Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-23 · Administracinė byla Nr. eI2-4995-595/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
eI2-4995-595/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02394-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
H. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-4995-595/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02394-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. (H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2022-05-20 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiui H. H. Nr. 22S69231.

Nurodo, kad 2020-08-03 buvo įsteigta įmonė UAB „duomenys neskelbtini “ (toliau – Bendrovė). Bendrovės veikla yra susijusi su tarptautinių krovinių gabenimo paslaugomis. Šios ekonominės veiklos vykdymui įmonei yra išduotos atitinkamos tarptautinio krovinių gabenimo licencijos bei transporto licencijos.

2021 m. pareiškėjas per kelis sandorius įsigijo 975 vnt. paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų ir tapo Bendrovės akcininku. 2021-09-01 UAB „ duomenys neskelbtini “ akcininkų sprendimu H. H. tapo įmonės direktoriumi. Pažymi, kad tapus įmonės direktoriumi pareiškėjas nuolatos dirba UAB „ duomenys neskelbtini “ ir atlieka tiesioginės darbo funkcijas Bendrovėje. Padidėjus darbo apimtims transporto įmonės valdymas, nuotoliniu būdu yra neįmanomas, kadangi pirmiausiai, vadovas yra suinteresuotas įmonės vystymu ir plėtra, direktoriaus tiesioginis dalyvavimas tapo būtinas sprendžiant klausimus susijusius su krovinių gabenimo koordinavimu, naujų krovinių, tiekėjų, klientų paieška, tiesioginių ryšių palaikymu, atliekant naujų darbuotojų atrankas, prižiūrint bei kontroliuojant darbuotojų darbą bei tinkamą darbo funkcijų vykdymą ir kt.

2022-03-04 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. 2203-LLG-2382 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Atsakovas dokumentus iš pareiškėjo priėmė, t. y. priimdamas nustatė, kad formaliai užsienio valstybės pilietis pateikė visus reikiamus dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti ir, kad akivaizdžių trukdžių gauti leidimą laikinai gyventi nėra. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė pareiškėjo kelionės dokumentą, VĮ Registrų centro išrašą apie juridinį asmenį, verslo planą, Bendrovei išduotas licencijas tarptautinių krovinių vežimui, transporto priemonėms išduotas licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, Bendrovės pelno nuostolių ataskaitą bei balansą, kuris ir taip buvo pateiktas VĮ Registrų centras, Bendrovės apyvartos žiniaraštį, paslaugų teikimo sutartis bei kitus būtinus dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo tuo pagrindu, kad nagrinėjamas užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. 2022-04-13 atsakovas pateikė pranešimą Nr. 22SD1351 dėl papildomų dokumentų, duomenų pateikimo bei nustatė 14 d. terminą atsakymui bei papildomiems dokumentams pateikti. Atsakovas iš esmės prašė pateikti dalį duomenų, kurie nesusiję su prašymo nagrinėjimu leidimui laikinai gyventi gauti UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. numatytu atveju. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, dokumentai teikiami tik už paskutinius šešis mėnesius iki prašymo pateikimo momento.

2022-04-27 pareiškėjas pateikė atsakymą į atsakovo pranešimą bei kitus pagrindžiančius dokumentus būtinus leidimui laikinai gyventi gauti. Papildomai pateikė 2 papildomas paslaugų teikimo sutartis, paaiškinimus, transporto priemonių registracijos liudijimus, informaciją apie Bendrovėje apdraustus darbuotojus (kurių skaičius viršija 10), dalį tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių ES valstybėse, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, dalį PVM sąskaitų faktūrų už 9 mėnesių laikotarpį bei kitus dokumentus, patvirtinančius ekonominės veiklos vykdymą.

2022-05-20 Departamentas priėmė sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 22S69231, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti H. H. leidimą laikinai gyventi dėl to, jog tariamai pareiškėjo pateikti duomenys, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti.

