- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-154-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė
- Ieškovas
- F. B., G. R., M., M. D., D. P., O. V., L. J., A. P., E. V., O. P., V. I., J. K., O.
- Atsakovas
- UAB „Neo ranga“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų F. B. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. B., M. D., D. P., O. V., L. J., G. R., J. K. ieškinį atsakovui UAB „Neo ranga“ dėl įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais, priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai F. B., M. D., D. P., O. V., L. J., A. P., G. R., E. V., O. P., V. I., J. K., O. L., V. Č. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Neo ranga“ įsiskolinimą, susijusį su darbo santykiais. Ieškovai nurodė, jog jie buvo UAB „Neo ranga“ darbuotojai“, dirbo įvairiuose objektuose, atsakovas iki šiol nėra su jais atsiskaitęs už atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. D. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo. Atsakovas su ieškovais O. V., D. P. ir L. J. sudarė taikos sutartį, minėtų keturių ieškovų atžvilgiu teismas bylą nutraukė. Ieškovas F. B. nurodė, jog buvo pas atsakovą dirbo nuo 2007-04-23 iki 2007-08-27. Jam iki šiol nėra sumokėtas 17 678,57 Lt darbo užmokestis, 1599,28 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei prašė priteisti 236,51 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.. Taip pat prašė priteisti 10 819,80 Lt už statybinių medžiagų pirkimą, instrumentus ir kurą. Nurodė, jog F. B. prekes pirko už savo lėšas atsakovo vardu. Ieškovas G. R. nurodė, jog buvo priimtas 2007-04-24, atleistas 2007-08-27. Atleidžiant, su juo nebuvo visiškai atsiskaityta. Nurodė, jog jam buvo sumokėta 200 Lt, prašė priteisti 5052,53 Lt darbo užmokesčio, 418,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 61,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas J. K. dirbo nuo 2007-04-25, atleistas 2007-08-24. Jam buvo išmokėta 596,73 Lt, prašė priteisti 1794,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 28,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsakovas UAB „Neo ranga“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovai ieškinį grindžia suklastotais dokumentais. Nurodė, jog ieškovas F. B. pateikė darbo sutartį, kuri buvo pakeista buvusios atsakovo direktorės E. V.. Paaiškino, jog sutarties pakeitimas patvirtintas antspaudu su užrašu „Dokumentai“, kuris rastas pas E. V. kratos metu. Ieškovas F. B. taip pat nepateikė atsakovui sąskaitų-faktūrų, pagrindžiančių išlaidas atsakovo naudai. Norėdamas pasipelnyti su E. V., pateikė teismui suklastotą darbo sutartį ir sąskaitas-faktūras. Taip pat nurodė, jog ieškovai pateikė suklastotą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Nurodė, jog žiniaraštyje nurodyti tik ieškovai, kai tuo tarpu turėjo būti visi nurodyti įmonės darbuotojai. Be to, darbo grafikai taip pat patvirtini antspaudu „Dokumentai“, rastu pas E. V. ir jos pasirašyti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš pateiktų kasos išlaidų orderių teismas nustatė, kad ieškovas F. B. gavo 2662,85 Lt darbo užmokesčio (II t., b.l. 75,127). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog minėta suma buvo jam sumokėta kaip darbo užmokestis ir turi būti atimta iš reikalaujamų priteisti sumų. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros medžiagą, nustatė, jog darbo sutarties pakeitimas dėl F. B. padidinto iki 5 700 Lt darbo užmokesčio, patvirtintas antspaudu „Dokumentai“, buvo padarytas neteisėtai, todėl ieškovo ir atsakovo sulygtas darbo užmokestis yra 3500 Lt. Sodros duomenimis ieškovas G. R. pas atsakovą dirbo nuo 2007-04-24 iki 2007-08-27. Teismo posėdžio metu ieškovas davė skirtingus parodymus, vėliau nurodė, jog pas atsakovą faktiškai dirbo tik 2007 m. iki birželio vidurio, kadangi atsakovas nemokėjo darbo atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog G. R. buvo sumokėtas 200 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu sulygtas užmokestis buvo 1 300 Lt. Ieškovui J. K. buvo sumokėtas 596,73 Lt darbo užmokestis už 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesius, o darbo sutartimi sulygtas ieškovo darbo užmokestis yra 600 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovų pateikti darbo grafikai neatitiko SODROS duomenų. SODROS duomenimis ieškovai F. B. UAB „Neo ranga“ dirbo nuo 2007-04-24 iki 2007-08-27, G. R. – nuo 2007-04-24 iki 2007-08-27, J. K. – nuo 2007-04-25 iki 2007-08-27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo galima nustatyti nei faktiškai dirbto laiko, nei gauto vidutinio darbo užmokesčio, tačiau pripažindamas ieškovų teisę gauti darbo užmokestį (LR DK 93 str.), laikė, kad ieškovas F. B. UAB „Neo ranga“ dirbo nuo 2007-04-24 iki 2007-08-27, o jo gautas darbo užmokestis buvo 3500 Lt. Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokesčio dydis, apskaičiuotas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo" nustatyta tvarka, sudarė 166,66 Lt, ieškovas dirbo 86 dienas. Pagal orderius ieškovui buvo išmokėta 2662,85 Lt darbo užmokesčio, kuris atimamas iš 14332,76 Lt. Teismas, vadovaujantis DK 93 str., 141 straipsnio 1 d., ieškovui F. B. iš atsakovo priteisė 11669,91 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėtą darbo užmokestį. Teismas, vadovaudamasis LR DK 141 str. 1, 2 d., 177 str., nurodė, jog atsakovas ne vėliau kaip 2007 m. rugpjūčio 27 d. (ieškovo atleidimo iš darbo dieną) turėjo ieškovui išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokia piniginė kompensacija ieškovui priklauso už 9,66 darbo dienas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1126,95 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovui J. K. teismas priteisė 1831,72 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėtą darbo užmokestį bei 191,79 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš ieškovo G. R. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai dirbo iki 2007 m. birželio 18 d., todėl jam išmokėtas vidutinis darbo užmokestis sudarė 2245,42 Lt. Pagal 2007-05-21 avanso apyskaitą jam buvo išmokėta 200 Lt darbo užmokesčio, todėl viso priteisės 2045,42 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėtą darbo užmokestį. Taip pat priteisė 275,06 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, piniginą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas, aiškindamas LR DK 141 str. 3 d. nurodė, jog ši teisės norma dvejopa, ji yra taikoma, jei darbdavys išvis neatsiskaitė su darbuotoju, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas buvo sumokėjęs dalį darbo užmokesčio, padarė išvadą, kad LR DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismas įvertino tai, jog darbo užmokestis buvo nesumokėtas dėl buvusios atsakovo direktorės E. V. netinkamų pareigų vykdymo. Taip pat, kad ieškovų ir atsakovo darbo santykių metu statybų verslui buvo itin palankios sąlygos veikti ir ieškovai galėjo pareikalauti išmokėti darbo užmokestį už gerai atliktą darbą ar nedelsiant kreiptis į teisėtvarkos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, nebijant prarasti darbo vietos, kadangi visiems buvo žinoma aplinkybė, jog dirbantys statybos srityje darbuotojai buvo itin vertinami, todėl teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Teismas nurodė, jog ieškovo F. B. prašoma priteisti suma 10819,80 Lt už pirktas statybines medžiagas ir instrumentą yra turtinio pobūdžio, todėl laikė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, reikalavimas susijęs ne su darbo teisiniais santykiais, todėl turėtų būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovas F. B. nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą, vadovaudamasis LR CPK 86 str. 3 d., teismas ieškinį toje reikalavimo dalyje paliko nenagrinėtu.
Ieškovai F. B. ir G. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir pilnai patenkinti jų ieškinius. Apeliantai nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas neteisingai taikė ir aiškino LR DK normas. Pažymi, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, tačiau bylos nagrinėjimo atveju praėjo beveik penki mėnesiai nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo. LR CPK XX skyriuje numatyta teismo pareiga padėti darbuotojui apginti jo teises, tačiau teismo aktyvumo apeliantai nesulaukė. Atvirkščiai, teismo procesas vyko vangiai bei buvo vilkinamas dėl atsakovo kaltės. Teismas neteisingai nustatė, jog ieškovo F. B. atlyginimas nebuvo pakeltas. Oficialiame dokumente buvo nurodyta, kad F. B. darbo užmokestis nuo 2007-06-01 yra 5 700 Lt. Atsakovas nepateikė teismui darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriame būtų F. B. parašas už gautą atlyginimą. Be to, ieškovai pateikė darbo grafikus, sudarytus pagal faktiškai apeliantų išdirbtų valandų skaičių, atsakovas tokios informacijos nepateikė, todėl teismas turėjo išdirbtą laiką skaičiuoti pagal apeliantų pateiktus dokumentus. Teismas neteisingai priskaičiavo F. B. vienos dienos darbo užmokestį. Jei užsiskaitytų 2 662,85 Lt kaip atsakovo F. B. sumokėtas darbo užmokestis, tai vidutinis darbo dienos užmokestis sudarytų 236,5 Lt. Nesutinka su teismo išaiškinimu, jog jo reikalaujama priteisti suma – 10 819 Lt, už kurią buvo pirkta darbo priemonių, nėra susijusi su darbo santykių, o yra traktuojama kaip turtiniai santykiai. Nurodo, jog teismui buvo pateiktos sąskaitos, kuriose matyti, jog buvo perkamos darbo priemonės, už kurias atsakovas nėra sumokėjęs. Teismas netinkamai vertino, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susidarę paskoliniai santykiai, kadangi atsakovas neskolino ieškovui pinigų bei nefinansavo darbo priemonių. Nesutinka su teismo priteistu ir paskaičiuotu G. R. sumos dydžiu, taip pat teiginiu, jog ieškovas dirbo pas atsakovą tik iki 2007-06-18. Faktą, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2007-04-24 iki 2007-08-27, patvirtina VSDFV oficialūs dokumentai. Tokiu būdu teismas privalėjo paskaičiuoti ieškovui G. R. po 1 300 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Teismas ignoravo LR DK 141 str. 3 d. nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovais, tai įvyko ne dėl ieškovų kaltės. Tokiu būdu apeliantams turėjo būti priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo tos dienos, kai su jais turėjo būti atsiskaityta (2007-08-27) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sankcija darbdaviui turi būti privaloma. Teismas neteisingai konstatavo, jog minima sankcija taikoma tik tokiais atvejais, kai darbuotojui visiškai nebuvo užmokėtas darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas F. B. pas atsakovą dirbo statybos darbų vadovu nuo 2007-04-23 iki 2007-08-27, šį faktą patvirtina darbo sutartis ir VSDFV duomenys (I t., b.l.20-21, II t., b.l.25, 59). Šių aplinkybių šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Kaip matyti ieškovo F. B. ir atsakovo sudarytos darbo sutarties (I t., b.l.20-21), sutarties sudarymo metu buvo nustatytas ieškovui 3500 Lt darbo užmokestis, o 2007-06-01 darbo sutartis pakeista, padidinant darbo užmokestį iki 5700 Lt. Sutarties pakeitimas pasirašytas ieškovo ir tuometinės atsakovo direktorės E. V., įmonės antspaudas darbo sutartyje neprivalomas, be to, ieškovas neatsako už netinkamo antspaudo panaudojimą darbo sutarties pakeitimo pasirašymo metu. Duomenų apie tai, kad baudžiamojo proceso nustatyta tvarka būtų konstatuotas darbo sutarties pakeitimo suklastojimas, byloje nėra. Atsakovas nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl darbo sutarties pakeitimo panaikinimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nepagrįstai, nesant reikalavimo dėl to bei nesant darbo sutarties pakeitimo neteisėtumą patvirtinančių įrodymų, pripažino darbo sutarties pakeitimą dėl darbo užmokesčio padidinimo iki 5700 Lt neteisėtu (LR CPK 185 str.., 265 str., 329 str. 1 d., LR DK 99 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su ieškovo F. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, atitinkamai neteisingai paskaičiavo ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį sudaro 20341,42 Lt (II t., b.l.149). Ieškovui darbo sutartimi buvo nustatytas pareiginis darbo užmokestis, todėl mokėtinas darbo užmokestis skaičiuotinas nuo pareiginės algos, įvertinant tai, kad nuo 2007-04-23 iki 2007-05-31 buvo 3500 Lt mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2007-06-01 – 5700 Lt. Ieškovo pateiktas paskaičiavimas yra detalus, teisingas, įvertinus darbo dienų skaičių ir dirbtas dienas. Pagal bylos duomenis atsakovas ieškovui išmokėjo 2662,85 Lt darbo užmokesčio, todėl neišmokėtoji ir priteistina dalis sudaro 17678,57 Lt, todėl ieškovui teismo sprendimu priteista darbo užmokesčio skola padidintina iki minėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovas šios aplinkybės neginčija, kad jam priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 9,66 darbo dienas. Pagal LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytą vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo tvarką, įvertinus ieškovo darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, vidutinis darbo užmokestis sudaro 236,51 Lt už vieną dieną (II t., b.l.147, 149), todėl teismo sprendimu priteista ieškovui piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas padidintina iki 1599,28 Lt.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto F. B. apeliacinio skundo motyvą, kad atsakovas nepateikė teismui dokumentų apie ieškovui išmokėtą darbo užmokesčio dalį. Priešingai, atsakovas pateikė 2007-05-10 avanso apyskaitą ir 2007-05-10 bei 2007-05-14 kasos išlaidų orderius (II t., b.l.75, 127, 127a), pagal kuriuos ieškovui F. B. buvo išmokėta 2662,85 Lt dalis darbo užmokesčio. Kasos išlaidų orderiuose nurodoma mokėjimo paskirtis, t.y. kad yra išmokamas darbo užmokestis, ieškovas juose pasirašė, parašų neginčijo, šių orderių tekstas vientisas, abejonių dėl tikrumo jie nekelia, todėl minėti kasos išlaidų patvirtina darbo užmokesčio dalies ieškovui išmokėjimo faktą. Pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes teisingai nustatė.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas G. R. pas atsakovą dirbo statybos darbų vykdytoju nuo 2007-04-23 iki 2007-06-18, tačiau ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad dirbo iki 2007-08-27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo darbo santykių su atsakovu pasibaigimo datą. Pagal VSDFV duomenis ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2007-04-23 iki 2007-08-27 (I t., b.l.22-23, II t., b.l.31, 55, 610), atsakovas VSDFV Vilniaus skyrių informavo apie ieškovo G. R. atleidimą nuo 2007-08-27 (II t., b.l.129). Byloje yra pateikti iekovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie, kaip konstatavo pirmosios instancijso teismas, neatitinka jiems keliamus reikalavimus, duomenys juose yra prieštaringi, atsakovas ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepateikė. Esant tokiems duomenims, pripažintina, kad ieškovas pas atsakovą dirbo iki 2007-08-27, nes būtent nuo tada pagal atsakovo pateiktą pranešimą ieškovas buvo atleistas iš darbo, atsakovas ieškovo pravaikštos neužfiksavo, duomenų, kad ieškovas dirbo ne visą darbo dieną, atsakovas nepateikė. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma apie ieškovo darbo laiką pas atsakovą nuo 2007-04-23 iki 2007-08-27 pagal LR CPK 197 str. 2 d. yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (LR CPK 185 str.), dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes apie ieškovo G. R. darbo laiką pas atsakovą. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės VSDFV duomenys apie tai, kad ieškovas nuo 2007-06-18 dirbo kitoje bendrovėje, kadangi byloje nepateikta duomenų apie darbo laiką toje kitoje darbovietėje. Pagal VSDFV duomenis ieškovas nuo 2007-07-11 iki 2007-07-24 sirgo (II t., b.l.55), t.y. sirgo 14 dienų, todėl darbo užmokestis už 12 darbo dienų per šį laikotarpį jam nepriklauso. Ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį pas atsakovą, minusavus 12 darbo dienų jo nedarbingumo laikotarpio, sudaro 4509,67 Lt (II t., b.l.149). Ieškovui darbo sutartimi buvo nustatytas pareiginis darbo užmokestis, todėl mokėtinas darbo užmokestis skaičiuotinas nuo pareiginės algos. Atsakovas ieškovui sumokėjo 200 Lt darbo užmokesčio, ieškovas G. R. šią aplinkybę pripažįsta, todėl jam pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas darbo užmokestis padidintinas iki 4309,67 Lt. Pirmosios instancijos teismas, kadangi neteisingai nustatė ieškovo G. R. darbo laikotarpį pas atsakovą, todėl atitinkamai neteisingai paskaičiavo ieškovui priklausančią piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2007-04-23 iki 2007-08-27, todėl jam priklauso piniginė kompensaciją už 9,66 darbo dienas. Pagal LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytą vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo tvarką, įvertinus ieškovo darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, jo dirbtą dienų skaičių per 2007 m. gegužės-liepos mėn. (51 d.d.), priklausantį darbo užmokestį už šį laikotarpį (3157,14 Lt), ieškovo G. R. vidutinis darbo užmokestis sudaro 61,90 Lt (II t., b.l.144, 149), todėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteista piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas padidintina iki 418,57 Lt.
Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10819,80 Lt sumos priteisimo už ieškovo pirktas atsakovo vardu statybines medžiagas ir instrumentą dėl to, kad pripažino šį reikalavimą kaip turtinio pobūdžio ir nesusijusį su darbo santykiais, o ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Ieškovas F. B. šią sprendimo dalį skundžia, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nepripažino šio reikalavimo kaip kilusio iš darbo teisinių santykių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas 2008-07-07 nutartimi ieškovams buvo nustatęs terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti (I t., b.l.239). Šioje nutartyje motyvuose teismas nėra konkrečiai konstatavęs, kad toks ieškovo reikalavimas nesusijęs su darbo teisiniais santykiais, o tik nurodo, kad yra pagrindas taip manyti. Ieškovai, šalindami trūkumus, 2008-11-17 pateikė teismui patikslintą ieškinį, teismas 2008-11-19 rezoliucija priėmė šį patikslintą ieškinį, apimant ir pagal ieškovo reikalavimą dėl 10819 Lt sumos priteisimo už jo pirktas statybines medžiagas ir instrumentus. Vėliau bylos nagrinėjimo metu teismas nebuvo nustatęs ieškovui F. B. termino minėto ieškinio reikalavimo trūkumui pašalinti. Pagal LR CPK 296 str. 1 d. 11 p. po bylos iškėlimo teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtu, jeigu prieš tai buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (LR CPK 296 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas po patikslinto ieškinio priėmimo nebuvo nustatęs ieškovui termino ieškinio trūkumui pašalinti, todėl jis paliko šį ieškovo F. B. ieškinio reikalavimą nenagrinėtu, nesant tam teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR CPK 86 str. 3 d., kadangi nagrinėjamu atveju ši norma negali būti taikoma, nes byloje nebuvo nustatinėjamas preliminarus žyminis mokestis. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš naujo nagrinėjant šį ieškovo F. B. reikalavimą, turi būti sprendžiamas klausimas, ar iš tikrųjų šis ieškovo reikalavimas susijęs su darbo teisiniais santykiais. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad ieškovas pagal savo pareigines instrukcijas turėjo teisę atsakovo vardu pirkti statybines medžiagas atsakovo darbams vykdyti ir buvo toks atsakovo pavedimas, tuomet neabejotinai ieškovo reikalavimas priteisti 10819,80 Lt už statybines medžiagas yra susijęs su ieškovo vykdytomis darbo funkcijomis ir todėl laikytinas kilusiu iš darbo teisinių santykių.
Pagal LR DK 141str. 1 d. darbdavys su atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dieną. LR DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai darbdavys uždelsia su darbuotoju atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad LR DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija darbdaviui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Toks teismo aiškinimas neatitinka susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad LR DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2009, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Toks aiškinimas reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2009, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino LR DK 141 str. 3 d., dėl ko neteisingai ją pritaikė ir atmetė ieškovų reikalavimą šioje dalyje, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas (LR CPK 330 str., 326 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su apeliantais jų atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti ieškovams LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi ieškovai atleisti 2007-08-27, atsakovas su jais neatsiskaitė visiškai iki šiol, todėl ieškovui F. B. priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos sudarytų apie 171000 Lt, o ieškovui G. R. – apie 39000 Lt. Tačiau tokių piniginių sumų priteisimas teisėjų kolegijos nuomone pažeis proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik po 5 mėnesių, bylos nagrinėjimo eigoje kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to bylos nagrinėjimas turėjo būti atidedamas, tokiu būdu ieškovai patys prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užstęsė. Be to, tokių didelių sumų priteisimas pažeistų kitų atsakovo UAB „Neo ranga“ darbuotojų teises, nes apie 200000 Lt sumos priteisimas iš statybų verslų užsiimančios bendrovės tuo metu, kai beveik visiškai sustojo statybų verslas ir daugelis įmonių, užsiimančių šiuo verslu, bankrutuoja, galėtų sukelti atsakovo nemokumą, dėl ko nukentėtų kiti atsakovo dirbantys darbuotojai, prarasdami darbą ir neatgaudami jiems priklausančio darbo užmokesčio. Todėl nagrinėjamos bylos situacija dėl nurodytų aplinkybių pripažintina ypatinga, reikalaujanti nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Abu ieškovai po darbo santykių nutraukimo su atsakovu įsidarbino kitose įmonėse, pragyvenimo šaltinio neprarado. Todėl, atsižvelgiant į LR DK 2 str., 35 str. 1 d., teisigumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovams priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2007-08-27 iki apeliacinės instancijso teismo nutarties priėmimo mažintinas, ieškovui F. B. priteisiant 57000 Lt, o ieškovui G. R. – 13000 Lt vidutinio darbo užmokesčio.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pradinį ieškinį bei vėlesnius kelis jo patikslinimus pateikė teismui ieškovai F. B., M. D., D. P., O. V., L. J., A. P., G. R., E. V., O. P., V. I., J. K., O. L., V. Č., todėl byloje ieškovais laikytini visi minėti asmenys.Vėliau, paskutinį kartą patikslinus ieškinį, ieškovai jau nurodomi tie patys ieškovai, išskyrus A. P., O. P., V. I., O. L., V. Č. ir E. V.. Pastarieji asmenys ieškovais, kaip matyti iš bylos duomenų ir paskutinio patikslinto ieškinio (II t., b.l.131), ieškovais nebelaikomi, nes teismo šaukimai jiems nebebuvo siunčiami. 2008-12-03 nutartimi pirmosios instancijos teismas išskyrę civilinę bylą dalyje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui (II t., b.l.17), 2008-12-08 vykusio teismo posėdžio protokole nurodoma, kad E. V. ir O. P. reikalavimai yr aišskirti į atskirą bylą, tačiau motyvuotos teismo nutarties dėl bylos dalies pagal ieškovo O. P. ieškinį išskyrimo nėra. Kitų ieškovų A. P., V. I., O. L. ir V. Č. atžvilgiu dėl jų ieškinio reikalavimų išsprendimo teismas nepasisakė, jų reikalavimų nesprendė. Pagal LR CK 42 str., 140 str. tik ieškovai patys turi teisę atsisakyti nuo ieškinio ar juos atsiimti. Šie minėti ieškovai buvo pareiškę atsakovui materialinius teisinius reikalavimus ir teismo sprendime teismas turėjo juos išspręsti (LR CPK 265 str.), tačiau jų reikalavimai liko neišspręsti, jų atžvilgiu byla nebuvo nei nutraukta, nei ieškinys paliktas nenagrinėtas. Todėl civilinė byla pagal ieškovų A. P., V. I., O. L. ir V. Č., O. P. grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Padidinus ieškovams priteistinas sumas, atitinkamai padidintinas iš atsakovo valstybei pritesitinas žyminis mokestis iki 720, 18 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 2 d. p., 93 str. 4 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu priteistą ieškovui F. B. iš atsakovo UAB „Neo ranga“ neišmokėtą darbo užmokestį, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, padidinti iki 17678,57 Lt, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, padidinti iki 1599,28 Lt.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu priteistą ieškovui G. R. iš atsakovo UAB „Neo ranga“ neišmokėtą darbo užmokestį, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, padidinti iki 4309,67 Lt, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, padidinti iki 418,57 Lt Lt.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų F. B. ir G. R. reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Neo ranga“ 57000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti terminą ieškovui F. B. ir 13000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti terminą ieškovui G. R..
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą dalyje, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo F. B. reikalavimas dėl 10819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu priteistas valstybei iš atsakovo UAB „Neo ranga“ bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 720,18 Lt.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui tolesniam nagrinėjimui civilinę bylą dalyje pagal ieškovų A. P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č. ieškinį atsakovui UAB „Neo ranga“ dėl piniginių išmokų, susijusių darbo teisiniais santykiais, priteisimo.