Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Maniušytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo teismo inicijuotą civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiams T. P. ir P. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-02-22 teismo sprendimu M. P. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų T. P. ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteistas išlaikymas vaikams.

Teismas 2021-02-23 nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu, pradėjo bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo šiems nepilnamečiams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnio 1 dalis), rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kurioje konstatavo nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiams T. P. ir P. P. reikalingumą ir jų rūpintoja bei turto administratore siūlė skirti G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamojoje vietoje prašė nustatyti ir nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą. Išvadoje pažymėjo, kad ji, vaikų (duomenys neskelbtini), Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-02 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta jų laikinąja rūpintoja ir vaikai nuo to laiko gyvena jos šeimose.

2021-02-24 moteris pateikė prašymą tapti nuolatine anūkų rūpintoja, o jos sutuoktinis S. P. – sutikimą dėl to, kad vaikai gyventų jų šeimoje.

Pagal CK 3.268 straipsnio 1-2 dalis vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.

VTAS vertinimu G. P. paskyrimas nuolatine rūpintoja visiškai atitiktų vaikų interesus, nes ji yra pasirengusi tinkamai atlikti pareigas, sugeba užtikrinti jiems būtinas sąlygas augti ir visapusiškai vystytis.

Pagal VTAS surinktą informaciją jos šeimoje yra sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos, sukurtas namų jaukumas, vaikai yra mylimi, prižiūrimi, pozityviai auklėjami, tinkamai rūpinamasi jų sveikata, maitinimu, mokymusi, laisvalaikiu ir kt. Tad VTAS 2021-02-26 priėmė sprendimą dėl teigiamo G. P. įvertinimo siekiant būti vaikų rūpintoja.

Pati G. P. teismui paaiškino, kad abu vaikai jos šeimoje gyvena nuo 2019 m. rudens, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, yra patenkinti (duomenys neskelbtini) globa, klauso, priima kontrolę, gerai sutaria su ja ir (duomenys neskelbtini), jos sutuoktiniu. Todėl sutinka ir toliau jais visapusiškai rūpintis.

Į bylą pateiktais ir teismo ištirtais duomenimis, G. P. yra sveika ir kaip artimas pagal giminystę asmuo, iš tikrųjų gali būti nuolatine rūpintoja. Ji neteista ir nebausta administracine tvarka, turi gebėjimus, asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, motyvaciją ir yra pasirengusi būti nuolatine savo anūkų rūpintoja, o vaikai dėl to yra išreiškę savo sutikimus.

Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jie galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis), T. P. ir P. P. nustatytina nuolatinė rūpyba, jų nuolatine rūpintoja, išlaikymui gaunamų lėšų, socialinių išmokų ir turto administratore skiriant būtent G. P. (CK 3.275 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 504 straipsnio 4 dalimi, jai išaiškintinos teisės ir pareigos: globėjai (rūpintojai) privalo užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaikų sveikata ir mokymusi; auklėti vaikus; spręsdami klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; informuoti vaikų artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaikų vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjai (rūpintojai) yra vaikų atstovai pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, jie turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jiems vaikus iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaikų globėjai (rūpintojai) už vaikų padarytą žalą, už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai (rūpintojai) ir tik jų interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Globojami vaikai neįgyja turtinių teisių į savo globėjų (rūpintojų) turtą, o vaikų globėjai (rūpintojai) – į globojamų vaikų nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 504 straipsniais, teismas

nutaria:

T. P. ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės nustatyti nuolatinę rūpybą ir jų nuolatine rūpintoja bei turto administratore paskirti G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą šios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.