prekės, perspektyvos, sudarytų pagrindą lyginamiesiems žymenims atskirti. Atsakovė atsikirsdama taip pat nurodo, jog ginčo žymenį, be kitų elementų, sudaro žodis „Mischka“, užrašytas lotyniškais rašmenimis, kurio nėra ieškovės prekių ženkle. Teigia, jog šis skirtumas sudaro pagrindą žymenims atskirti. Šis atsakovės atsikirtimas yra taip pat nepagrįstas. Atsakovės nurodomas žymuo yra įkomponuotas į saldainio pakuotę, tačiau yra atvaizduotas kitoje, negu yra pagrindinė ginčo žymens kompozicija, pusėje. Teismo vertinimu, vartotojas, kuriam yra skirtos prekės, žymimos lyginamaisiais žymenimis, pirmiausia atkreipia, skiria ir koncentruoja dėmesį į pakuotės priekinę dalį, kurioje būtent ir yra pagrindinė ginčo žymens kompozicija. Todėl atsakovės nurodomas žymuo nėra išskirtinis elementas ir neturi reikšmingos įtakos bendram regimajam įspūdžiui apie ginčo žymenį, kaip elementų visumą, formuotis. Ginčo žymens ryškiausias (stipriausias) elementas – žodinis elementas, susidedantis iš žodžių „MICHKA KOSSOLAPY“. Nepaisant tam tikrų nežymių skirtumų, kurie jau buvo nurodyti aukščiau, egzistuoja lyginamųjų žymenų stipriųjų elementų ir kartu pačių žymenų vizualinis panašumas. Teismo vertinimu, yra panašūs ir žymenų vaizdiniai elementai ir šių elementų panašumas taip pat daro įtaką bendram regimajam įspūdžiui apie žymenis formuotis. Kaip nustatyta, paveikslo „Rytas pušyne“ fragmentai yra atvaizduoti (stilizuoti) ir įkomponuoti šiek tiek skirtingai. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, yra gana akivaizdus pagrindinio paveikslo motyvo (keturių meškų (meškos ir trijų meškiukų), esančių miške) atvaizdavimo panašumas, kuris tik padidina lyginamųjų žymenų vizualinio panašumo laipsnį. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog egzistuoja lyginamųjų žymenų vizualinis panašumas. Kaip jau buvo nustatyta, atliekant žymenų vizualinio panašumo vertinimą, žymenų stiprieji elementai – žodžiai „MICHKA KOSSOLAPY“. Atsakovė atsikerta, kad lyginamieji žymenys nėra fonetiškai panašūs, ir šiam atsikirtimui pagrįsti nurodo, jog į ginčo žymenį, be žodžių „MICHKA KOSSOLAPY“, yra įkomponuoti dar du žodžiai „Mischka“ ir „WAFFELGEBACK“, kurių nėra ieškovės prekių ženkle. Be to, saldainiai, kurie yra žymimi ginčo žymeniu, yra platinami ne atskirai, o saldainių rinkinyje, kurio pakuotė pažymėta žodžiais „Mischka-Mix. Konfekt-Mix mit Waffel- & Mandel-Nuss-Fullung“. Dar daugiau, pakuotė yra pažymėta ir Vokietijos bendrovės „DOVGAN“ logotipu bei pavadinimu. Atsakovės atsikirtimas dėl žymenų fonetinio nepanašumo yra nepagrįstas. Teismas jau pasisakė dėl žymens „Mischka“ reikšmės, tiksliau – mažareikšmiškumo, neišskirtinumo, vertinant lyginamųjų žymenų panašumą (sprendimo 20 punktas). Be to, šis žodis, nors ir užrašytas kitais – lotyniškais – rašmenimis, yra tariamas taip pat, kaip yra tariamas rusų kalbos žodis „MICHKA“, kuris sudaro stiprųjį ieškovės prekių ženklo elementą. Vadinasi, yra galimas nebent atvirkštinis šio žodžio efektas (vertinant lyginamųjų žymenų fonetinį panašumą), negu nurodo atsakovė. Tas pats (žymens neišskirtinumo prasme) pasakytina ir apie žymenį „WAFFELGEBACK“. Šis žymuo yra aprašomojo pobūdžio žymuo, apibūdinantis prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo žymuo (šis žodis, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „vaflinis kepinys“). Todėl šis žymuo nėra išskirtinis ginčo žymens elementas ir neturi reikšmingos įtakos, vertinant lyginamųjų žymenų panašumą. Atmestini ir tie atsakovės argumentai, kuriais yra įrodinėjama žymenų, naudojamų saldainių rinkinio pakuotei žymėti, išskirtinumų reikšmė lyginamiesiems žymenims atskirti. Šios bylos procese yra iškeltas klausimas dėl ginčo žymens, kuriuo yra žymimos konkrečių (vienos rūšies) saldainių pakuotės, galimo klaidinančio panašumo į ieškovės prekių ženklą. Šiam klausimui išspręsti būtent ir yra atliekamas ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens (o ne žymenų, kuriais yra žymimos saldainių rinkinio, platinamo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pakuotės) panašumo vertinimas. Be to, atsakovės nurodomas žymuo, kuriuo, be kitų elementų, yra pažymėta saldainių rinkinio pakuotė, „Mischka-Mix. Konfekt-Mix mit Waffel- & Mandel-Nuss-Fullung“ yra aprašomojo pobūdžio žymuo, apibūdinantis pačias prekes, kurioms žymėti yra naudojamas šis žymuo, ir šių prekių savybes (šis žodžių junginys, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „<...>. Saldainių rinkinys su vaflių ir migdolo riešutų įdaru“). Todėl ir toks žymuo neturėtų lemiamos įtakos, vertinant ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens panašumą, jeigu ir būtų pagrindas „pasitelkti“ šį elementą tokiam vertinimui atlikti. „Grįžtant“ prie lyginamųjų žymenų stipriųjų elementų, žodžių junginys „MICHKA KOSSOLAPY“ yra tariamas ir skamba vienodai. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys patvirtina, jog didžioji Lietuvos gyventojų dalis moka rusų kalbą (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a). Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog egzistuoja ir fonetinis lyginamųjų žymenų žodinių elementų panašumas. Žodžiai „MICHKA KOSSOLAPY“, kurių junginys laikytinas abiejų žymenų stipriuoju elementu, išvertus iš rusų kalbos, reiškia „Meškiukas šleivakojis“. Atsakovė iš esmės neneigia, jog egzistuoja semantinis (prasminis) šių (abiejų žymenų) elementų panašumas (tiksliau – netgi tapatumas). Tačiau atsikerta, kad nėra semantinio ryšio tarp ieškovės prekių ženklo žodinio elemento ir ženklo vizualizacijos. Teismas nesutinka su šiuo atsakovės atsikirtimu. Kaip nustatyta, ieškovės prekių ženklo vaizdinį elementą sudaro savaip stilizuotas paveikslo „Rytas pušyne“ fragmentas. Pagrindinis ieškovės prekių ženklo vaizdinio elemento motyvas – keturios meškos (viena meška ir trys meškiukai), esančios miške. Todėl, kitaip negu nurodo atsakovė, egzistuoja santykinės semantinės ieškovės prekių ženklo žodinio ir vaizdinio elementų asociacijos. Be to, kad ir kaip bebūtų, tokių asociacijų (ne)buvimo aplinkybė neturi reikšmės, vertinant lyginamųjų žymenų semantinį (prasminį) panašumą. Kaip minėta, abiejų žymenų žodiniai elementai, esantys stipriaisiais elementais, yra semantiškai tapatūs. Vadinasi, egzistuoja pačių žymenų semantinis panašumas. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas (sprendimo 20-22 punktai), teismas daro išvadą, jog ginčo žymuo yra kompleksiškai (vizualiai, fonetiškai ir semantiškai) panašus į ieškovės prekių ženklą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudoja ginčo žymenį toms pačioms prekėms, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas, žymėti. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinančio panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas). Šis vertinimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma, įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Aplinkybė, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį, globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja atskirų ženklo detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tą aplinkybę, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus. Paprastai vidutinis vartotojas turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos išlaikė savo atmintyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003). Teismas, spręsdamas klausimą, egzistuoja ar ne visuomenės suklaidinimo tikimybė, remiasi tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas, teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, tačiau nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas visuomenės suklaidinimo tikimybei įvertinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-491-823/2016). Atsakovė atsikerta, jog neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė dėl žymenų panašumo. Šiam atsikirtimui pagrįsti pateikė Lietuvos gyventojų apklausos duomenis. Gyventojų apklausai atlikti, be kitų klausimų, buvo suformuluoti ir pateikti tokie klausimai: 1) „Ar, Jūsų nuomone, produktus, paženklintus žemiau nurodytais ženklais, gamina tas pats gamintojas ar atskiri gamintojai?“; 2) „Ar, Jūsų nuomone, šiuos saldainius gamina tas pats gamintojas ar atskiri gamintojai?“. Atsakymams į šiuos klausimus suformuluoti buvo pateiktos kortelės, kuriose atvaizduoti ieškovės prekių ženklas bei ginčo žymuo, ir patys saldainiai, kurių pakuotės pažymėtos lyginamaisiais žymenimis. Teismo vertinimu, gyventojų apklausa atlikta pagal ne visai tinkamai (tokio pobūdžio apklausoms atlikti ir nuomonei apie žymenų panašumą išsiaiškinti) suformuluotus klausimus. Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio identiškumą, kad jis be jokios painiojimo galimybės atskirtų prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-39/97). Ieškovė pagrįstai nurodo, jog gali būti skirtingi vienos prekės gamintojai, bet sutapti prekių kilmės šaltinis. Todėl klausimų formuluotės „<...> gamina tas pats gamintojas ar atskiri gamintojai“ ir atitinkamai atsakymai į klausimus, kuriems parengti yra panaudotos tokios formuluotės, nėra tinkami visuomenės suklaidinimo galimybei dėl žymenų panašumo įvertinti. Be to, kaip minėta, atsakymams į klausimus suformuluoti buvo pateiktos kortelės, kuriose atvaizduoti ieškovės prekių ženklas bei ginčo žymuo, ir patys saldainiai, kurių pakuotės pažymėtos lyginamaisiais žymenimis, taip sudarant apklaustiems asmenims realią galimybę palyginti du žymenis. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant dėl žymenų panašumo ir suklaidinimo galimybės, turi būti įvertinta, jog vidutinis vartotojas paprastai neturi galimybės palyginti dviejų skirtingų žymenų ir, vertindamas žymenų panašumą, remiasi nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos yra išlaikęs savo atmintyje (sprendimo 25 punktas). Vadinasi, galimybės palyginti du žymenis vartotojui sudarymas sukuria dirbtinę situaciją, kurios realaus (praktinio) pasireiškimo galimybė yra itin maža ar netgi minimali. Respondentams nebuvo pateikti klausimai, kuriais jie galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų. Todėl teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės pateikti gyventojų apklausos duomenys nėra pakankami pripažinti atsikirtimą dėl visuomenės suklaidinimo galimybės neegzistavimo pagrįstu. Be to, kad ir kaip bebūtų, atsakovės iniciatyva atliktos apklausos rezultatai rodo reikšmingą (maždaug 35 procentų) suklaidinimo galimybę.Ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens panašumo laipsnis yra itin didelis (sprendimo 20-23 punktai). Abu žymenys yra naudojami tapačioms prekėms žymėti (sprendimo 24 punktas). Todėl, teismo vertinimu, žvelgiant iš trečiojo asmens – vidutiniškai informuoto vartotojo, kuriam yra skirtos prekės, žymimos lyginamaisiais žymenimis, perspektyvos, egzistuoja didelė tikimybė suklysti, siekiant atskirti prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo žymuo, nuo prekių, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas. Vadinasi, egzistuoja ginčo žymens klaidinantis panašumas į ieškovės prekių ženklą. Kaip minėta, reali teisių pažeidimo ar žalos atsiradimo grėsmė yra būtinoji prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga (sprendimo 14 punktas). Sprendimu jau buvo nustatyta, jog atsakovė naudojo ginčo žymenį, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą, produkcijai, gaminamai pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, žymėti. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nutraukė sutartį ar kitaip pasibaigė sutartiniai teisiniai santykiai, susiformavę tarp trečiojo asmens (produkcijos užsakovės) ir atsakovės. Todėl, atsižvelgiant ir į ankstesnę šios sutarties vykdymo praktiką, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog atsakovė gali ir toliau vykdyti veiklą, numatytą 2010 m. sausio 29 d. sutartimi, ir atlikti veiksmus, kurie pažeistų ieškovės teises į prekių ženklą. Kadangi ieškovė pagrindė sąlygas prevenciniam ieškiniui tenkinti, teismas tenkina ieškinį ir uždraudžia atsakovei naudoti ginčo žymenį gaminamai produkcijai žymėti ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes.Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 5 450 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovei priteisiamas iš atsakovės šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikytos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškovo akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko ,,Krasnyj Oktiabr“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Naujoji Rūta“ tenkinti.

Uždrausti akcinei bendrovei „Naujoji Rūta“ (juridinio asmens kodas 144788770) naudoti žymenį „MICHKA KOSSOLAPY“ gaminamai produkcijai žymėti ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes.

Priteisti akcinei bendrovei Maskvos konditerijos fabrikui ,,Krasnyj Oktiabr“ (juridinio asmens kodas 1027700247618) iš akcinės bendrovės „Naujoji Rūta“ 5 481 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartimis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.