Nurodo, kad neigiamas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nesant nei faktiniam, nei teisiniam pagrindui, t. y. iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, kurie pareiškėjo pateikti duomenys bei dokumentai neatitinka tikrovės ir kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, ypač jeigu pačiame sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nustatytas sąlygas. Taip pat iš pateikto sprendimo nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjo veiksmai kelia nelegalios migracijos grėsmę, jeigu pareiškėjas nėra apskritai pažeidęs užsieniečiams taikomų reikalavimų. Kaip matyti iš sprendimo turinio, sprendimas priimtas remiantis prielaidomis bei paties atsakovo UTPĮ įstatymo nuostatų interpretacija, peržengiant pateikto prašymo nagrinėjimo ribas.

2022-05-23 atsakovas sprendimu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Armėnijos piliečiui H. H. Nr. 44U-2574 panaikino suteiktą daugiakartinę nacionalinę vizą Nr. 004504066, galiojančią iki 2022-08-10. Šis sprendimas yra išvestinis, kadangi priimamas atsižvelgiant į atsakovo priimtą sprendimą, susijusį su leidimo laikinai gyventi išdavimu.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas būdamas viešojo administravimo subjektas priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, ko pasėkoje buvo pažeisti pareiškėjo kaip užsienio piliečio teisės ir teisėti interesai.

Pabrėžia, kad nei įstatymas, nei LR vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) konkrečiu atveju nenumato atsakovui teisės tikrinti užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio dydžio (jeigu jis viršija minimalų darbo užmokesčio dydį), apskaitą tvarkančio asmens įgaliojimų, pasirašant finansinės atskaitomybės dokumentus, nors pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas už apskaitos tvarkymą ir finansinių dokumentų pasirašymą atsakingas yra būtent bendrovės vadovas, užsieniečio kalbų mokėjimą, nei užsieniečio socialinių/ šeiminių ryšių su Šengeno valstybėse gyvenančiais asmenims, nei juolab remiantis šiais duomenimis priimti sprendimų dėl užsieniečių teikiamų prašymų. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas viršija jam suteiktus įgaliojimus bei priima sprendimus remiantis ne UTPĮ bei Apraše nustatytais kriterijais bei objektyviai vertinant pateiktų dokumentų visumą, o išimtinai selektyviai atrinktais duomenimis, siekiant pagrįsti priimtą sprendimą.

Nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, atsakovas vykdydamas pareiškėjo bei jo vadovaujamos įmonės patikrinimą, vadovavosi išimtinai prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių sprendime nurodytas aplinkybes. Skundžiamame sprendime, atsakovas nepateikė jokio vertinimo, susijusio konkrečiai su pateiktu prašymu bei šio prašymo apimtyje, dėl tokio vertinimo nieko nepasisakė, priešingai, atsakovas iš esmės nagrinėdamas prašymą bei priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi aplinkybėmis, kurios negali būti nei vertinamos nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nei juolab jų pagrindu priimami sprendimai. Atsakovas vertindamas pareiškėjo prašymą vertino pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį, kas šiuo atveju visiškai nesusiję su pareiškėjo prašymu, apskaitą tvarkančio asmens įgaliojimus, t. y. pasak atsakovo teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus ant šių dokumentų vien vadovo parašo nepakanka, nors pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas už apskaitos tvarkymą ir finansinių dokumentų pasirašymą atsakingas yra būtent bendrovės vadovas. Nors atsakovas šių aplinkybių apskritai vertinti negali, kadangi tai nėra jo kompetencijos ribose, kaip ir užsieniečio kalbų mokėjimas bei užsieniečio socialinių/ šeiminių ryšių su Šengeno valstybėse gyvenančiais asmenims, nei juolab remiantis šiais duomenimis priimti sprendimų dėl užsieniečių teikiamų prašymų.

UTPĮ 45 str. 1 d. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdanti įmonė turi teikti paslaugas ar atlikti darbus tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendrovė įregistruota 2020-09-01, t. y. šiek tiek daugiau nei 1 m. 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. UAB „ duomenys neskelbtini “ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujas LR civiliniu kodeksu, LR akcinių bendrovių įstatymu, kitais LR teisės aktais (LR pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei kt.). Bendrovėje šiuo metu dirba 12 nuolat dirbančių darbuotojų, o įmonės apyvarta per praeitus metus siekė daugiau kaip 250 000 Eur. Įmonei nuosavybes teise priklauso 4 transporto priemonės (registruotos Lietuvos Respublikoje) ir dar 3 yra nuomojamos. Pareiškėjo darbdavys kas metus, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia finansinės atskaitomybės dokumentus. Bendrovės veikla yra tarptautinis krovinių pervežimas (krovininis kelių transportas), ką patvirtina įmonei Lietuvos Respublikoje išduotos tarptautinės krovinių pervežimo licencijos, transporto priemonėms išduotos licencijos, kurios be kita ko buvo pateiktos Departamentui. Bendrovė savalaikiai moka visus privalomus mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą (su darbuotojais susijusius, pridėtinės vertės, pelno bei kt.). Taigi, faktinę Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtina viešai prieinami duomenys, valstybei mokami mokesčiai, Bendrovėje įdarbinti darbuotojai, kurių didžioji dalis yra tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojai (pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), todėl atsakovo sprendime nurodytos aplinkybės, neva tai pareiškėjo Bendrovė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, prieštaraujančios tiek pareiškėjo pateiktiems, tiek viešai prieinamiems objektyviems duomenims. Atsakovas sprendime iš esmės neginčija ir neneigia, jog pareiškėjas vykdo veiklą, pagal pateiktą verslo planą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo įmonė atitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. bei 2 p. nuostatas.

Nurodo, kad iš Sprendimo matyti, kad atsakovas atliko įmonės patikrinimą pagal Aprašo nuostatas ir nustatė, kad įmonė, kurioje dirba pareiškėjas nėra fiktyvi, realiai vykdanti veiklą, ką patvirtina paties atsakovo papildomai reikalaujamų dokumentų turinys bei atsakovo pateiktas šių dokumentų vertinimas. Atsakovas sprendime pripažįsta, kad įmonė formaliai atitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Šiame kontekste akcentuotina, kad nei UTPĮ įstatymo nuostatos nei Aprašas nenumato reikalavimo, kad paslaugų gavėjai (iš kurių pareiškėją priimančioji įmonė gauna pajamas bei moka mokesčius į valstybės biudžetą) privalo būti Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai ir/ar fiziniai asmenys, t. y., kad Bendrovės veikla turi būti vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančios įmonės veiklos teritorijos apribojimas prieštarautų Acquis sutarčių rinkiniui reglamentuojančiam laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungos viduje, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68, kurios iš esmės taikomos tiesiogiai priimant sprendimus. Akcentuoja, kad UTPĮ nereguliuoja įmonės piniginių srautų gavimo, t. y., kad pareiškėją priimančioji įmonė privalo teikti paslaugas ir prekes ir/ar gauti apmokėjimus už suteiktas paslaugas bent iš vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio juridinio asmens. Remiantis UTPĮ bei Aprašo nuostatomis yra tikrinama, ar pareiškėją priimančioji įmonė faktiškai (realiai) vykdo veiklą, ar gauna ir/ar teikia paslaugas LR registruotiems juridiniams, fiziniams asmenims, turi įdarbintus asmenis, įmonės vadovas ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą bei pan. Atsakovui buvo pateikti visi objektyviai pagrįsti duomenys, kurie patvirtina, kad Bendrovė ne tik teikia paslaugas, bet ir pati tokias paslaugas gauna, tame tarpe iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų. Pareiškėjo Bendrovei paslaugas teikia buhalterinės apskaitos įmonė, advokatų kontora (kuri ne kartą kreipėsi į atsakovą atstovaujant kliento interesus), ji bendradarbiauja su kita transporto įmone, iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų nuomojasi transporto aikštelę, patalpas. Šiame kontekste akcentuotina, kad nors pareiškėjo nuomojamos patalpos nuosavybės teisė ir priklauso UAB „ duomenys neskelbtini “ atstovaujančiam advokatui (kaip fiziniam asmeniui), tačiau patalpų nuomos sutartis sudaryta ne su Ž. S., o su VŠĮ „ duomenys neskelbtini “, kuriam šios patalpos yra perduotos valdyti ir kuris pasirašė patalpų nuomos sutartį. Akivaizdu, kad atsakovo nurodytas tariamas reikalavimas teikti paslaugas ir/ar prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje yra absoliučiai nepagrįstas bei peržengiantis UTPĮ nuostatas.

