Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-251-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. eI4-514-595/2022Sprendimas · 2022-04-14Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-251-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02929-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
AB „Achema“
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo
AB „Amber grid“, AB „Klaipėdos nafta“, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-251-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija 28; 37.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos AB „Achema“ atstovams R. B. ir advokatėms D. B., R. Z., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams I. B., V. A. ir P. K., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber grid“ atstovui advokatui R. A., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams R. V. ir advokatei D. G., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovams R. M. ir K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Achema“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Amber grid“ dėl nutarimų dalių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Achema“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 1–20) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, VKEKK, Komisija) 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-317) 3.1 ir 4 p.; 2) panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-330) 2 p.; 3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjos turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė, priimdama Nutarimą Nr. O3-317, konstatavo, jog AB „Klaipėdos nafta“, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT), jo infrastruktūros ir jungties įrengimo projektą (toliau – ir Projektas) įgyvendinanti bendrovė, 2013 ir 2014 m. planuoja Projekto dalį (200 mln.) finansuoti iš papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (toliau – ir SGDT priedas). Atitinkamai, atsižvelgdama į AB „Klaipėdos nafta“ planus, VKEKK Nutarimo Nr. O3-317 3.1 p. nutarė 2013 m. kompensuoti ir padengti 114 100 000 Lt Projekto sąnaudų. AB „Achema“ paaiškino, jog ji yra laikoma SGDT lėšų mokėtoja, kuri turės sumokėti ženklias sumas, sudarančias 35–40 proc. (t. y. apie 50 mln. Lt per metus) nuo visų aukščiau nurodytų lėšų, skirtų Projekto įgyvendinimui. Be to, pagal Nutarimo Nr. O3-317 4 p. atsakovė turi teisę koreguoti aukščiau nurodytų lėšų sumą, pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką Projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui, taigi SGDT lėšų suma gali dar didėti. Taip pat nurodė, kad atsakovė, nustačiusi Projekto įgyvendinimo sąnaudas, kurios bus finansuojamos iš SGDT priedo, priėmė Nutarimą Nr. O3-330, kuriuo nustatė SGDT priedo dydį, t. y. 37,53 Lt už tūkst. m³ (be pridėtinės vertės mokesčio), kuris bus mokamas kaip papildoma ir neatsiejama gamtinių dujų perdavimo kainos dalis, kurią turės mokėti Bendrovė, dėl to bendra pareiškėjos mokėtina gamtinių dujų perdavimo paslaugos kaina išaugs daugiau nei 80 proc. lyginant su 2012 m. Pareiškėjos nuomone, minėti VKEKK nutarimai ne tik pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, bet ir prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionalinės teisės aktams.

AB „Achema“ pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) SGDT priedas gali būti įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – ir EĮ), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – ir GDĮ) ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais, tuo tarpu EĮ 8 str. 9 d. 7 p. ir GDĮ 9 str. 4 d. 1 p. draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti su perdavimo paslauga nesusijusias sąnaudas, t. y. SGDT priedą, kuris yra skirtas padengti AB „Klaipėdos nafta“ sąnaudas su gamtinių dujų perdavimo veikla nesusijusio Projekto įgyvendinimui. Taip pat pabrėžė, jog Nutarimo Nr. O3-317 4 p., nustatantis atsakovei teisę koreguoti SGDT lėšų sumą, yra neteisėtas, nes GDĮ 9 str. 15 d. yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti koreguojama gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinė riba, ir VKEKK turi teisę tik vieną kartą per metus tai atlikti. Be to, nei GDĮ, nei SGDTĮ nenustato SGDT priedo ir SGDT lėšų koregavimo galimybės. Pareiškėjos nuomone, net jei ir būtų galima laikyti, kad atsakovė tokią kompetenciją turi, tokia jos teisė yra visiškai neapibrėžta, kas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

Bendrovės nuomone, Nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 p. bei Nutarimo Nr. O3-330 2 p. prieštarauja ir ES teisės aktams, reguliuojantiems gamtinių dujų teisinius santykius. Paaiškino, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, (toliau – ir Reglamentas Nr. 715/2009) nuostatos įtvirtina, kad gamtinių dujų perdavimo tarifai turi atspindėti tik tinklo operatoriaus sąnaudas ir investicijų grąžą, be to, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, (toliau – ir Direktyva 2009/73/EB) taip pat draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti kitas nei su perdavimu susijusias išlaidas.

Pasak pareiškėjos, VKEKK, priimdama ginčijamus nutarimus, viršijo savo kompetenciją, nustatytą SGDTĮ 5 str. 2 d. ir kituose teisės aktuose. AB „Achema“ nuomone, atsakovei suteikta kompetencija nustatyti sąnaudų įtraukimo tvarką ir sąlygas, tačiau jai nenustatyta kompetencija pačiai priimti sprendimą, kad SGDT priedas gali ar turi būti įtrauktas į perdavimo paslaugos kainą, tuo labiau tokia kompetencija nėra suteikta AB „Klaipėdos nafta“, nors Nutarimo Nr. O3-317 2.1.4 p. konstatuojama, kad AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, jog likusią Projekto dalį planuoja finansuoti SGDT lėšų mokėtojų (įskaitant pareiškėją) lėšomis per SGDT priedą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 p. ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p. prieštarauja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 str. 1 d., 8 str. 1 d. ir 3 str. 2 p. nustatytam objektyvumo principui, kadangi priimdama ginčijamus nutarimus ir nustatydama Projekto finansavimą iš SGDT priedo ir SGDT priedo apimtį, atsakovė nepagrindė šių nutarimų objektyviais duomenimis, nesielgė objektyviai ir nešališkai bei pažeidė pareigą tartis dėl nutarimų priėmimo. Be to, pareiškėjos nuomone, ginčijamų nutarimų punktai yra nemotyvuoti, kadangi priimti neskaidriai. Paaiškino, kad VKEKK negalėjo kompetentingai atsakyti ir paaiškinti, kokiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad lėšų poreikis Projektų įgyvendinimui 2013 ir 2014 metais yra 200 mln. litų. Komisija taip pat negalėjo paaiškinti, kokioms konkrečiai Projekto reikmėms bus skirtas finansavimas iš SGDT priedo. AB „Achema įsitikinimu, Nutarimas Nr. O3-317 ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p. priimti neobjektyviai, šališkai, t. y. įgyvendinant AB „Klaipėdos nafta“ planus. Pabrėžė, kad atsakovė nepateikė pagrindimo, kodėl Projekto dalį, t. y. 114 mln. litų 2013 m. būtina finansuoti iš SGDT priedo, kuo remiantis nustatomas SGDT priedo dydis. Taip pat pažymėjo, jog apie posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas Nr. O3-317, atsakovė pranešė tik 2012 m. spalio 18 d. vakare, o dalį posėdžiui reikšmingos informacijos savo tinklapyje pateikė tik likus kelioms valandoms iki posėdžio, todėl Bendrovė neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti VKEKK posėdžiui ir ginti jame savo teisėtus interesus.

Be to, pareiškėjos teigimu, SGDT priedo nustatymas yra su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“, kuris prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 str. 1 d. ir 108 str. 3 d., taip pat SGDTĮ 14 str. 4 d. Bendrovės nuomone, SGDT priedas yra valstybės nustatytas privalomas mokėjimas, kurio panaudojimą kontroliuoja valstybė, taigi, nors SGDT lėšos gavėjui nėra suteikiamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, SGDT priedo nustatymas yra pakankamas konstatuoti, kad tokios lėšos laikomos valstybės ištekliais. Pažymėjo, kad ginčijamais nutarimais AB „Klaipėdos nafta“, kaip SGDT lėšų gavėjai, užtikrinamos papildomos pajamos, kurių ji negautų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl tokiu būdu minėtai bendrovei suteikiama išskirtinė ekonominė nauda. Taip pat pažymėjo, kad nustatomas finansavimo taikymas yra pasirinktinis, nes remiamas konkretus ūkio subjektas (SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė), kuris nebuvo atrenkamas konkurso būdu, o paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 199. Be to, anot pareiškėjos, kadangi tarp ES šalių vyksta prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis, SGDT priedo nustatymas sustiprina SGDT lėšų gavėjo konkurencinę padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad gali būti ar net yra daromas poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Pažymėjo, kad ir pati AB „Achema“ ketino konkuruoti ir statyti SGDT, tačiau dėl SGDT priedo nustatymo žymia dalimi turės remti AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamą Projektą.

Kadangi, pareiškėjos manymu, į gamtinių dujų perdavimo kainą įtraukiama kainos dedamoji nėra atlyginimas už suteiktą perdavimo paslaugą, AB „Achema“ įsitikinimu, SGDT priedas yra mokestis, kurio esminius elementus gali nustatyti tik įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 67 str. 15 p., 127 str. 3 d.), arba, jeigu tai nėra privalomas mokėjimas, SGDT priedas turi būti suprantamas kaip nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, už kurį turi būti teisingai atlyginama, kaip tą įtvirtina Konstitucijos 23 str., tačiau abiem atvejais, anot pareiškėjos, ginčijamas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai: pirmuoju atveju, dėl to, kad yra nustatytas atsakovės poįstatyminiu aktu, antruoju – nes nėra nustatytas teisingas atlyginimas, tokiu būdu pažeidžiant Konstitucijos 23 str., 46 str. 1, 4, 5 d.

Atsiliepimas

Atsakovė VKEKK atsiliepime (t. I, b. l. 175–189) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikdama su pareiškėjos pateikiamu SGDTĮ nuostatų ir jų santykio su EĮ ir GDĮ aiškinimu atsakovė nurodė, kad energijos kainų reguliavimo pagrindiniai reikalavimai yra įtvirtinti EĮ 19 str. 2 d., pagal kurią, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, be kita ko, gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. VKEKK nuomone, SGDTĮ 5 str. 2 d. nustatyta taisyklė turėtų būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kad jau šioje normoje yra įtvirtinta, kad SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Taigi ši taisyklė turi būti laikoma specialiąja SGDTĮ atžvilgiu, juolab, kad SGDTĮ 1 str. 3 d. būtent ir įtvirtinta tokį aiškinimą patvirtinanti taisyklė. Pažymėjo, kad būtent dėl SGDTĮ 5 str. 2 d. nustatytų reikalavimų buvo pakeista Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje buvo nustatyta SGDT priedo apskaičiavimo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog visi rodikliai, naudojami nustatant SGDT priedo dydį, yra skirti išimtinai SGDT priedo dydžiui apskaičiuoti, o gamtinių dujų perdavimo viršutinių ribų kainodara dėl atsiradusios naujosios papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos nepasikeitė. Paaiškino, jog SGDTĮ 5 str. 2 d. įgyvendinimui buvo pasirinktas toks modelis, pagal kurį gamtinių dujų perdavimo kaina, ir SGDT priedas yra aiškiai atriboti, tarp šių veiklų nėra kryžminio subsidijavimo, įvertintos gamtinių dujų perdavimo paslaugos sąnaudos atsižvelgiant į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, o SGDT lėšų nustatymas grindžiamas planuojamomis investicijomis, reikalingomis įrengti SGDT.

Atsakovės nuomone, ji taip pat nepažeidė įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, o tinkamai juos įgyvendino, priimdama sprendimus ir neviršydama SGDTĮ numatytos kompetencijos, siekdama SGDTĮ nustatytų tikslų, taikydama EĮ ir GDĮ nustatytus bendrus energijos kainų reguliavimo reikalavimus, derindama savo veiksmus su kitomis už SGDTĮ tikslų įgyvendinimą atsakingomis institucijomis. Paaiškino, kad užtikrinant, jog SGDT eksploatavimas būtų pradėtas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d., SGDTĮ yra nustatyta subjektų, prižiūrinčių SGDT projekto vykdymą, užtikrinančių, kad būtų sudarytos teisinės, techninės, organizacinės, finansinės sąlygos projekto įgyvendinimui, ir turinčių teisės aktų apibrėžtas funkcijas, sistema, taigi SGDT projekto vykdymas priklauso nuo įgaliotų priimti sprendimus subjektų pasirinktų projekto įgyvendinimo modelių, techninių sprendimų ir pan. Pažymėjo, kad šiame kontekste VKEKK kompetencija turi būti vertinama pagal Metodikos 69³ p., pagal kurį SGDT lėšų poreikis nustatomas atsižvelgus į SGDT investicijų projektui įgyvendinti būtinus finansinius išteklius bei įvertinus SGDT projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo šaltiniais. Pabrėžė, jog SGDT lėšų poreikis yra nustatomas pagal faktinį Projekto įgyvendinimą, o pagal VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintą Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašą (toliau – ir Administravimo aprašas) lėšos išmokamos gavus SGDT lėšų gavėjo prašymą kartu su įvykdytų investicijų ataskaita, kurioje detalizuojamos patirtos sąnaudos ir nurodomi pagrindžiantys bei išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, įskaitant Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) ar jos įpareigotos kitos viešojo administravimo institucijos patvirtinimą dėl atliktų investicijų. Taigi, anot atsakovės, priešingai nei teigia pareiškėja, nustatytas SGDT lėšų sumos dydis priklauso ne nuo VKEKK valios, o nuo objektyvių duomenų, teikiamų siekiant pagal Metodikos ir Administravimo aprašo reikalavimus nustatyti minėtą lėšų sumą, tuo tarpu Nutarimo Nr. O3-330 4 p. nustatyta galimybė savaime nesudaro piktnaudžiavimo galimybės, nes bet kuriuo atveju, koreguojant SGDT lėšų sumą, VKEKK turi vadovautis tiek Administravimo aprašo bei Metodikos, tiek ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 715/2009 preambulės 8 p. yra numatyti siekiai sukurti paskatas naujai infrastruktūrai kurti, o 13 str. yra įtvirtinta, kad tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingą prekybą dujomis ir konkurenciją, tuo pat metu išvengiant tinklo naudotojų kryžminio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei išlaikant arba sukuriant perdavimo tinklų sąveiką, todėl papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taip užtikrinant infrastruktūros plėtrą, nustatymas neprieštarauja minėtam reglamentui. Pažymėjo, kad būtent Reglamento Nr. 715/2009 nuostatos paskatino įgyvendinti SGDTĮ 5 str. 2 d. nuostatas, priimant Metodikos pakeitimus ir nustatant SGDT priedą kaip papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, taip užtikrinant gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos skaidrumą. Pabrėžė, jog ir Direktyvos 2009/73/EB 3 str. 2 d. įtvirtina, kad valstybės narės gamtinių dujų sektoriuje veikiančioms įmonėms gali dėl bendros ekonominės svarbos nustatyti įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos gamtinių dujų įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Direktyvos 2009/73/EB nuostatos yra inkorporuotos tiek EĮ, tiek ir GDĮ bei SGDTĮ.

Nurodė, kad Bendrovė nepagrįstai teigia, jog ginčijamais nutarimais iš esmės keičiama iki šiol nusistovėjusi gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodara. Paaiškino, kad priimdama nutarimus, nekeitė gamtinių dujų perdavimo kainodaros principų, o įgyvendino SGDTĮ nustatytą kompetenciją nustatyti tvarką ir sąlygas apskaičiuoti SGDT priedą, taip pat apskaičiavo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, vadovaudamasi EĮ, GDĮ ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais ir aiškiai atskirdama bei skaidriai nustatydama perdavimo kainos ir SGDT priedo dedamąsias. Taip pat pabrėžė, jog GDĮ ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja SGDTĮ. Kadangi GDĮ 9 str. 15 d. nuostatos dėl viršutinių ribų koregavimo kartą per metus taikymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiaurintų ir apribotų SGDTĮ 5 str. 2 d. įgyvendinimą, GDĮ nuostatos šiuo atveju neturėtų būti taikomos. Pažymėjo, kad nustatytas SGDT priedas, apskaičiuotas pagal Metodikos VI skyrių, gamtinių dujų kainos viršutinei ribai įtakos nedaro, todėl nustatant ar keičiant SGDT priedą, atsižvelgiant į lėšų poreikį ir kitus minėtus veiksnius, gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinė riba nėra koreguojama, atitinkamai netaikoma ir GDĮ 9 str. 15 d.

VKEKK teigimu, ji neviršijo savo kompetencijos, kadangi pagal SGDTĮ 5 str. 2 d. būtent VKEKK įpareigota priimti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudų ar jų dalių įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą tvarką ir sąlygas, be to, ir pagal EĮ 8 str. 9 d. 2 p. VKEKK nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, priimdama Nutarimą Nr. O3-317, vadovavosi Metodikoje nustatytomis taisyklėmis, atsižvelgusi į SGDT investicijų projektui įgyvendinti būtinus finansinius išteklius bei įvertinus SGDT projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo šaltiniais, be to, vertindama faktines aplinkybes, bendradarbiavo su atsakinga už projekto finansavimą institucija – Energetikos ministerija, taip pat su strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio projekto įgyvendinimo bendrove – AB „Klaipėdos nafta“. Pabrėžė, jog SGDT lėšas yra numatoma taikyti iki SGDT eksploatavimo pradžios ir šios lėšos kiekvienam vartotojui yra paskirstytos proporcingai jo suvartojamam gamtinių dujų kiekiui. Toks modelis įgyvendina Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų energetikos politikos, nacionalinio saugumo tikslus, užtikrina pagal SGDTĮ Projekto papildomą finansavimą iš asmenų (perdavimo sistemos naudotojų), tiesiogiai suinteresuotų efektyvia gamtinių dujų infrastruktūros plėtra bei sąlygų gamtinių dujų tiekimo technologinėms ir prekybinėms alternatyvoms, didinančioms gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, sudarymu.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, skunde nepagrįstai teigiama, kad priimdama nutarimus ji neįvertino jų prieštaravimo aukštesnę galią turinčių teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad ginčijami ir su jais susiję nutarimai yra priimti atžvelgiant į VKEKK Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus pažymas, kuriose išdėstytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su SGDTĮ įgyvendinimu pagal VKEKK kompetenciją, ir jų teisinis bei ekonominis vertinimas, be to, atsakovė kreipėsi į Energetikos ministeriją įvertinti Konkurencijos tarybos pateiktus argumentus dėl galimo SGDTĮ įgyvendinančio aprašo nuostatų prieštaravimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms ir imtis veiksmų, derinant su SGDT projekto įgyvendinimu susijusius valstybės pagalbos gamtinių dujų sektoriuje reguliavimo klausimus su Europos Komisija, kaip tai numato SGDTĮ 14 str. 4 d. Atsakovės nuomone, Projekto finansavimo būdų kvestionavimas ir vertinimas valstybės pagalbos aspektu yra nacionalinės energetikos politikos klausimas, priskirtinas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei konkurencijos priežiūrą atliekančios institucijos kompetencijai, o VKEKK veiksmai, įgyvendinant SGDTĮ nustatytas funkcijas, turėtų būti vertinami pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, t. y. patikrinant, ar VKEKK, priimdama ginčijamus nutarimus, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti galiojančią SGDTĮ nuostatą iki tol, kol ši nuostata galimai bus pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o abstrakčios ir subjektyvios Konstitucijoje įtvirtintų teisės normų turinio interpretacijos bei samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime (t. II, b. l. 84–101) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi SGDT lėšos ir SGDT priedas yra nustatyti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais, tinkamai įvertinus Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių energetikos sektoriaus paslaugų kainodaros praktiką.

Energetikos ministerija pabrėžė, jog SGDTĮ 5 str. 2 d. įtvirtinta galimybė SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį finansuoti mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugą ir suteikta energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijas vykdančiai VKEKK išimtinė diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl tokio finansavimo tvarkos ir sąlygų. Pažymėjo, kad SGDTĮ 5 str. 2 d. vertintina kaip specialioji teisės norma, grindžiama EĮ 1 str. 2 d. ir 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis bei nustatanti specialųjį gamtinių dujų sektoriaus kainodaros reguliavimo mechanizmą – SGDT lėšų įtraukimą į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. VKEKK yra įpareigota įstatymų leidėjo gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainodaros procese sureguliuoti du aspektus: Metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatyti perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, vadovaujantis EĮ ir GDĮ nustatytais bendraisiais reikalavimais, ir prie jos pridėti apskaičiuotą SGDT priedą, nustatytą vadovaujantis SGDT įtvirtintomis specialiosiomis Projekto finansavimo sąlygomis, kildinamomis iš EĮ įtvirtintų bendrų energijos kainų reguliavimo principų. Būtent šiuo įstatyminiu pagrindu grindžiamą gamtinių dujų perdavimo kainos reguliavimo mechanizmą įtvirtino VKEKK.

Be to, pasak Energetikos ministerijos, VKEKK nutarimų nuostatos, kuriomis nustatomos SGDT lėšos ir SGDT priedas, neprieštarauja ES teisės aktams, reguliuojantiems gamtinių dujų teisinius santykius, kadangi Reglamentas Nr. 715/2009 tiesiogiai numato investicijų, skatinančių naujos infrastruktūros kūrimą, privalomą įvertinimą energetikos sektoriaus paslaugų kainodaros procese, o Direktyva 2009/73/EB tiesiogiai numato nacionalinių reguliavimo institucijų pareigą skatinti sistemų plėtrą ir jų pakankamumą bei kainodaros procesuose sudaryti sąlygas būtinoms investicijoms. Taigi Direktyva 2009/73/EB ir ją įgyvendinantys Lietuvos Respublikos įstatymai tiesiogiai įtvirtina VKEKK kompetenciją ir pareigą tvirtinant valstybės reguliuojamų kainų skaičiavimo metodikas ir nustatant šias kainas įvertinti gamtinių dujų sistemos plėtrai reikalingas investicijas, vadovaujantis įstatymų leidėjo nustatytais privalomais reikalavimais. Be to, ginčijamų VKEKK nutarimų nuostatos, kuriomis nustatomos SGDT lėšos ir SGDT priedas, neprieštarauja GDĮ 9 str. 15 d. nustatytoms valstybės reguliuojamų kainų viršutinių ribų koregavimo sąlygoms, nes skaičiuojant gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą SGDT priedas į skaičiavimo formulę nėra įtraukiamas. Atkreipė dėmesį, jog SGDT priedas yra įtraukiamas į galutinę gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, nustatomą perdavimo sistemos operatoriaus, bet ne į VKEKK skaičiuojamą šios kainos viršutinę ribą, todėl šiuo aspektu SGDT priedas vertintinas kaip papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos, tačiau į ją neįtraukiama.

Energetikos ministerijos nuomone, SGDT priedo nustatymas neatitinka ir valstybės pagalbos požymių, kadangi nagrinėjamu atveju nėra naudojami valstybės ištekliai – finansavimas vyksta privačių vartotojų lėšomis, kurias administruoja privatus ūkio subjektas, be to, net jei būtų pripažinta kad SGDT lėšos turėtų būti laikomos valstybės ištekliais, SGDT lėšų mokėjimas nėra privalomas ir yra sąlygotas ne valstybės, o tik gamtinių dujų naudotojų savanoriško sprendimo įsigyti gamtinių dujų. Paaiškino, jog SGDT turi būti laikomas viešąja infrastruktūra, kuria galės naudotis visi naudotojai – gamtinių dujų importuotojai – vienodomis nediskriminacinėmis sąlygomis ir kuri sudarys sąlygas užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, tokiu būdu suteikdama naudą visai visuomenei, o ne tik tam tikroms bendrovėms ar pramonės šakoms, todėl parama infrastruktūrai, kai ši parama nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems jos naudotojams, nelaikoma valstybės pagalba, kadangi tokia parama netenkina pasirinktinės paramos arba selektyvumo kriterijaus. Taip pat nesutinka, kad teikiama pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES valstybių narių, nes visa dujų infrastruktūra yra finansuojama VKEKK nutarimuose numatytu būdu.

Energetikos ministerijos nuomone, ginčijamos SGDTĮ nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, kadangi SGDT priedas – tai atlyginimas už paslaugas ir tai nėra nei turto nusavinimas, nei nuosavybės teisių apribojimas. Net, jei būtų laikoma, kad ginčijamas reguliavimas riboja nuosavybę, toks ribojimas yra konstituciškai pagrįstas, nes nustatytas įstatymu, ribojimai būtini dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo bei privataus subjekto sąnaudos už paslaugų administravimą tinkamai atlyginamos lydimaisiais teisės aktais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b. l. 72–105) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija. Papildomai pažymėjo, kad VKEKK, tinkamai disponuodama įstatymų leidėjo jai suteikta kompetencija (SGDTĮ 5 str. 2 d.), priėmė teisiškai pagrįstus sprendimus dėl SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų dalies galimo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir šių sąnaudų nustatyto dydžio (SGDT lėšų) galimo koregavimo. Pabrėžė, jog visos energetikos sektoriaus investicinės sąnaudos į valstybės reguliuojamas energijos ar energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainas įtraukiamos pagal poreikį, o atliktos investicijos kompensuojamos pagal faktą, t. y. investicinės sąnaudos gali būti įtrauktos į reguliuojamą kainą, jei jas atliekanti energetikos įmonė pagrindžia tokių investicijų reikalingumą, taigi atsakovė, vykdydama įstatymų leidėjo jai pavestas energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos pareigas, energetikos įmonių planuojamas investicijas vertina ir derina kiekvienu individualiu atveju atskirai, numatydama jų poveikį energijos ar energetikos sektoriaus paslaugų kainai ir atitinkamai koreguodama šias kainas kiekvienam kainodaros laikotarpiui. Taigi SGDT lėšų įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir jų kompensavimas Projekto įgyvendinimo bendrovei yra sąlyginis, t. y. priklausomas nuo faktinio investicijų įgyvendinimo ir Projekto įgyvendinimo bendrovės veiksmų užtikrinant likusios dalies Projekto investicinių sąnaudų finansavimą. Taigi, AB „Klaipėdos nafta“ nuomone, VKEKK 2013 metams nustatytų SGDT lėšų dydį ne tik pagrindė Projekto finansavimo poreikiu, įvertinusi alternatyvių finansavimo šaltinių panaudojimo galimybę, bet taip pat labai aiškiai sureguliavimo SGDT lėšų išmokėjimo mechanizmą, užtikrinantį, kad Projekto įgyvendinimo bendrovei bus kompensuotos tik faktiškai atliktos ir pagrįstos Projekto investicijos. AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, SGDT lėšų dydis gali būti koreguojamas pagal investicijų poreikio ir jų atlikimo faktą, kaip ir bet kokių kitų energetikos sektoriaus investicijų įtraukimo į valstybės reguliuojamas kainas atveju, vis dėlto, priešingai nei nurodo pareiškėja, SGDT lėšų galimo koregavimo apimtys nėra neaiškios ar neapibrėžtos, nes SGDT lėšos gali būti koreguojamos tik labai nedidele apimtimi, jei keisis pradinis numatytas Projekto investicijų poreikis ir jų didėjimo atveju papildomos investicijos bus pripažįstamos pagrįstomis, suderinus su Energetikos ministerija ir VKEKK.

AB „Klaipėdos nafta“ taip pat atkreipė dėmesį, jog dalinis Projekto finansavimas gamtinių dujų vartotojų privalomais mokėjimais yra pagrįstas viešuoju interesu į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sistemos plėtrą, siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytų valstybės energetikos politikos, ekonominių ir nacionalinio saugumo strateginių tikslų. VKEKK nustatytos SGDT lėšos bus įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą tik dvejų metų laikotarpiu iki numatomo SGDT įrengimo pabaigos ir jo eksploatavimo pradžios 2014 m. gruodžio 3 d., be to, kompensuojamos SGDT lėšos kiekvienam vartotojui yra paskirstytos proporcingai jo suvartojamam gamtinių dujų kiekiui, o tai, kad pareiškėjos, esančios didžiausiu individualiu gamtinių dujų vartotoju, prievolė sumokėti SGDT priedą yra numanomai didžiausia, yra tiesiog proporcinga AB „Achema“ būsimai naudai pradėjus eksploatuoti SGDT, kadangi Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis galės ne tik įsigyti per SGDT importuojamas gamtines dujas, bet ir pati atsigabenti suskystintas gamtines dujas ir importuoti jas per SGDT.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime (t. V, b. l. 9–27) nurodė, kad siekia užtikrinti, jog valstybės jai nustatyti įpareigojimai, susiję su SGDT priedo surinkimu, būtų tinkamai vykdomi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos AB „Achema“ atstovai prašė Bendrovės skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės VKEKK atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Energetikos ministerijos atstovai taip pat prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ 3.1 ir 4 p. bei VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ 2 p., kuriais atsakovė nutarė 2013 m. kompensuoti ir padengti 114 100 000 Lt SGDT projekto sąnaudų ir nustatė SGDT priedo, kuris bus mokamas kaip papildoma ir neatsiejama gamtinių dujų perdavimo kainos dalis, dydį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumą ir darnią plėtrą strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; siekdamas sudaryti teisines sąlygas efektyviai gamtinių dujų infrastruktūros plėtrai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos tarpsisteminei integracijai; pabrėždamas būtinybę nedelsiant sudaryti sąlygas gamtinių dujų tiekimo technologinėms ir prekybinėms alternatyvoms, didinančioms gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą; skatindamas konkurencingos ir integruotos gamtinių dujų rinkos plėtrą, atveriant papildomas galimybes prekybai gamtinėmis dujomis didmeninėje ir mažmeninėje rinkose; vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į viešuosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius, 2012 m. birželio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą.

Pagal SGDTĮ 1 str. 1 d. šis įstatymas nustato SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti. Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Pagal SGDTĮ 1 str. 3 d. teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.

SGDTĮ 4 str. 4 d. įtvirtinta, kad Projekto įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri Energetikos ministerija. Įstatymų leidėjo pavedimu Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės kontroliuojama Projekto įgyvendinimo bendrovė – AB „Klaipėdos nafta“ (Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“).

Projekto finansavimą reglamentuoja SGDTĮ 5 str., kurio 1 d. nustatyta, jog SGDT infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. Pagal SGDTĮ 5 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis EĮ, GDĮ ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais. Gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą sudarančias sąnaudas ir gautas pajamas VKEKK nustatyta tvarka administruoja ir SGDT operatoriui kompensuoja gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius.

Atsakovė VKEKK, vadovaudamasi, be kita ko, SGDTĮ 5 str. 2 d., 2012 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“, kurio 3.1 p. nutarė nustatyti lėšas, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, 2013 metams, t. y. kompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį – 113 798 tūkst. Lt (3.1.1 p.); kompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimo sąnaudas ar jų dalį – 0 Lt (3.1.2 p.); padengti SGDT lėšų administravimo sąnaudas – 302 tūkst. Lt (3.1.3 p.). Nutarimo Nr. O3-317 4 p. Komisija nustatė sau teisę koreguoti šio nutarimo 3.1 p. nustatytą SGDT lėšų sumą, pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką Projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.

Be to, VKEKK, vadovaudamasi, be kita ko, SGDTĮ 5 str. 2 d. ir Nutarimu Nr. O3-317, 2012 m. spalio 26 d. priėmė nutarimą Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“, kurio 2 p. nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tūkst. m³ (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kaip minėta, pareiškėja nesutinka būtent su anksčiau nurodytomis Nutarimo Nr. O3-317 ir Nutarimo Nr. O3-330 nuostatomis.

Visų pirma pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti su perdavimo paslauga nesusijusias sąnaudas. Šiuos argumentus grindžia EĮ 8 str. 9 d. 7 p., GDĮ 9 str. 4 d. 1 p., Reglamento Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatomis.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (pvz., administracinės bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja neteisingai nurodo, jog SGDT nėra gamtinių dujų perdavimo sistemos dalis. Pagal skundžiamų nutarimų priėmimo metu galiojusios redakcijos GDĮ 2 str. 50 d. suskystintų gamtinių dujų sistema – terminalas gamtinėms dujoms skystinti, suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti, priimti ir vėl joms dujinti, taip pat papildomoms paslaugoms teikti, įskaitant laikinąsias saugyklas, būtinas dujinimo ir vėlesnio pateikimo į perdavimo sistemą procesui vykti, tačiau išskyrus bet kurią suskystintų gamtinių dujų terminalų dalį, naudojamą gamtinėms dujoms laikyti. Suskystintų gamtinių dujų sistema dar vadinama suskystintų gamtinių dujų įrenginiais. SGDTĮ 4 str. 2 d. nustatyta, kad projekto įgyvendinimo bendrovė atlieka SGDT infrastruktūros plėtros ir įrengimo darbus ar užtikrina jų atlikimą iki SGDT prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir jo eksploatavimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog SGDT yra sudedamoji gamtinių dujų sistemos dalis.

EĮ 8 str. 9 d. 7 p. nustatyta, kad Komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Pagal GDĮ 9 str. 4 d. 1 p. Komisija, nustatydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas, nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. Komisija turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą šioms sąnaudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminą asmuo neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sąnaudos yra nepagrįstos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal EĮ 19 str. 2 d. nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 str. 15 d. numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

EĮ 2 str. 32 d. viešuosius interesus atitinkančios paslaugos apibrėžiamos kaip įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

Kaip matyti iš SGDTĮ preambulės, SGDT projektas vykdomas siekiant įgyvendinti valstybės energetikos politikos strateginius tikslus, apsaugoti visos visuomenės, inter alia gamtinių dujų vartotojų, interesus, todėl šio terminalo įrengimas ir eksploatavimas traktuotinas kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas, taigi atsižvelgimas į SGDT įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas nustatant dujų kainą, sistemiškai vertinant minėtas SGDTĮ ir EĮ nuostatas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Be to, kaip minėta, pagal SGDTĮ 1 str. 3 d. teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, GDĮ ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, todėl GDĮ nuostatų negalima aiškinti neatsiejamai nuo SGDTĮ nuostatų, kurios laikytinos lex specialis. Taigi laikantis GDĮ nustatytų gamtinių dujų kainų reguliavimo reikalavimų, į kuriuos daroma nuoroda SGDTĮ 5 str. 2 d., gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis), nustatoma kaip atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, grindžiama ne gamtinių dujų perdavimo veiklos, o SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudomis (jų dalimi), todėl pareiškėjos argumentai dėl SGDT priedo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą prieštaravimo GDĮ 9 str. 4 d. 1 p. atmestini kaip nepagrįsti.

Anot pareiškėjos, Komisija, priimdama Nutarimo Nr. O3-317 4 p. ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p., nesilaikė GDĮ 9 str. 15 d. nustatytų imperatyvių viršutinių kainų nustatymo reikalavimų, be to, viršijo savo kompetenciją, nustatytą SGDTĮ 5 str. 2 d. ir kituose teisės aktuose.

GDĮ 9 str. 15 d. nustatyta, kad reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad Komisijai yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant ji kartą per metus gali koreguoti reguliuojamų kainų viršutines ribas, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pagal Metodikos 69 p. SGDT priedas nėra įtraukiamas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos skaičiavimo formulę, ką patvirtina ir Metodikos 69¹ p., pagal kurį suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų ar jų dalies kompensavimui skirtos lėšos Komisijos sprendimu gali būti nustatomos kaip papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos. Taigi SGDT priedo dydžio nustatymas ir koregavimas neturi įtakos gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos viršutinei ribai, todėl GDĮ 9 str. 15 d. nustatyti ribojimai SGDT priedo skaičiavimui netaikytini.

Dėl VKEKK kompetencijos SGDT priedą įtraukti į dujų perdavimo paslaugos kainą teismas pažymi, kad tokia teisė Komisijai suteikta SGDTĮ 5 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą būtent VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be to, ir EĮ bei GDĮ įtvirtina tokią Komisijos kompetenciją, t. y. pagal EĮ 8 str. 1 d. Komisija atlieka valstybinę energetikos priežiūrą bei reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą; pagal GDĮ 9 str. 1 d. gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas; pagal GDĮ 9 str. 3, 4 d. Komisija nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas, rengia ir tvirtina nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas, taigi kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad VKEKK neturėjo kompetencijos nustatyti SGDT priedą.

Kadangi, teismas sprendžia, jog atsakovei suteikta teisė nustatyti SGDT priedą, jo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą tvarką ir sąlygas, todėl SGDT priedo dydžio koregavimas taip laikytinas viena iš Komisijos funkcijų, išplaukianti iš aukščiau minėtų jos teisių.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog SGDT lėšos administruojamo pagal Administravimo aprašą, kurio tikslas nustatyti aiškią ir skaidrią lėšų, surinktų taikant suskystintų gamtinių dujų terminalo priedą ar gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtų SGDT infrastruktūros įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklai užtikrinti, kompensuoti, surinkimo ir mokėjimo tvarką gamtinių dujų sektoriuje, nustatyti reikalavimus SGDT lėšų apskaitai, SGDT lėšų administratoriaus teikiamoms ataskaitoms, užtikrinti SGDT lėšų administravimo skaidrumą. Kaip matyti iš Administravimo aprašo 10.1 p., SGDT lėšas išmokamos gavėjui tik Komisijos pritarimu, suderinus su ja realiai patirtas sąnaudas. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Komisija turi teisę keisti SGDT lėšų apimtį ir atitinkamai SGDT priedą, neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąlygomis ir atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 69³ p. SGDT lėšų poreikis nustatomas atsižvelgus į SGDT investicijų projektui įgyvendinti būtinus finansinius išteklius bei įvertinus SGDT projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo šaltiniais. Taigi SGDT priedas, jo dydis yra nustatomas tik išsamiai įvertinus jo reikalingumą. Tai, kad šiuo atveju Komisija išsamiai analizavo ir vertino situaciją dėl SGDT priedo būtinumo ir dydžio patvirtina į bylą pateikti dokumentai, kuriais, be kita ko, buvo remtasi priimant skundžiamus nutarimus, t. y. AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. (22.3)SGD-263 (t. II, b. l. 48), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012 m. spalio 17 d. raštas Nr. (11.2-13)3-4133 (t. II, b. l. 50–52), AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. spalio 11 d. raštas Nr. 7-32-1896, Komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2012 m. spalio 19 d. pažyma Nr. O5-301 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ (t. II, b. l. 7–22), Komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2012 m. spalio 24 d. pažyma Nr. O5-302 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos nustatymo 2013 metams“ (t. II, b. l. 24–44). Taigi teigti, kad skundžiami nutarimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nemotyvuoti, vertintini kritiškai, nes minėtuose dokumentuose pateikta tiek SGDT priedo nustatymo motyvacija, tiek jo dydžio analizė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kurio 1 p. pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“, veikdama kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė, Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengtų suskystintų gamtinių dujų terminalą suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti, priimti ir dujinti ir (ar) papildomoms paslaugoms teikti, įskaitant laikinąjį saugojimą, būtiną dujinimo ir vėlesnio tiekimo į gamtinių dujų perdavimo sistemą procesui vykdyti. Kaip pažymėjo ir Europos Komisija, SGDT priedas yra kompensacija AB „Klaipėdos nafta“ už jai nustatytus įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą – įrengti SGDT ir jį eksploatuoti. Kadangi pagal SGDTĮ 5 str. 2 d. į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą gali būti įtraukiamos SGDT projekto įgyvendinimo bendrovės sąnaudos (jų dalis), susijusios su SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimu, taip pat SGDT operatoriaus sąnaudos (jų dalis), susijusios su SGDT, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimu, darytina išvada, kad tai, jog atsakovė priimdama skundžiamus nutarimus atsižvelgė į AB „Klaipėdos nafta“, kuri, kaip minėta, yra SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė, pateiktus duomenis, negali būti laikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 22 p., įtvirtinančio Komisijos pareigą, atliekant savo funkcijas būti nepriklausomai ir nešališkai ir skaidriai veikti pagal įgaliojimus, pažeidimu.

AB „Achema“ Komisijos šališkumą taip pat argumentuoja tuo, kad Bendrovė apie posėdį, kurio metu buvo priimtas nutarimas Nr. O3-317, buvo informuota per vėlai, todėl negalėjo tinkamai jam pasiruošti.

Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 19 d. VKEKK posėdis (t. III, b. l. 143–170), kurio metu buvo svarstomas Nutarimas Nr. O3-317, vyko skubos tvarka. Komisijos posėdžių organizavimą reglamentuoja Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamentas, kurio 48 p. nustatyta, kad trijų Komisijos narių iniciatyva gali būti rengiami Komisijos posėdžiai skubos tvarka, o pagal šio reglamento 55 p. Komisijos posėdžiai skubos tvarka organizuojami supaprastinta tvarka, tai yra netaikomos Reglamento V skyriaus poskyrio „Medžiagos pateikimas ir posėdžių darbotvarkės sudarymas“ nuostatos, todėl tai, kad pareiškėja turėjo mažiau laiko nei įprasta pasiruošti Komisijos posėdžiui, nelaikytina Komisijos posėdžių rengimo procedūros pažeidimu, tuo labiau, kad, kaip matyti iš posėdžio stenogramos, pareiškėjos atstovas posėdyje ne tik dalyvavo, bet ir pasisakė jam rūpimais klausimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad kuriant vidaus rinką ar jai veikiant Sąjungos energetikos politiką siekiama užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, skatinti energetikos tinklų sujungimą. Taigi energijos tiekimo saugumo užtikrinimas ir energetikos tinklų sujungimas yra vieni svarbiausių Sąjungos energetikos politikos tikslų. Atsižvelgiant į minėtą SESV nuostatą 2010 m. spalio 20 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 994/2010). Šis reglamentas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 1 d. valstybės narės, arba, jei valstybė narė taip nusprendžia, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imamasi reikiamų priemonių, kad ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 3 d. sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros pajėgumų, kaip nustatyta pagal I priedo 2 punkte nurodytą (N-1) formulę, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, užtektų patenkinti visą nustatytos formulės taikymo teritorijos dujų poreikį išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 8 d. nustatyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į veiksmingai patirtas 1 d. nustatytos pareigos įvykdymo išlaidas ir nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimo išlaidas siekiant suteikti tinkamas paskatas skaidriu ir išsamiu būdu nustatydamos arba tvirtindamos tarifus arba metodiką pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 8 d. ir Reglamento Nr. 715/2009 13 str.

Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 8 d. įtvirtinta, kad nustatydamos ar tvirtindamos tarifus arba metodikas ir balansavimo paslaugas, reguliavimo institucijos užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Pagal Reglamento Nr. 715/2009 13 str. 1 d. perdavimo sistemos operatorių taikomi ir pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 6 d. reguliavimo institucijų patvirtinti tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos bei pagal tos direktyvos 32 str. 1 d. paskelbti tarifai yra skaidrūs, juose atsižvelgiama į sistemos vientisumo būtinybę ir jos gerinimą bei atspindimos faktinės sąnaudos tiek, kiek tokios sąnaudos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus sąnaudas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamą investicijų grą­žą ir prireikus atsižvelgiant į reguliavimo institucijų atliekamą lyginamąją tarifų analizę. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos taikomi nediskriminuojant. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tarifus taip pat būtų galima nustatyti rinka grindžiamomis priemonėmis, pvz. aukcionuose, jei tokios priemonės ir dėl jų atsirandančios pajamos yra patvirtintos reguliavimo institucijos. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingą prekybą dujomis ir konkurenciją, tuo pat metu iš­vengiant tinklo naudotojų kryžminio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei išlaikant arba sukuriant perdavimo tinklų sąveiką. Tarifai tinklo naudotojams nustatomi nediskriminaciniai ir atskirai kiekvienam dujų įleidimo į perdavimo sistemą arba išleidimo iš perdavimo sistemos taškui. Sąnaudų paskirstymo mechanizmus ir tarifų nustatymo metodiką, susijusius su įleidimo ir išleidimo taškais, tvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ne vė­liau kaip 2011 m. rugsėjo 3 d., tinklo mokesčiai nebus skaičiuojami atsižvelgiant į sutartyse numatytus maršrutus.

