- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1582-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15719-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pakom“
- Ieškovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakom“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 330,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog trečiasis asmuo su atsakove 2014 m. gegužės 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2014/05/21-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo devyniuose daugiabučio namo butuose demontuoti senus ir sumontuoti naujus šalto ir karšto vandens stovų bei recirkuliacinius vamzdynus. Atsakovė atliko Sutartyje numatytus darbus ir su trečiuoju asmeniu pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Po atliktų darbų name, 2015 m. sausio 13 d. suplyšo daugiasluoksnio vamzdžio užveržiamasis antgalis ir devyni butai buvo užlieti vandeniu. Vieno iš šių butų savininkas yra ieškovas. Jam dėl šio įvykio buvo padaryta 1 930,78 Eur dydžio žala, taip pat ieškovas dėl to negavo 1 400 Eur pajamų, kadangi negalėjo buto nuomoti.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala padaryta dėl atsakovės veiksmų. Ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą. Ieškovas privalo įrodyti padarytos žalos dydį, nurodyti už objekto (vamzdžio) sugedimą atsakingą asmenį bei nurodyti ir įrodyti jo neteisėtus veiksmus bei kaltę. Ieškovas netinkamai grindžia jam padarytos žalos dydį ir galimai siekia pasipelnyti iš atsakovės. Taip pat ieškovas neįrodė negautų pajamų už buto nuomą realumo, todėl nėra pagrindo patenkinti šio ieškovo reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės UAB „Pakom“ 1 930,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 930,78 Eur) nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovo R. B. – 4,54 Eur, iš atsakovės UAB „Pakom“ – 6,28 Eur.
4. Teismas nustatė, jog ieškinyje nurodytą vandentiekio avarijos priežastį patvirtina trečiojo asmens darbuotojų 2015 m. sausio 14 d. surašytas aktas. Atsakovė nenuginčijo šios vandentiekio avarijos priežasties. Dėl vamzdžio avarijos ieškovo turtui padaryta žala. Ieškovo buto būklė po užliejimo vandeniu nėra raštiškai užfiksuota. Tačiau virš ieškovo buto trūko vandentiekio sistemos detalė, todėl teismas padarė išvadą, jog apliejimas buvo gausus. Ieškovas pateikė UAB „Panevėžio žemprojektas“ specialistės V. V. sudarytas buto remonto po užliejimo vandeniu darbų sąmatas. Šias sąmatas specialistė sudarė pagal ieškovo paaiškinimą. Sąmatas sudariusi specialistė apgadintų patalpų neapžiūrėjo. Teismas lokalines sąmatas vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pripažino, jog jos pagrindžia ieškovui padarytos žalos dydį.
Šalies argumentai
5. Ieškovo paaiškinime aprašytos buto apgadinimo vietos atitinka galimus buto, esančio po vandentiekio avarijos vieta, pakenkimus. Liudytojas O. J. paaiškino, kad bute, kuriame buvo išsiliejęs vanduo po vandentiekio avarijos, vandens buvo itin daug. Lokalinėse sąmatose aprašyti remonto darbai skirti pašalinti ieškovo paaiškinimuose nurodytose vietose (o ne visame bute) padarytus pakenkimus. Lokalines sąmatas sudarė šios srities specialistė. Atsakovė nenurodė kitokio, jos argumentais ir įrodymais pagrįsto, ieškovui padarytų nuostolių dydžio. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos yra pakankamas padarytų nuostolių dydį patvirtinantis įrodymas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lokalinėse sąmatose nurodyta, kad aplietų buto grindų remonto darbų kaina yra 1 196,50 Eur, o sienų ir lubų remonto darbų kaina – 734,28 Eur. Teismas pripažino, jog sąmatose aprašytų remonto darbų vertė atitinka aplieto buto pakenkimus, sąmatose aprašytų apgadinimų remontas priežastiniu ryšiu susijęs su 2015 m. sausio 13 d. vandentiekio įrenginių avarija daugiabučiame name. Bendras ieškovo turtui padarytos žalos dydis – 1 930,78 Eur. Atsakovė, statybos (remonto) darbų rangovė, neužtikrino, kad jos sumontuoti įrenginiai tinkamai funkcionuotų, todėl atsako už sumontuotų vamzdynų patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą (CK 6.695 straipsnio 2 dalis). Atsakovė vamzdynus sumontavo ir perdavė užsakovui 2014 m. gegužės 21 d. Šių įrenginių avarija įvyko per CK 6.697- 6.698 straipsniuose įtvirtintą garantinį terminą. Ieškovo butas buvo akivaizdžiai apgadintas dėl vandentiekio avarijos metu išsiliejusio vandens (CK 6.249 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ji pripažintina kalta dėl ieškovo turtui padarytos žalos (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Todėl yra visos atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovo turtui padarytos žalos sąlygos.
7. Teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas dėl 1 400 Eur už buto nuomą negautų pajamų atlyginimo negali būti patenkintas. Ieškovas buto savininku tapo nuo 2015 m. vasario 27 d. (paveldėjo). Nuo vandentiekio avarijos iki ieškovo tapimo buto savininku praėjo daugiau kaip mėnuo. Toks laikotarpis pakankamas ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose numatytiems darbams atlikti. Buto nesuremontavo ankstesnis buto savininkas, to nepadarė ir ieškovas. Nėra pateisinamų priežasčių delsti remontuoti butą, o iš asmens, kalto dėl buto apgadinimo, reikalauti delsimo laikotarpio nuomos mokesčio. Be to, nėra įrodymų, kad ieškovas anksčiau būtų vertęsis panašia veikla. Tad neįrodytas ieškovo ketinimo nuomoti paveldėtą butą realumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Pakom“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neturi galimybės pateikti jos kaltumo prezumpciją paneigiančių įrodymų, tai yra pagrįsti, jog vamzdžio užveržiamasis antgalis suplyšo dėl jo paslėpto gamybinio broko. Tačiau byloje nustatyta, kad avarijos priežastis – vamzdžio užveržiamojo antgalio suplyšimas, o ne jo atsilaisvinimas dėl nekokybiško sumontavimo ar užveržimo. Atsakovė vamzdžių keitimą atliko 2014 m. gegužės 21 d., o avarija įvyko 2015 m. sausio 13 d. Ieškovas dar 2015 metais žinojo iš bendrijos pirmininko, kad nuostolius dėl buto užpylimo turi atlyginti atsakovė, tačiau pretenziją atsakovei pareiškė tik 2016 m. spalio 13 d., o į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 24 d.
8.2. Nuo namo vandentiekio vamzdyno sumontavimo iki avarijos praėjo 8 mėnesiai. Tai parodo objektyviai tikėtiną minėtos detalės paslėptą gamybinį, bet ne montavimo broką. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Pretenziją buto savininkas pareiškė beveik po 2 metų po avarijos. Todėl atsakovė neturėjo priežasties 2 metus saugoti pakeistos brokuotos detalės (suplyšusio užveržiamojo antgalio). Dėl šių aplinkybių atsakovė objektyviai neturi galimybės pateikti šios detalės teismo ekspertizei. Pagal teisės aktus už gaminio gamyklinį broką atsako gamintojas (pardavėjas–importuotojas). Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą, išvis nevertino, ir nepasisakė dėl ieškovui tenkančios atsakomybės dėl jo paties itin ilgalaikio neveikimo, tačiau visą įrodinėjimą netinkamai priskyrė vien atsakovei.
8.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal CK 6.266 straipsnį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šių bendraturčių pareigų neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius. Teismas išvis nepasisakė, kad ieškinys buvo pareikštas ne tam atsakovui, nes už žalą turėtų atsakyti daugiabučio namo savininkų bendrija.
8.4. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė turi atlyginti ieškovui lokalinėse sąmatose nustatytą 1 930,78 Eur žalą. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Vienas žalos dydžio nustatymo taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Turto ir jo atkuriamosios vertės nustatymo principus imperatyviai reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – TVVPĮ), kurį detalizuoja Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika).
8.5. Metodikoje yra imperatyviai nurodyta, kad vertintojas, vertindamas, privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (objektą), jį apžiūros dieną nufotografuoti (bent 3 fotonuotraukas) arba nufilmuoti, surašyti nustatytos formos objekto apžiūros aktą. Atkuriamoji turto vertė yra nustatoma išlaidų (kaštų) metodu, dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos, po to nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytos vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos akivaizdžiai neatstoja ir negali būti prilyginamos turto vertinimo ataskaitai. Butas neapžiūrėtas, nenufotografuotas ir neaprašyta jo būklė, neįvertintas 30-ties metų senumo buto, nesant byloje duomenų, ar jis kada nors buvo remontuotas, nusidėvėjimas ir t.t. Be to, šias sąmatas sudariusios statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo specialistės kvalifikacinis atestatas aiškiai neatitinką turto vertintojo kvalifikacinio atestato ir turto vertintojui keliamų kvalifikacijos privalomų reikalavimų.
8.6. Ieškovas pateikė skaičiavimus (lokalines sąmatas) dėl statybos darbų vertės: grindų perklojimo nauju parketu, lubų apdailinimo poliesteriu, sienų perklijavimo naujais tapetais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie buto būklę bei nusidėvėjimą prieš įvykį. Lokalinėse sąmatose ši aplinkybė iš viso nėra įvertinta. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo butas yra 1974 metų statybos. Ieškovas nepateikė duomenų, jog butas buvo nors kartą remontuotas. Teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus jo patirtų nuostolių įrodymus, tačiau ieškovas papildomų įrodymų nepateikė. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų dėl buto būklės (nusidėvėjimo) įvykio metu, dėl faktinių buto apgadinimų ir dėl faktinių nuostolių vertės, tai yra nepateikė pakankamų įrodymų žalos dydžiui nustatyti. Teismo sprendimas turi būti paremtas ne prielaidomis, bet konkrečiais, patikimais ieškovo patirtų nuostolių įrodymais, kurių ieškovas nepateikė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Pakom“ apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pretenziją dėl darbų kokybės po įvykusios avarijos atsakovei pateikė trečiasis asmuo, kuris 2015 m., iš karto po vandentiekio avarijos, siekė su atsakove susitarti dėl žalos užlietų butų savininkams atlyginimo. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog dėl avarijos būtų kaltas gamintojas, atsakovei perdavęs nekokybišką detalę. Pareiga įrodyti kito asmens, gamintojo kaltę, tenka atsakovei. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą rangos sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti darbus savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis, taip pat, trečiajam asmeniui pareikalavus, pateikti statybos produktų bei įrenginių ir konstrukcijų sertifikatus, galiojančius Lietuvos Respublikoje, atliktiems darbams suteikti Statybos įstatyme numatytus garantinius terminus. Taigi atsakovė prisiėmė atsakomybę ir dėl užveržiamojo antgalio kokybės. Atsakovė neįrodė teismui, jog trūkęs antgalis buvo nekokybiškas, todėl turi atlyginti padarytą žalą.
Šalies argumentai
9.2. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog dėl įvykusios avarijos ir užlieto buto, jam reikia keisti parketą, teko džiovinti buto sienas ir lubas, jas perdažyti. Šiems darbams atlikti ir buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurią parengė kompetentingas specialistas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog reikia įvertinti turto nusidėvėjimą, apskaičiuojant žalos dydį. Neįmanoma remonto darbų atlikti nenaujomis ir nekokybiškomis medžiagomis, o lokalinė sąmata ir yra tas dokumentas, kuris parodo tikrąją užlieto buto lubų, sienų ir grindų atstatomąją panaudotų medžiagų ir darbų kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 930,78 Eur žalą, padarytą butui dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą Sutartį atliko daugiabučio namo butuose rangos darbus: demontavo senus ir sumontavo naujus šalto ir karšto vandens stovų bei recirkuliacinius vamzdynus, ir juos perdavė 2014 m. gegužės 21 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Vienas iš butų, kuriame buvo atliekami minėti darbai, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Pagal Sutartį suteikto garantinio laikotarpio metu, 2015 m. sausio 13 d., name suplyšo daugiasluoksnio vamzdžio užveržiamasis antgalis ir ieškovo butas buvo užlietas vandeniu. Dėl užliejimo buvo sugadintos ieškovo buto grindys, sienos ir lubos, kurių remonto kaina pagal ieškovo pateiktas sąmatas – 1 930,78 Eur.
Dėl rangovo atsakomybės ir kaltės
12. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutarties 1.1 punktą rangovė įsipareigojo patiekti reikalingas medžiagas ir demontuoti senus ir sumontuoti naujus stovų bei recirkuliacijos vamzdynus. Pagal Sutarties 1.2 punktą rangovė įsipareigojo atlikti darbus savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis. Sutarties 4.2.3 punktu rangovė įsipareigojo garantuoti atliekamų darbų kokybę, užsakovui pareikalavus, pateikti statybos produktų bei įrenginių ir konstrukcijų sertifikatus, galiojančius Lietuvos Respublikoje, suteikti atliktiems darbams Statybos įstatymo nustatytus garantinius terminus. Garantijos suteikiamos: paslėptiems darbams – 10 metų, atviriems darbams – 5 metai nuo darbų akto ir sąskaitos pasirašymo datos (b.l. 11).
13. Aptartos teisės normos, reglamentuojančios rangos sutartinius teisinius santykius, ir šalių sudarytos Sutarties sąlygos patvirtina, jog tinkamas darbams atlikti medžiagas, tai yra ir detales, įsipareigojo pateikti atsakovė, taip pat ir atsakyti už galimus šių detalių defektus. Todėl atsakovės argumentas, jog vamzdžio užveržiamasis antgalis trūko ne dėl jos nekokybiškai atlikto darbo, o dėl to, jog buvo nekokybiškas, yra nepagrįstas. Sutartimi atsakovė prisiėmė atsakomybę ir už netinkamas detales. Todėl ieškovui už žalą, atsiradusią per garantinį laikotarpį, turi atlyginti atsakovė, o ne detalę pagaminusi įmonė. Pažymėtina, jog atsakovė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė galimai netinkamos detalės gamintojo. Be to, nors detalė ir buvo neišsaugota, ekspertizė dėl galimo jos netinkamumo, neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti darbus savo medžiagomis. Dėl tos pačios priežasties ieškinio pagrįstumo vertinimui neturi įtakos ir aplinkybė, jog ieškovas tik po dvejų metų pateikė pretenziją atsakovei.
14. Pagal Sutartį ir CK 6.665 straipsnio nuostatas atsakovė už nekokybiškai atliktus darbus atsako užsakovui, tai yra trečiajam asmeniui, tačiau dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo padaryta žala ieškovui, todėl atsakovė turi atlyginti jam padarytą žalą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji nėra tinkama atsakove byloje, taip pat remiasi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis bylose, kuriose nebuvo vertinama rangovo atsakomybė už žalą, padarytą dėl jos netinkamai atliktų darbų, tai yra šiose bylose buvo nagrinėjamos visiškai kitokios žalos padarymo aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog atsakovė atliko namo vamzdyno sistemos atnaujinimo darbus, o žala ieškovui buvo padaryta dėl to, kad trūko atsakovės pakeista detalė ir ieškovo butas buvo aplietas. Todėl pirmos instancijos pagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovo turtui padarytos žalos sąlygos.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
15. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos žalos dydžiu, teigdama, jog jis nebuvo įrodytas. Atsakovė žalos dydį ginčija, remdamasi TVVPĮ ir Metodikos nuostatomis, susijusiomis su turto vertės nustatymui taikomu nuvertėjimo apskaičiavimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog į atsakovės nurodytų teisės aktų reglamentavimą yra atsižvelgiama tik tada, kai kita šalis žalos dydžiui nustatyti remiasi turto vertintojo apskaičiuota atstatomąja verte. Tuo nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį įrodinėjo lokalinėmis remonto darbų (po užliejimo) sąmatomis (b.l. 18-22).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
17. Pirmos instancijos teisme buvo nustatyti faktai, jog ieškovo butas buvo po vandentiekio avarijos vieta, vandens išsiliejo itin daug. Pateiktose lokalinėse sąmatose apskaičiuota kaina už parketo grindų keitimą, sienų tapetų pakeitimą ir lubų aptaisymą plokštėmis. Pripažintina, jog išsiliejęs vanduo didžiausią žalą padaro būtent grindų dangai, sienų dažams ar tapetams ir lubų dangai. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo ne turto vertinimo pažymomis, tačiau lokalinėmis sąmatomis, parengtomis UAB „Panevėžio žemprojektas“ specialistės, todėl šių sąmatų vertinimui netaikytinos TVVPĮ ir Metodikos nuostatos. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad namas, kuriame yra butas, buvo pastatytas 1974 m., nedaro įtakos paties bute įrengto parketo bei sienų apdailos vertinimui.
18. Atsakovės atsiliepime ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apie įvykusią avariją atsakovė sužinojo laiku, jos darbuotojai turėjo keisti netinkamą detalę. Pripažintina, jog atsakovė turėjo galimybę įsitikinti, kokia yra vandeniu aplietų butų būklė, taip pat nagrinėjamoje byloje galėjo siūlyti atlikti butui padarytos žalos vertinimą pagal TVVPĮ ir Metodikos reikalavimus. Tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo, nepateikė teismui kitų duomenų apie ieškovo lokalinėse sąmatose nurodomų parketo, jo keitimo bei lubų ir sienų apdailos remonto medžiagų ir darbų vidutines ir rinkos kainas, neatliko skaičiavimų, koks galėtų būti ieškovui padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į vidutines medžiagų ir darbų rinkos kainas, taikant turto nuvertėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jog 1 930,78 Eur yra pagrįstas ieškovui padarytos žalos dydis. Todėl nepripažintina, jog ieškovas siektų pagerinti savo padėtį, reikalaudamas iš atsakovės nurodomo žalos dydžio atlyginimo.
19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovas po atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2018 m. kovo 19 d. pateikė teismui atsiliepimo papildymą, kuriame nurodė, jog dėl atsakovės kaltės negalėjo jam priklausančiame bute gyventi pats, jį nuomoti, tačiau mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo 1 140,67 Eur, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 215,78 Eur, trečiajam asmeniui – 851,93 Eur. Todėl šie ieškovo sumokėti mokesčiai taip pat turėtų būti pripažįstami jam atsakovės padaryta žala. Prašo priteisti iš atsakovės ieškovui 2 208,38 Eur.
21. Pažymėtina, jog pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas byloje neteikė apeliacinio skundo, o teikė tik atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį atsiliepimuose į apeliacinį skundą bylos šalys turi išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi galimybė reikšti reikalavimus taip pat nenumatyta. Todėl ieškovo atsiliepimo papildymas ir prie pridėti dokumentai nepriimtini.
22. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 250,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto 1 062,88 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės UAB „Pakom“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.