Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2397-748/2016 pagal ieškovės Kauno sodininkų bendrijos „Dainava“ ieškinį atsakovui B. M. dėl nesumokėto nario mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Kauno sodininkų bendrija „Dainava“ prašė priteisti iš atsakovo 95,99 Eur skolą: nario mokestį už 2011–2015-09-01 laikotarpį ir delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sumokėjimo momento ir bylinėjimosi išlaidas .

Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas yra Kauno sodininkų bendrijos „Dainava“ narys nuo 1998 metų. Nuo 2011 metų jis nebemoka nario mokesčio. Atsakovo B. M. sodo sklypas yra 578 kv. m ploto, nors faktiškai jis užima apsitvėręs dar papildomai 236 kv. m valstybinės žemės. Atsakovui B. M. yra skaičiuojamas nario mokestis po 60 Lt per metus, t. y. apvalinant už 6 arus (600 kv. m) plotą, nes tokie žemės sklypai suteikti, o atsakovas nėra pateikęs dokumentų iš VĮ Registrų centro apie tikslius matavimus. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo nario mokesčio, privalo sumokėti delspinigius, kaip yra nuspręsta visuotiniame narių susirinkime. Nario mokesčio dydis 10 Lt už 1 arą buvo nustatytas 2008-06-01 visuotinio susirinkimo nutarimu. 2013-09-22 visuotiniame susirinkime buvo patvirtinti nauji bendrijos įstatai, nario mokestis paliktas toks pats – 10 Lt už 1 arą žemės. 2014-05-31 visuotinio narių susirinkimo nutarimu nuspręsta iki 2014-09-01 palikti nario mokestį 10 Lt už 1 arą, taikyti delspinigius nesumokėjusiems nario mokesčio, o nuo 2014-09-01 nario mokestį nustatyti 12 Lt už 1 arą žemės, įvedus eurą nuo 2015-01-01 – 4 Eur už 1 arą žemės. Atsakovo B. M. nario mokesčio skolą sudaro nario mokestis už 2011 m. – 20 Lt, už 2012 m. – 60 Lt, už 2013 m. – 60 Lt, už 2014 m. – 60 Lt, už 2015 m. – 24 Eur. Bendra skolos suma 95,99 Eur.

2. Atsakovas B. M. nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, pripažino, jog nario mokesčių nemoka. Atsakovas teigia, kad skolos susidarymo priežastimi buvo jo ginčas su sodininkų bendrijos valdybos pirmininku A. J. dėl valstybinės žemės užėmimo ir pastato savavališkos statybos, pastato nugriovimo dėl to padaryta 205 Eur žala atsakovui, o ne sodų bendrijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 sprendimu patenkinta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų. Teismas priteisė iš atsakovo B. M., 73,34 Eur nario mokesčio skolą už 2011–2015 metus, 14,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (87,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 18,20 Eur ieškovei Kauno sodininkų bendrijai „Dainava ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 4,48 Eur valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovo mokėtino nario mokesčio skola yra apskaičiuota neteisingai. Atsakovas turėjo prievolę mokėti nario mokestį ne nuo 6 arų žemės sklypo ploto, o nuo 5,78 aro, todėl: už 2012 m. – 57,80 Lt/16,74 Eur, už 2013 m. – 57, 80 Lt/16,74 Eur, už 2014 m. – 57, 80 Lt/16,74 Eur, už 2015 m. – 23,12 Eur. Iš viso atsakovas skolingas ieškovui 73,34 Eur nario mokesčio. Teismas nustatė, kad prievolė mokėti delspinigius atsakovui atsirado tik 2014-05-31 visuotinio narių susirinkimo nutarimo pagrindu, todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius atsakovui už iki tol buvusią skolą, t. y. už 2012 m. ir 2013 m. nario mokesčio įsiskolinimą. Teismas nustatęs, kad atsakovas privalėjo sumokėti nario mokestį kasmet iki rugsėjo 1 d., todėl delspinigių 10 proc. nuo nesumokėtos sumos teismas skaičiavo nuo atsakovo nario mokesčio skolos 39,86 Eur sumos (už 2014 m. 57, 80 Lt/16,74 Eur ir už 2015 m. 23,12 Eur) už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2015-09-07, t. y. už 371 dieną. Teismo apskaičiavimu, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, delspinigiai pagal visuotinio susirinkimo nutarimą skaičiuotini už 371 dieną ir iš viso sudarytų 14,79 Eur. Ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl 48,58 Lt/14,07 Eur delspinigių sumos, todėl teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, tad iš atsakovo priteisė 14,07 Eur delspinigių. Teismas, nustatęs, kad atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovei, priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). Teismas ieškinį patenkino 91 proc., todėl iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo proporcingai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas – 18,20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 sprendimą skundžia atsakovas B. M., kuris prašo teismo perskaičiuoti priteista iš atsakovo skolą ieškovei ir priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų ginčo šalių. Kartu su apeliacinius skundu atsakovas pateikė VĮRC NTRCDB išrašą apie registruotą žemės sklypą un. Nr. 1901-0141-0005 (b. l. 91).

4.1. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ir nepranešus apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui.

4.2. Teismas priėmė sprendimą neleidus dalyvauti atsakovui ir remiantis vienos šalies ieškovės neteisinga informacija, nesiremdamas bylos medžiaga.

4.3. Teismas sprendime nurodė, kad iš sumokėtų nario mokesčių atsiskaitoma už buitines paslaugas teikiamas ieškovei, tačiau ieškovės pirmininkas nepateikė įrodymų į bylą, kad su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis yra sudarytos paslaugų tiekimo sutartys.

4.4. Atsakovas netvirtina teismo padarytų išvadų dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio atsakovui žemės sklypo ir teigia, jog atsakovui priklauso 0,5 dalis žemės sklypo 5,78 a. Todėl atsakovas prašo perskaičiuoti priskaičiuotos skolos dydį.

5. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikė ieškovė Kauno sodininkų bendrijai „Dainava“. Ieškovės atstovas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsakovas nurodo, kad teismas turi perskaičiuoti skolos dydį, bet toks prašymas yra savarankiškas ir turėjo būti pareikštas kitokia savarankiško civilinio procesinio dokumento forma, iki teismo paskirto ieškinio nagrinėjimo iš esmės momento. Be to, neaišku, ar už apeliacinį skundą atsakovas yra sumokėjęs žyminį mokestį (CPK 80 str. l d. 4 p).

5.2. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir perskaičiuoti skolos dydį. Ieškovui dėl šių prašymų yra sunku pasisakyti, nes atsakovo apeliacinis skundas, iš esmės, yra apie nieką ir neturi ryšio su šia byla.

5.3. Atsakovo pateikti prašymai teismui yra nesusieti su priteistos skolos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).

Nagrinėjamoje byloje su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė rašytinį įrodymą iš VĮRC NTRCDB išrašą apie registruotą ½ d. žemės sklypo un. Nr. 1901-0141-0005 apelianto vardu. Analoginio turinio VĮRC NTRCDB išrašas apie atsakovo vardu registruotą ½ d. žemės sklypo yra civilinėje byloje (b. l. 79). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta būtinybė pateikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Todėl atsakovo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu rašytinis įrodymas nepriimamas į bylą, nes neatitinka naujumo požymių, yra perteklinis.

Dėl proceso teisės normų

8. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie bylos iškėlimą, jos nagrinėjimą, negalėjo duoti paaiškinimų ir į bylą teikti įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apelianto vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o skundo argumentus, jog minėti pažeidimai darė įtaką netinkamo procesinio sprendimo priėmimui, atmeta žemiau išdėstytais motyvais.

Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pats pripažino, kad jam buvo žinoma apie iškeltą ir nagrinėjamą civilinę bylą. Byloje įvyko keli parengiamieji posėdžiai, atsakovas B. M. dalyvavo parengiamajame teismo 2015-11-27 posėdyje (b. l. 44–45), davė teismui paaiškinimus, pasirašytinai informuotas apie parengiamąjį teismo 2015-12-09 posėdį (b. l. 46). Vėliau paskirtas 2016-01-08 parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos nedarbingumo (b. l. 69–72), todėl apie kito parengiamojo teismo posėdžio datą 2016-02-10 atsakovas buvo informuotas paštu (b. l. 77), tačiau šaukimo pašte neatsiėmė. Teismo vertinimu, apeliantas, žinodamas apie nagrinėjamą civilinę bylą, privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Taigi pats atsakovas turėjo būti aktyvesnis, tačiau į teismo paskirtą parengiamąjį posėdį atsakovas neatvyko (b. l. 73, 81), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą be svarbių priežasčių, turėjo pagrindą civilinę bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 str. 2 d.). Atsakovo argumentai apie tariamą bendravimą su teismo darbuotojais, kurie atsakovą suklaidino dėl posėdžio datos ir teisėjos ligos, yra neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėjo pasinaudoti teismo viešai skelbiama informacija apie nagrinėjamas teisme civilines bylas. Teismo posėdžių datos ir laikas skelbiami viešai teismo tinklalapyje, todėl atsakovas savarankiškai galėjo pasinaudoti viešai teikiama informaciją apie nagrinėjamos bylos eigą. Be to, kaip nustatyta anksčiau, atsakovas neatsisėmė iš pašto jam skirtos teismo korespondencijos, kur buvo duomenys (šaukimas) apie teismo parengiamojo posėdžio datą ir laiką (b. l. 77). Teismo vertinimu, atsakovui buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, buvo užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui turimus rašytinius įrodymus apie turima žemės sklypo plotą, kurie buvo suformuoti remiantis VĮRC NTRCDB duomenimis 2015-12-04 (b. l. 91). Atsakovui pasirašytinai per paštą buvo įteiktas teismo 2016-03-01 sprendimas (b. l. 88), tad apeliantas galėjo skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia galimybe pasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą nepažeista (CPK 185 str.).

Dėl priteisto įsiskolinimo dydžio pakeitimo

9. Apeliantas prašo perskaičiuoti priteistus ieškovei iš atsakovo nesumokėtus mokesčius ir kt. išmokas, kadangi atsakovui priklauso tik puse žemės sklypo už kurį priteisti mokesčiai, tad priteistų mokesčių sumą keistina.

Remiantis VĮRC NTRCDB išrašu apeliantas nuo 2013-11-20 asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį žemės sklypo Nr. 1901-0141-005, likusią dalis žemės sklypo registruota kito asmens vardu (b. l. 79). Kauno apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimu buvo nustatytas apelianto ir jo sutuoktinės valdomas jungtinės nuosavybės teise turtas ir padalintas, po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko ½ d. žemės sklypo, esančio Kryžiasnapių takas 6, Kaune (civilinė byla Nr. 2-314-615/2012). Tad yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentu, kad priskaičiuoti iš atsakovo mokesčiai perskaičiuotini atsižvelgiant į apelianto nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Šiuo atveju apelianto asmeninės nuosavybės teise 2013-11-20 registruotas žemės sklypo plotas sudaro ½ d. 0,0578 ha, todėl priteistinų iš atsakovo mokesčių sumą keistina taip: už 2012 m. – 16,74 Eur, už 2013 m.– 16,74 Eur, už 2014 m. – 8,37 Eur, už 2015 m.– 11,56 Eur, atitinkamai mažintina delspinigių suma iki 7,40 Eur. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina ieškovei mokesčių skola yra 53,41 Eur, o delspinigių suma 7,40 Eur.

Patenkinus dalį apeliacinio skundo reikalavimų iš atsakovo priteista išmokų suma sudaro 60,81 Eur, tai atitinka atsakovo sumokėto žyminio mokesčio 20 Eur sumą už apeliacinį skundą (b. l. 95), todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos iš ieškovės.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai sudaro įstatyme nustatytą pagrindą pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl tenkintina apeliacinio skundo dalis, o skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovei Kauno sodininkų bendrijai „Dainava“ priteistus iš atsakovo B. M. mokesčius sumažinti iki 53,41 Eur, delspinigius sumažinti iki 7,40 Eur.

Kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.