Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-02-06 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, - 10 metų laisvės atėmimu, 2019-04-10 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. 2020 m. birželio 14 d., apie 23.00 val., adresu Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, prie parduotuvės ,,Drogas“, konflikto metu koja trenkė savo sugyventinei L. K. į veido sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. F. teismo posėdyje savo kaltę prisipažino ir parodė, kad jis pastūmė L. K. su koja, kai ji sėdėjo ant laiptų šalia „Drogas“ parduotuvės. Įvykis buvo vakare. Pastūmė sugyventinę iš pavydo, tuo metu buvo blaivus. Mano, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiai fizinį skausmą. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, blogai vertina savo elgesį. Kitą dieną atsiprašė nukentėjusios ir jie susitaikė, kartu toliau gyvena, nekonfliktuoja, santykiai geri. Dėl alkoholio problemų neturi. Jis yra įgijęs vairuotojo specialybę, tačiau šiuo metu nedirba, negali susirasti darbo. Norėtų ir galėtų dirbti. Prašo griežtai nebausti, daugiau tai nepasikartos.

Nukentėjusioji L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir ji atleido, jie susitaikė, kartu gyvena. Civilinio ieškinio nereikš.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu V. F. parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų prisipažįsta visiškai. 2020-06-14, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) jis laukė savo sugyventinės L. K., kol ji išeis iš savo vaikų namų. Jai atėjus, jie ėjo link parduotuvės „Aibė“, kuri yra prie Kalvarijų turgaus. Einant Kalvarijų gatve, apie 23 val. tarp jų kilo konfliktas, nes jis pavydi, kad ji dažnai eina pas sūnų, o bute kuriame gyvena sūnus, gyvena dar keli vaikinai, su kuriais L. K. bendravo, kas jam labai nepatinka. Eidami jie priėjo parduotuvę „Drogas“, prie jos yra laipteliai. L. K. prisėdo ant tų laiptelių ir jie toliau ginčijosi, abu buvo neblaivūs, susipyko. Tada jis su dešine koja spyrė sugyventinei į veidą ir nuėjo pasivaikščioti po miestą, o L. K. liko sėdėti ant laiptelių. Visą naktį jis vaikštinėjo po miestą. Kitą dieną jie susitiko, sugyventinė jam nereiškė priekaištų, jis atsiprašė ir jie susitaikė, pretenzijų ji neturi. Jis nenorėjo sužeisti sugyventinės, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 34-36, 40, 43-44).

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, tarp jos ir sugyventinio V. F. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji nuėjo pas savo vaikus pagaminti jiems valgyti, o sugyventiniui teko ilgai laukti. Vaikai gyvena netoli tos vietos, kur buvo konfliktas. Apie 23 val. ji norėjo eiti namo, o V. laukė prie namo. Jai atėjus prie parduotuvės „Drogas“, adresu Kalvarijų g. 52A, Vilnius, V. pradėjo jai priekaištauti, kad jam teko labai ilgai laukti. Konflikto metu sugyventinis su koja trenkė jai į veidą, ji pajuto fizinį skausmą. Pasakiusi jam, kad iškvies policiją, pabėgo į kitą gatvės pusę ir įsėdo į 6-tą troleibusą, kuris važiuoja į Žirmūnus. Atvykusi iki Žirmūnų g. 139, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, V. nuėjo link Fino gatvės. Tą vakarą abu buvo išgėrę. Ji dabar ant sugyventinio nepyksta, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyks. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 5-8, 21).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020-06-14 23.38 val. pranešėja L. K. telefonu pranešė, jog Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, ją sumušė sugyventinis. GMP atsisakė. Laukia prie troleibusų žiedo (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiojo patrulio A. Z. 2020-06-14 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020-06-14, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G., apie 23.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 139, Vilniuje, pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja L. K., kuri paaiškino, kad Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, tarp jos ir sugyventinio V. F. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji nuėjo pas savo vaikus pagaminti jiems valgyti, o sugyventiniui teko ilgai laukti. Vaikai gyvena netoli tos vietos, kur buvo konfliktas. Jai atėjus prie parduotuvės „Drogas“, adresu Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, kad jam reikėjo labai ilgai laukti. Konflikto metu V. F. su koja trenkė jai į veidą. Pranešėja pajuto fizinį skausmą, pabėgo į kitą gatvės pusę ir įsėdo į troleibusą, kuris važiuoja į Žirmūnus. Atvykusi iki Žirmūnų g. 139, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Alkotesteriu L. K. nustatytas 0,88 promilių girtumas, buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 4, 5-8).

Iš asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2020-06-15 03.28 val. L. K. nustatytas 0,88 promilių neblaivumas (b. l. 23).

Nukentėjusios L. K. 2020-07-22 pareiškimas dėl susitaikymo su V. F. patvirtina, kad ji atleido sugyventiniui V. F., kad jis trenkė su koja ir sukėlė jai fizinį skausmą, sugyventinis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Pretenzijų jam neturi, prašo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 55).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-08-10 nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2020-08-07 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23302-20 įtariamojo V. F. atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nes nusikalstama veika įvykdyta esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – esant neblaiviam ir būnant recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.) ir nėra pagrindo manyti, kad V. F. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, jog V. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-06-14 apie 23.00 val., Kalvarijų g. 52A, Vilniuje, prie parduotuvės ,,Drogas“, konflikto metu koja trenkė sugyventinei L. K. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą. Kaltinamojo V. F. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai apie įvykį, nukentėjusios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jos pareiškimas dėl susitaikymo su kaltinamuoju, įvykio registracijos duomenys, vyriausiojo patrulio A. Z. tarnybinis pranešimas. V. F. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (sugyventinei) fizinį skausmą.

V. F. ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją įtariamojo apklausą 2020-07-02 ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nespyrė su koja nukentėjusiajai, tik su kojos pėda pastūmė nukentėjusiąją į veidą ir tokiais veiksmais galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad jis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių neginčijo. Tai, kad jis kitaip interpretuoja kontakto su nukentėjusiąja detales, gali būti paaiškinama skirtingu subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir vertinimu, nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, o tai nepaneigia kaltės pripažinimo fakto reikšmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-7-71-458/2020).

Kaltinamojo V. F. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.). Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų (alkotesterio rezultato, kraujo mėginio tyrimo dėl asmens neblaivumo ir pan.), kad nusikaltimą V. F. padarė būdamas neblaivus, pats kaltinamasis teisme šią aplinkybę neigė, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir nėra pagrindo pripažinti sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą V. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę V. F., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurį padarė iš pavydo, nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, su koja trenkta į galvą, tačiau nusikalstama veika reikšmingų padarinių ar žalos nesukėlė, kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jie susitaikė ir toliau kartu gyvena, nukentėjusioji pretenzijų neturi), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinis), taip pat į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl skiria jam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato artimą tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. F. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. F. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-02-26 pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš V. F. valstybės naudai priteistinos 102,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro gynėjo advokato Jurij Surinin užmokestis (b. l. 93-96).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam V. F. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos. Nustatyta, kad V. F. niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jam priklausantį turtą nėra, jis nėra sumokėjęs anksčiau paskirtų administracinių baudų ir, kaip pats nurodė, negali susirasti darbo. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie V. F. materialinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti V. F. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 102,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. F. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.