Pažymi, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nekalba jokia kita kalba išskyrus armėnų, t. y. niekas šių aplinkybių netyrė ir jų nenustatinėjo. Aplinkybė, kad pareiškėjas vykdamas tiek į Lietuvos Respublikos ambasadą, tiek pas atsakovą naudojosi vertėjo paslaugomis, visiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas jokia kita kalba nekalba, o patvirtina, kad jis pasitelkia vertėjo pagalbą gaunant viešąsias paslaugas, kas, be kita ko, nėra nei draudžiama, nei gali būti vertinama, kaip aplinkybė, leidžianti priimti neigiamą sprendimą. Reikalavimas vertinti pareiškėjų kalbų mokėjimą vertinant pareiškėjo prašymą, nepatenka nei į UTPĮ nuostatas, nei į Aprašo reikalavimus. T. y., nei atsakovas, nei vizas išduodanti institucija neturi jokio faktinio pagrindo vertinti pareiškėjo užsienio kalbos žinių bei šiuo pagrindu priiminėti sprendimų. Pažymi, kad užsieniečio kalbų mokėjimas bei gebėjimas bendrauti vertinamas keliais atvejais, kai išduodamas leidimas nuolat gyventi bei kai nustatomas santuokos fiktyvumas, kadangi tokiu atveju vertinamas sutuoktinių gebėjimas susikalbėti. Atsakovo nurodyti motyvai, priimant skundžiamą sprendimą ir jame akcentuojant Lietuvos Respublikos ambasados sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi H. H. nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo (t.y., H. H. jokia kita kalba, išskyrus gimtąją armėnų kalbą, nors šios aplinkybės net nebuvo nustatomos), tik patvirtina sprendimo nepagrįstumą bei selektyvų duomenų vertinimą.

Pažymi ir tai, kad nei UTPĮ, nei Aprašas apskritai nenumato atsakovui galimybės tikrinti pareiškėjo šeiminius ryšius su Europos Sąjungos valstybėse gyvenančiais giminaičiais, šie kriterijai nėra vertinami nagrinėjant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 45 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip ir pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, ką iš esmės patvirtina ir pats atsakovas. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą peržengė prašymo nagrinėjimo ribas ir priėmė sprendimus ne vadovaudamasis objektyviai pagrįstais duomenimis bei turimais rašytiniais dokumentais, o remdamasis prielaidomis bei užsieniečio turimais socialiniais ryšiais Europos Sąjungos valstybėse, nors šios aplinkybės apskritai nėra susijusios su nagrinėjamu prašymu.

Teigia, kad iš Sprendimo visiškai neaišku, kokių sąlygų neatitiko pareiškėjas, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 45 str.1 d. 2 p. pagrindu, kaip neaišku, ar pareiškėjo įmonė laikytina vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje ar ne, kadangi tokiu atveju atsakovas nurodęs sprendime UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pagrindą, turėjo nustatyti įmonės fiktyvumą, ką iš esmės atliko, bet išvados nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas tariamai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš Sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjo pateikti duomenys yra tikrovės neatitinkantys. Pareiškėjas remiantis UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. bei UTPĮ 26 str. pateikė visus būtinus leidimui laikinai gyventi gauti duomenis bei dokumentus. Pareiškėjo tikslą ir sąlygas patvirtina jo pateikiami dokumentai, t. y. darbo sutartis, išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro apie juridinį asmenį bei jo vadovą, Bendrovės akcininkų sąrašas bei pan. Visi šie duomenys ir dokumentai yra atitinkantys tikrovę, galiojantys ir dalis iš jų yra viešai prieinami. Tai, kad pareiškėjo valdoma įmonė palaiko ekonominius ryšius su Europos Sąjungoje įsteigtais juridiniais asmenimis, tame tarpe ir Nyderlanduose, visiškai nepaneigia aplinkybės, kad jo tikslas nėra darbas Lietuvos Respublikoje registruotame ir veikiančiame juridiniame asmenyje kaip ir nepatvirtina, kad jo „interesų centras Nyderlandai“. Priešingai, pareiškėjas, veikdamas kaip verslininkas bei siekdamas plėtoti savo verslą bendradarbiauja su finansiškai pajėgiais partneriais, tokiu būdu užtikrinant įmonės vykdomos veiklos stabilumą bei pelno gavimą. Be to, įmonės vadovas tik 2022 m. kovo mėn. pirmą kartą atvyko į Lietuvos Respubliką ir atvykęs sudarė kelias sutartis dėl paslaugų teikimo su Lietuvos Respublikoje registruotu juridiniu asmeniu bei tokias paslaugas pradėjo teikti. Akivaizdu, kad atsakovo argumentai bei motyvai dėl pareiškėjo siekių ir tikslų neatitinka tikrovės ir yra niekuo nepagrįsti. Atsakovo pateikti teiginiai dėl tariamo pareiškėjo tikslo ir sąlygų apskritai yra deklaratyvūs, kadangi atsakovas, neturėdamas jokių objektyviai pagrįstų duomenų, preziumavo, kad pareiškėjo tikslas yra Nyderlandai, remiantis išimtinai aplinkybe, kad pareiškėjas šioje šalyje lankosi ir yra gavęs vizas.

Nurodo, kad atsakovas visiškai neįrodė, kad paties pareiškėjo pateikti dokumentai būtų suklastoti ir/ar neatitiktų tikrovės, jis šių aplinkybių net neįrodinėja, kaip ir aplinkybės, kad pareiškėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Atsakovas neturėdamas jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sprendimą, šį sprendimą grindė išimtinai prielaidomis ir aplinkybėmis, kad pareiškėjo interesų centras tariamai yra Nyderlandai, remiantis aplinkybe, kad su šia valstybe pareiškėją sieja ekonominis interesas bei šioje šalyje gyvena jo giminaičiai, nors šios aplinkybės visiškai nesusiję su prašymu ir nepatvirtina, kad pareiškėjas siekia gyventi Nyderlanduose. Šiuos argumentus paneigia pačiam atsakovui žinomi duomenys, o būtent tai, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis Nyderlandų Karalystėje nei dėl leidimo laikinai gyventi, nei dėl ilgalaikės vizos išdavimo, pareiškėjui nebuvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ir pareiškėjas nėra pažeidęs atvykimo, išvykimo ir/ ar buvimo Šengeno erdvėje. Pareiškėjas, pateikė daugybę rašytinių įrodymų, tame tarpe ir iš valstybinių institucijų, kad pareiškėjo siekiai ir tikslai yra būtent tokie, kaip ir nurodyti prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kas iš esmės visiškai paneigia atsakovo teiginius apie tariamai tikrovės neatitinkančius duomenis bei dokumentus.

Nurodo, kad jis nesutinka su atsakovo nurodytomis tariamai pagrįstomis išvadomis dėl nelegalios migracijos, kadangi nelegali migracija UTPĮ nuostatų prasme pirmiausiai yra siejama su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 23 str.) bei neteisėtu gyvenimu Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 39 str.). Nustatant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę turi būti vertinimas pastarųjų 2 arba 5 metų iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos laikotarpis arba pastarųjų 2 arba 5 metų iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos laikotarpis nustatant ar užsienietis atitinka Grėsmių rengimo tvarkos aprašo 9 p. nurodytus kriterijus. Pažymi, kad atsakovas Sprendime jokio vertinimo dėl užsieniečio gyvenimo (nei 2 metų nei dėl 5 metų laikotarpyje) neatliko, Sprendime dėl tokio vertinimo nieko nepasisakė, tik formaliai nurodė, kad vadovavosi taikomais kriterijais, vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nors pagrįstų aplinkybių nenurodė. Atsakovas nepateikė jokių pagristų duomenų, kad užsienietis būtų atitikęs bent vieną iš Grėsmių rengimo tvarkos aprašo 9 p. nurodytų kriterijų. Pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dėl to, kad yra įmonės vadovas, todėl vertinti jį pagal Grėsmių rengimo tvarkos aprašą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nėra ankščiau kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo nelegaliai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir išsiųstas iš jos, užsienietis niekada nėra prašęs prieglobsčio; užsieniečiui nebuvo išduota Šengeno viza, kuri buvo panaikinta nustačius, kad užsienietis ją gavo nesąžiningu būdu ar jau būdamas Šengeno erdvėje sukėlė nelegalios migracijos riziką, nepažeidinėjo ne tik atvykimo į Lietuvos Respubliką bei buvimo joje tvarkos, bet ir nepažeidinėjo kitų Šengeno valstybių tvarkų. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jokio vertinimo dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, pareiškėjo nuomone, Sprendimu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti leidimą, nepaisant sąžiningos pareiškėjo teisės pasirinkti darbą ir siekio dirbti Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovo sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, 2022-05-20 Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (vienintelis klientas, iš kurio Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo pajamas, yra Nyderlanduose veikianti įmonė, kurią su pareiškėju galimai sieja privatūs interesai). Pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t. y. neatitinka sąlygos, kad įmonė turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis ir pareiškėjo tikslas nėra Lietuvos Respublika, bet Nyderlandai, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad vertinant, ar asmuo atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Departamentas turi teisę rinkti ir vertinti gautą informaciją visapusiškai surinktų duomenų visumoje. Įstatymo 45 straipsnio 5 dalis neapriboja Departamento veiksmų vertinti tik tai, ar Bendrovė, kurioje ketina vykdyti veiklą užsienietis, yra fiktyvi. Departamentas turi vertinti būtent Bendrovės atitiktį 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems reikalavimams, t. y. tyrimo metu turi įvertinti, ar Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje; ar Bendrovėje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; ar darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius; ar Bendrovės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju) turto vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir t. t. Pažymi, kad aplinkybės, jog pareiškėjas kalba tik armėnų kalba, jo pateikti buhalterinės atskaitomybės dokumentai nėra pasirašyti apskaitą tvarkančio asmens, pareiškėjas turi šeimyninių ryšių Nyderlanduose – visos šios nustatytos faktinės aplinkybės buvo įvertintos duomenų visumoje. Nors jokie teisės aktai nedraudžia užsienio valstybės piliečiui, kuris nekalba vietine ar kitomis plačiai naudojamomis kalbomis (anglų, rusų, vokiečių ir kt.) dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau, Departamento vertinimu, negalėjimas bendrauti jokiomis kitomis kalbomis, esant funkcijoms, susijusioms su Bendrovės valdymu, užduočių delegavimu, klientų paieška, dokumentų valdymu, ūkinės veiklos stebėsena ir kt. kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo realaus įsitraukimo į Bendrovės valdymą ir gebėjimo sklandžiai ir savarankiškai vykdyti funkcijas. Departamento nuomone, naudojimasis vertėjo teikiama paslauga vertintina kaip laikina kalbos barjero sprendimo priemonė, kuri gali būti pasitelkiama išimtinais atvejais, pvz., Lietuvos Respublikoje gaunant viešąsias paslaugas, o ne pritaikoma kasdienybėje pareiškėjui vykdant Bendrovės vadovo funkcijas.

Nurodo, kad Departamentui, kilus įtarimų, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai yra giminystės ryšiais susiję su pareiškėju, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti informaciją apie Bendrovėje dirbančius asmenis. Pareiškėjas, pateikdamas Bendrovėje įdarbintų asmenų R. H. ir N. K. H. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasus), kaip faktinę jų gyvenamąją vietą nurodė adresą: duomenys neskelbtini. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog jis nėra susijęs giminystės ryšiais su šiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, R. H. yra (duomenys neskelbtini) (pagrindinis Bendrovės klientas) direktorė, o N. K. H. – jos sutuoktinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. H., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, taip pat turi 325 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Siekdamas patvirtinti abejones, kad Bendrovės veikla yra vykdoma tarp tarpusavyje susijusių asmenų, Departamentas surinko daugiau duomenų apie pareiškėjo vizitus į Nyderlandus. Pareiškėjas 2018-12-19, 2019-07-10 ir 2022-01-31 kreipdamasis dėl Šengeno vizos išdavimo į atitinkamas užsienio valstybių konsulines įstaigas Armėnijoje nurodė, jog vykimo į Nyderlandų Karalystę tikslas – šeimos ar draugų lankymas. Kaip kviečiantysis asmuo nurodytas Bendrovėje įdarbintas N. K. H. gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Departamentui pateiktame paaiškinime taip pat nurodoma, jog pareiškėjas 2010 m., 2018-2019 m. bei 2022 m. