- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1617-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00539-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- B. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno bionergija“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1617-460/2015
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00539-2014-0)
(S) 2.5.16.8; 3.3.1.21.
2015 m. gruodžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-47-973/2015 pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. R., D. I., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno bionergija“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsisakymo pripažinimo nepagrįstu ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno bionergija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. G. Palangos miesto apylinkės teismui 2014-06-23 pateikė ieškinį, juo prašė nutraukti 2003-12-15 (pakeista 2004-02-14) valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Kauno bioenergija“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, pateikiamame plane pažymėtų indeksais I2 ir I4, reikalingų eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius aukščiau minėtus statinius; pripažinti žemės sklypo bendrasavininkių ir nuomininkų - UAB „Kauno bioenergija“, G. R., D. I. atsisakymą patvirtinti 2013-08-29 „D. P.“ parengto žemės sklypo planą nepagrįstu; įpareigoti Nacionalinę žemė tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu 99 metams valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pateikiamame plane pažymėtą indeksais I2 ir I4, prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai 2014-02-18 nurodė, jog visiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje savininkams ir nuomininkams 2013-12-18 buvo išsiųstos UAB „D. P.“ parengto žemės sklypo pasidalinimo plano kopijos, su kuriuo pastarieji buvo prašomi susipažinti ir patvirtinti šią kopiją savo parašu. Žemės sklypo bendrasavininkiai ir nuomininkai buvo informuoti, kad jei pateiktas planas pažeidžia jų interesus, jie apie tai ieškovę turi informuoti, kad nesutinka su planu bei nurodyti nesutikimo argumentuotus motyvus. Atsakymą į pranešimą asmenys turėjo pateikti iki 2014-01-05, nes iki šios datos nesulaukus atsakymo, tai bus vertinama kaip jų nepagrįstas atsisakymas suderinti žemės sklypo planą. Nei vienas iš asmenų, kuriems buvo išsiųsti prašymai su žemės sklypo patikslintais planais, nepatvirtino jų savo parašu ir neatsiuntė jokio atsakymo į paklausimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-04-03 atsakyme Nr. lSS-(8.5)-850 nurodė, kad UAB „Domo projektas“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. parengtas ir kartu su prašymu išnuomoti valstybinę žemę pateiktas planas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 53.6.5 papunkčio, kuriame numatyta, kad parengtame žemės sklypo plane žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. NŽT atmesdama ieškovės prašymą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą nurodė, jog pateiktas planas nesuderintas su kitais minėto žemės sklypo savininkais (naudotojais). Teigė, kad tiek bendrasavininkių pasyvumas, tiek Nacionalinės žemės tarnybos formalus valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimas ieškovei užkerta bet kokias galimybes laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - mediniu poilsio pastatu su karkasu, kurio bendras plotas 62,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mediniu poilsio pastatu su karkasu, kurio bendras plotas 62,23 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiuo metu vienas iš atsakovų UAB „Kauno bioenergija“ nesinaudoja pagal paskirtį žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovės nuosavybės teise priklausantys pastatai, dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sklypas faktiškai nenaudojamas su pastatais susijusioms reikmėms, tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-570/2008). CK 6.564 str. 1 d. numato, kad nuomotojo reikalavimu nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, o LR Žemės įstatymo 9 str. 14 d. numato valstybinės žemės nuomotojo imperatyvią pareigą, kad: „Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinį žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Žemės reformos įstatymo 18 str. 10 d. numato, kad institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius, privalo kontroliuoti kaip vykdomos sandorių sąlygos, o nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, - inicijuoti sandorio nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Ieškovė paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu teisme atsakovai V. R., S. R., UAB „Feseta“, UAB „Pajūrio investicijos“ (sklypą įsigijusios iš buvusio atsakovo E. V.), Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė 2013-08-29 „D. P.“ parengto žemės sklypo plane, todėl ieškovė jiems jokių pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė nutraukti iškeltą civilinę bylą pagal ieškovės L. G. 2014-06-17 ieškinį, nes ieškovė 2011-12-12 jau buvo pateikusi ieškinį dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės nuomos prie jai priklausančių pastatų, esančių valstybinės žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos – Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 124-83/2012, kuriuo civilinėje byloje buvo išspręstas šalių ginčas (ieškinys atmestas), įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Ieškovė 2014-06-17 pateikdama Palangos miesto apylinkės teismui ieškinį, kreipėsi dėl to paties dalyko ir iš esmės tuo pačiu pagrindu. Be to, ieškovė nurodė neteisingą jai priklausančio pastato unikalų numerį bei nepateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai ginčo valstybinės žemės sklypo dalies plano, suderinto su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus atstovė V. V. posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė neatsisako išnuomoti žemės sklypo dalies ieškovei, tačiau ieškovė turėjo atsakovei pateikti tinkamai parengtą planą. Ieškovė tokio plano atsakovei prieš teikdama ieškinį teismui nepateikė. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ištaisė visas žemės sklypo plane padarytas neesmines technines klaidas, todėl žemės sklypo nuomos sutartis bus sudaryta su ieškove įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovė UAB „Kauno Bioenergija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2004-02-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu Nr. 13.1-402 (6.19-2.1) „Dėl žemės sklypo dalies nuomos teisių perleidimo“ jiems buvo perleistos valstybinės 0,2824 ha ploto dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos, atsiradusios iš 2003-12-15 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-184. 2004-04-15 sutartimi jie įsigijo pastatą minėtame žemės sklype. Sutartyje buvo nurodyta, kad buvo perleistos ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. Todėl teigė, kad jie teisėtai naudojasi jiems išnuomotu žemės sklypu ir jį naudoja pagal tikslinę paskirtį. Nurodė, kad atsakovė žemės sklypą valdo teisėtai, naudoja pagal paskirtį ir moka žemės nuomos mokestį, todėl nuomos sutarties nutraukimas su atsakove būtų neteisėtas.
Atsakovas G. R. paaiškino, kad plane nepasirašė, nes šiuo metu rengiamas detalusis planas, sužinojo, kad yra ginčas dėl žemės sklypo nuomos teisės. Jo teisės nėra pažeidžiamos planu, tačiau galimai yra pažeidžiamos atsakovo UAB „Kauno Bioenergija“ teisės.
Atsakovas E. V. (bylos nagrinėjimo metu jis perleido savo nuosavybės teisės į žemės sklypą UAB „Pajūrio investicijos“, kurios ant ieškovės parengto plano pasirašė) atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė, iki pateikdama ieškinį teismui, nepateikė jam susipažinti parengto žemės sklypo padalinimo plano, nebandė su juo susisiekti. Laiku gavęs planą jis būtų pasirašęs.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-30 sprendimu ieškovės L. G. ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė pripažinti žemės sklypo bendrasavininkių ir nuomininkų – UAB „Kauno bioenergija“, G. R., D. I. atsisakymą patvirtinti 2013-08-29 „D. P.“ parengto žemės sklypo planą nepagrįstu. Įpareigojo Nacionalinę žemė tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pateikiamame plane pažymėtą indeksais I2 ir I4, prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. 2569-8000-5059 ir Nr. 2569-8000-5159. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų G. R., D. I. ir UAB „Kauno Bioenergija“ po 79,37 EUR (274,05 Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. G.. Priteisė iš ieškovės L. G. 250 EUR (863,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. V.. Priteisė iš atsakovų G. R., D. I. ir UAB „Kauno Bioenergija“ po 16,62 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Nurodė, jog atsakovai D. I., G. R. ir UAB „Kauno Bioenergija“ nepateikdami motyvuotų argumentų ir įrodymų (specialistų išvadų ar kitų duomenų), neįrodė, kad 2013-08-29 „D. P.“ parengtas žemės sklypo planas pažeidžia jų teises. Nustatė, kad atsakovei UAB „Kauno Bioenergija“ buvo išnuomota dalis žemės, kuri yra po ieškovei L. G. priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotais poilsio nameliais. Tokia situacija pažeidžia ieškovės teises į valstybinės žemės nuomą. Konstatavo, kad ieškovės pateiktas planas atitinka įstatymo reikalavimus bei tai, kad plane nepasirašę atsakovai neįrodė, kad planas pažeidžia jų interesus, Dėl to Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti L. G. valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:104, adresu (duomenys neskelbtini), prie L. G. nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai kad, tuo metu, kai UAB „Kauno Bioenergija“ buvo išnuomota žemė, ieškovei L. G. niekas ten nepriklausė ir L. G. šiuo metu priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre užregistruoti poilsio nameliai buvo laikinieji statiniai, kurie privalėjo būti nugriauti. Dėl neteisėto „poilsio namelių“ įregistravimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Pažymi, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dar 2003 metais, todėl galima laikyti, jog būtent UAB ..Kauno Bioenergija“ turi pilną teisę į nuomojamą žemės sklypą ir jis negali būti sumažintas dėl to, kad dalis sklypo būtų išnuomota ieškovei, nes teismų praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Teigia, jog apeliantės žemės nuomos sutarties sudarymo metu ieškovei nuosavybės teise nepriklausė jokie pastatai (jų dalys), esantys ginčo žemės sklype. Pastatų, esančių šiame žemės sklype, vienintelė savininkė buvo apeliantė, todėl nėra teisinio pagrindo sudaryti su ieškove ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Mano, jog teismas išnagrinėjo bylą tendencingai, vienapusiškai ir neobjektyviai, vienapusiškai įvertino įrodymus (t. 2, b. l. 62–64).
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog tai, kad šalių ginčas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi, visiškai nepagrįstas, nes skiriasi kiekvienoje iš bylų išnagrinėto ieškinio pagrindas ir dalykas. Teigia, jog . atsakovė nepateikė teismui jokių paaiškinimų ar motyvų dėl to, kokių konkrečiu būdu parengtas žemės sklypo planas, jo sprendiniai pažeidžia atsakovės interesus. Ieškovė prieštarauja dėl atsakovės pateikto naujo rašytinio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovė L. G. taip pat turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį valstybinės žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia situacija, kai atsakovei UAB „Kauno bioenergija“ buvo išnuomota dalis žemės sklypo, patenkančio po ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, pažeidžia ieškovės teises į valstybinės žemės nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. G. nuosavybės teise priklauso du poilsio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės. Šiuo metu valstybinė žemės sklypo dalis, dėl kurios nuomos teisės kreipėsi ieškovė su nuomos sutartimi, yra išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Kauno Bioenergija“ (t. 1, b. l. 11–12). Pažymėtina, kad 2011 m. L. G. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama išnuomoti valstybinės žemės dalį, reikalingą pastatams eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba į šį prašymą raštu atsakovei nurodė, kad turi būti pateiktas nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, planas turi būti suderintas su sklypų savininkais, taip pat atitikti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo dalių dydžiai su žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomais žemės sklypo dalių plotais, nurodytais pateiktame žemės sklypo plane. Dėl tos pačios priežasties, kad planas nesuderintas su sklypo savininkais ir nuomininkais bei yra netikslus, Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-03 sprendimu atmetė ieškovės L. G. ieškinį, kuriuo ji prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti jai valstybinės žemės dalį, reikalingą jai nuosavybės teise priklausiantiems pastatams eksploatuoti (t. 1, b. l. 96–99). Ieškovė pakartotinai 2013-05-23 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą su prašymu išnuomoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį. Tarnyba raštu atsakė, kad atsisako derinti pateiktą žemės sklypo planą, nes jame nėra pašalinti trūkumai, t. y. planas netikslus, nesuderintas, žemės sklypo dalys, kuriose yra pasikeitimai, neatitinka žemės sklypo plano, parengto 2004 m. rugsėjo 9 d. A. P. personalinės įmonės, suderinto su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais (ištrauka iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo E. Z. Č. atsakymo į skundą (t. 1, b. l. 22–25). Siekiant pašalinti visas abejones dėl plano atitikimo įstatymo reikalavimams, posėdžio metu apylinkės teisme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyresnysis specialistas M. M. nurodė, kad 2013-08-29 „D. P.“ parengtame žemės sklypo plane yra padaryti tinkamai pakeitimai, nes buvo išspręstas privažiavimo į sklypo dalį, pažymėtą K raide, klausimas, t. y. išspręstas privažiavimo į atsakovams D. ir P. I. priklausantį sklypą klausimas. Be to, pertvarkymai padaryti tik valstybinėje žemėje, naujasis planas iš esmės užtikrina visų sklypo naudotojų interesus, todėl toks planas gali būti derinamas, tačiau turi būti pašalintos techninės klaidos plano lentelės numeracijoje. Reaguodama į specialisto pastabas, ieškovės atstovė teismui pateikė pataisytą planą (t. 1, b. l. 32–35).
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš atsakovės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog vienas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo motyvų yra tas, jog, atsakovės nuomone, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-03 nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindų. Pažymėtina, jog bylos šalys Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-03 įsiteisėjusia nutartimi rėmėsi tik kaip pirmesnėje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių šaltiniu. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė pateikė ieškinį teismui tik po to, kai pakartotinai 2013-05-23 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu išnuomoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį. Be to, ieškiniu šioje byloje buvo aiškiai ir motyvuotai išplėstas pagrindas ir dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Tokiu būdu teigtina, jog apeliacinio skundo motyvas dėl to, jog šalių ginčas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-572-163/2013, visiškai nepagrįstas, nes skiriasi kiekvienoje iš bylų išnagrinėto ieškinio pagrindas ir dalykas.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovei svarbią aplinkybę, kad, tuo metu, kai UAB „Kauno bioenergija“ buvo išnuomota žemė (2003-12-15 sudaryta ir 2004-02-14 pakeista nuomos sutartis), ieškovei L. G. nuosavybės teise minėtame sklype niekas nepriklausė ir jai šiuo metu priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre užregistruoti poilsio nameliai buvo laikinieji statiniai, kurie privalėjo būti nugriauti, jų registracija neteisėta. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, nes, pirma, svarbus pats poilsio pastatų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre faktas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), antra, byloje nėra jokių duomenų, jog 2003-2004 m. poilsio nameliai buvo laikinieji statiniai. Pastebėtina, jog atsakovė apeliaciniame skunde nurodė visiškai naujas, pirmosios instancijos teisme nesiaiškintas ir nenagrinėtas faktines aplinkybes dėl poilsio pastatų registracijos. CPK 306 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tačiau net ir įvertinus šias atsakovės naujai nurodomas aplinkybes, akivaizdu, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl poilsio namelių laikinojo pobūdžio bei neteisėtos registracijos. Priešingai byloje kartu su ieškiniu yra pateiktas Nekilnojamojo turto registre išrašas, iš kurio nustatyta, kad poilsio pastatų kadastro duomenų nustatymo data yra 1997-11-20, t. y. ankstesnė nei sudaryta nuomos sutartis su atsakove.
Atskirai pažymėtina ir tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių paaiškinimų ar motyvų dėl to, kokių konkrečiu būdu parengtas žemės sklypo planas, jo sprendiniai pažeidžia atsakovės interesus; anaiptol atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas ne dėl ieškovės teisės išsinuomoti žemės sklypo dalį po jai priklausančiais pastatais, o dėl pačių pastatų teisėtumo, kas, kaip minėta anksčiau, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2013-04-03 susitarimą (t. 2, b. l. 66), sudarytą tarp UAB „Kauno bioenergija“ ir G. R., tačiau dėl jo turinio visiškai nepasisakė apeliaciniame skunde bei neprašė šio įrodymo prijungti prie bylos, nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovės pateikto naujo rašytinio įrodymo apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad CK 6.551 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnis yra speciali teisės norma, skirta valstybinės žemės išnuomojimui, išsamiai reglamentuojanti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bei nutraukimo sąlygas. Minėto straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad be aukciono gali būti išnuomojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie faktiškai yra naudojami, tai yra juose yra pastatyti eksploatuojami ir naudojami statiniai pagal jiems nustatytą paskirtį. Ši teisės norma detalizuojama ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkte, kuriame nustatyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, savo praktikoje aiškiai konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-l20/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Teisėjų kolegija mano, kad Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kad jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia situacija, kai atsakovei UAB „Kauno bioenergija“ buvo išnuomota dalis žemės sklypo, patenkančio po ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, pažeidžia ieškovės teises į valstybinės žemės nuomą. Konstatuotina, kad pasikeitus teisinio santykio subjektams, ieškovė L. G. taip pat turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį valstybinės žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registro duomenimis prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio pastato, žymimo 5K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir poilsio pastato, žymimo 7K1ž, unikalus Nr. 2596-8000-5059, pagal pateiktą 2013-08-29 UAB „DOMO PROJEKTAS“ parengtą žemės sklypo planą.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.