Sistemiškai vertinant minėtas ES teisė aktų nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad Reglamento Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatos draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti SGDT priedą, kadangi, kaip minėta, į valstybei Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 1 d. nustatytos pareigos įvykdymo išlaidas gali būti atsižvelgiama nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinant perdavimo sistemos operatorių taikomus tarifus arba metodiką. Tačiau tokiu atveju patvirtinti tarifai turi būti skaidrūs, objektyvūs, nediskriminaciniai, apie juos turi būti skelbiama pakankamai išsami informacija. Be to, Europos Komisija atlikusi tyrimą dėl valstybės pagalbos, susijusios su SGDT įrengimu ir eksploatavimu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, teikimo AB „Klaipėdos nafta“, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 (t. IV, b. l. 135–187) konstatavo, kad SGDT priedas – specialus mokestis, naudojamas SGDT (investicinėms ir eksploatavimo) sąnaudoms finansuoti. Jeigu šis specialus mokestis yra aiškiai įvardytas ir neatitenka perdavimo sistemos operatoriui kaip perteklinis pelnas už perdavimo užduoties vykdymą, Direktyvoje 2009/73/ ir Reglamente Nr. 715/2009 nedraudžiama, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų.

Minėtame Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 paneigiami ir pareiškėjos teiginiai, kad SGDT priedo nustatymas yra su Europos Komisijos nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“, kuris prieštarauja SESV 107 str. 1 d. ir 108 str. 3 d., SGDTĮ 14 str. 4 d. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 padarė išvadą, kad Lietuva, pažeisdama SESV 108 str. 3 d., pradėjo taikyti pagalbos priemonės dalį, susijusią su investicijomis (t. y. SGD priedą 2013–2014 m.), tačiau nusprendė laikyti šią pagalbą suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 str. 3 d. c punktą dėl investicinės pagalbos ir pagal 106 str. 2 d. dėl veiklos pagalbos. Teismo vertinimu, SESV 108 str. 3 d. įtvirtinta pareiga suderinti valstybės pagalbą su Europos Komisija, siekiama išvengti galimų nesuderinamumų su vidaus rinka, todėl konstatavus, kad SGDT priedu teikiama valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, nėra pagrindo jos panaikinti, net ir konstatavus, kad tokia pagalba su Europos Komisija buvo suderinta pavėluotai.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl skundžiamų nutarimų prieštaravimo Konstitucijai. Tiek argumentus, kad SGDT priedas yra mokestis, kurio esminius elementus gali nustatyti tik įstatymas, tiek tai, kad SGDT priedas turi būti suprantamas kaip nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, už kurį turi būti teisingai atlyginama, paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (2012 m. birželio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ (2012 m. liepos 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal SGDTĮ 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą visiems vartotojams, kurie naudojasi gamtinių dujų perdavimo sistema, nustatyta pareiga už minėtų viešųjų paslaugų energetikos srityje teikimą atlyginti pagal valstybės reguliuojamos kainos tarifą pati savaime negali būti traktuojama kaip nuosavybės teisių ribojimas, juo labiau nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, taigi ir Konstitucijos 23 str. pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SGDT priedas yra sudedamoji gamtinių dujų kainos dalis, nustatoma pagal įstatymuose įtvirtintą valstybės kainų reguliavimo mechanizmą, įgalinantį nustatyti gamtinių dujų kainas atsižvelgiant inter alia į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Todėl SGDTĮ 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas SGDT priedas, kaip sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, mokama už tam tikrų ūkio subjektų teikiamas įstatyme nustatytas viešąsias paslaugas – gamtinių dujų infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems vartotojams gamtinės dujos būtų tiekiamos saugiai ir patikimai, įrengimą ir eksploatavimą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad buvo reguliuojami mokesčių santykiai. Taigi minėtu SGDTĮ 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo reguliuojami kitokio pobūdžio santykiai nei Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., todėl SGDT priedas nelaikytinas valstybiniu mokesčiu ar kitu privalomu mokėjimu ir nėra pagrindo teigti, kad SGDTĮ 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., 5 str. 2 d., konstitucinis valdžių padalijimo principas.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3, 4–8 i, 9, 10, 12, 20, 21 p. ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-275 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 53 p. ir VI1 skyrius „Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų ar jų dalies kompensavimas“, suteikiantys teisines prielaidas į gamtinių dujų perdavimo kainą įtraukti ir įtraukiantys AB „Klaipėdos nafta“ išlaidas, patirtas statant SGDT, jo infrastruktūrą ir įrenginėjant jungtį, neprieštarauja SGDTĮ 5 str. 2 d., VAĮ 3 str. 1, 4 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 5 str. 2 d., 67 str. 15 p., 127 str. 2 ir 3 d., 23 str., 29 str., 46 str. 1, 4 ir 5 d., EĮ 8 str. 9 d. 7 p., GDĮ 9 str. 4 d. 1 p., 9 str. 16 d.

Be to, Bendrovė prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento (EB) Nr. 715/2009/EB bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatų aiškinimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek prašymas kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, tiek prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei teismui iškyla abejonių dėl prašomų ištirti teisės aktų atitikimo įstatymui, Vyriausybės norminiam aktui ar teismui kyla klausimų dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų išaiškinimo. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių nei dėl Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-275 nuostatų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, nei dėl pareiškėjos nurodytų ES teisės aktų aiškinimo, todėl prašymai kreiptis į LVAT ir ESTT atmetami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimo Nr. O3-317 3.1, 4 p. bei Nutarimo Nr. O3-330 2 p. laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjos AB „Achema“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti ir Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos AB „Achema“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius