Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-216-224/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
T-216-224/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Byla Nr. T-216-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60285-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gegužės 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) nutarimu Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vertinamas kaip nepriekaištinga asmenybė, neigiamų pokyčių jo elgesyje neužfiksuota. Nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dirba, jis turi teigiamą požiūrį į darbą. Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu vertinamas teigiamai, nors jam ir buvo skirtos 2 drausminės nuobaudos, tačiau vėliau nuteistasis jau sugebėjo padaryti tinkamas išvadas dėl padarytų pažeidimų. Abi tos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios. Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo tris kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. (duomenys neskelbtini) nuteistasis aktyviai dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, siekė keisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdo. Šiuo metu nuteistasis pozityviai kalba apie savo ateitį, jis yra orientuotas į darbą, savo šeimos gyvenimo sąlygų gerinimą. Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, jis bendrauja su motina, seserimi bei broliais, todėl, tikėtina, jog tai turėtų padėti nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis pats save išsilaiko finansiškai, taip pat jis dar materialiai padeda savo sugyventinei bei jų sūnui. Nuteistasis neturi įsiskolinimų, o tai irgi neapsunkins jo integracijos į visuomenę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip žema ir toliau stebimas teigiamas jo pokytis mąstymo ir elgesio srityse. Nuteistojo savianalizės įgūdžiai išugdyti pakankamai, jis geba atpažinti ir detalizuoti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Nuteistasis sąmoningai atsiribojo nuo netinkamos kompanijos, jis yra orientuotas į šeimą bei jų santykius, pats suvokia savo indėlio į vaiko auklėjimą svarbą. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-113 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. J. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. J. dirba, aktyviai dalyvauja bei vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo D. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 39 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 14 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų. Be to, verta pažymėti, jog paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jau yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri yra laikoma nuo 41 balo pagal OASys vertinimo metodiką.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis D. J. iki dabartinės bausmės vykdymo jau buvo teistas 3 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka net pagal 3 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Pirmąjį kartą nuteistasis teistas tebūdamas vos 16 metų amžiaus. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja įvykdytos nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės, plėšimas. Nuteistajam netgi yra būdingas ir nusikaltimų modelis. Paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra taip pat jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo ypač didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors nuteistasis tąkart sugebėjo išbūti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau vėliau jis vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardijami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko, tačiau jis dirba. Nuteistasis turi darbo patirties, susijusios su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra pateikusi raštą, kuriame pažymėta, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų įdarbintas šios bendrovės (duomenys neskelbtini). Teismas teigiamai vertina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, tačiau pirmiau aptarta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Juolab, kad ir laisvėje nuteistasis darė nusikalstamas veikas siekdamas materialinės naudos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis turėjo neigiamą įtaką darančių draugų, su kuriais ir pats dažnai netinkamai leisdavo laisvalaikį. Nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė ir vienas, ir bendrininkų grupėje. Nuteistasis suvokia savo netinkamų draugų įtaką padarytoms nusikalstamoms veikoms, šiuo metu jis stengiasi atitolti nuo neigiamą įtaką dariusių draugų ir didesnį dėmesį skirti savo šeimai. Nuteistasis žino bei supranta savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį. Taigi aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog laisvėje nuteistojo nusikalstamam elgesiui didelę įtaką turėjo netinkamos reputacijos asmenys, su kuriais jis palaikė draugiškus santykius bei netgi kartu darė ir nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis tikina, jog šiuo metu jis jau yra atsiribojęs nuo netinkamą įtaką jam darančių asmenų, tačiau būtina pažymėti, jog nuteistasis šiuo metu atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl, akivaizdu, jog įprastos jo bendravimo bei socialinių ryšių palaikymo galimybės yra atitinkamai apribotos. Todėl visus nuteistojo teiginius dėl visiško atsiribojimo nuo neigiamą įtaką darančių asmenų galima laikyti tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstais pasisakymais, kadangi nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių bei kartu ir nusikalstamų santykių su kriminalinę subkultūrą palaikančiais asmenimis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis save vertina adekvačiai, pasitiki savimi bei geba įvardyti tiek neigiamas, tiek ir teigiamas savo asmenybės puses. Nuteistasis pripažįsta, jog jau ankstyvojoje paauglystėje jam kilo vidinis maištas, prasidėjo problemos mokykloje, konfliktai šeimoje, jis patyrė beprasmybės jausmą ir net kelis kartus save demonstratyviai žalojo frustruojančiose situacijose. Paauglystėje dėl turėtų elgesio problemų nuteistajam yra tekę lankytis ir (duomenys neskelbtini). Tarpasmeniniai nuteistojo įgūdžiai išugdyti pakankamai, pokalbio metu jis yra mandagus, komunikabilus bei stengiasi išlikti atviras. Nuteistasis gana noriai analizuoja savo nusikalstamą elgesį, jo priežastis, kelia prielaidas ir dalinasi įžvalgomis apie veiksnius, galimai turėjusius įtakos dėl paauglystėje kilusio vidinio maišto ir augančio nusikalstamumo. Pats nuteistasis pripažįsta, jog paauglystėje vis jam pratęsiamas paskirto laisvės apribojimo terminas skatino jį jaustis nebaudžiamu, atsainiai žvelgti į aplinkiniams sukeltą žalą, apskritai menkinti savo poelgių pasekmes, todėl jis ir kartodavo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Tuo metu jis nusikalsdavo neblaivus, draugų kompanijoje, elgdavosi impulsyviai, konfliktinėse situacijose greičiau prarasdavo savitvardą. Šiuo metu pats nuteistasis kritiškai vertina tuo metu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, mano, jog jau tuomet, gavęs realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis būtų pasimokęs iš savo klaidų bei tapęs atsakingesniu. Nuteistasis nurodė ir priežastis, lėmusias sugrįžimą prie asocialaus elgesio – savanaudiškumas orientuojantis vien tik į asmeninius poreikius, patiriami emociniai sunkumai šeimoje gimus sūnui, supratingumo stoka savo vaiko motinos patiriamų jausmų bei išgyvenimų ir jos poreikių atžvilgiu, atsinaujinęs bendravimas su blogą įtaką darančiais draugais bei pasikartojusios ankstesnės mąstymo klaidos. Nuteistasis teigia, jog jis nesuvokdavo savęs nusikaltimuose kaip tiesioginio dalyvio, siekiančio pasipelnyti, todėl vėlgi jis menkino visus savo poelgius, optimistiškai vertino savo poelgių pasekmes, kartojo ankstesnes klaidas, tikėjosi būti nubaustas tik laisvės apribojimo bausme. Pokalbio metu nuteistasis neigia šiuo metu kylančias kokias nors problemas, mano galintis su jomis susidoroti, kadangi jaučiasi tapęs atsakingesniu, labiau subrendusiu, pasimokiusiu iš ankstesnių savo klaidų.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės vykdymo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 2 kartus baustas drausmine tvarka. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinti ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei emocinė gerovė. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo D. J. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. J. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-113 dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas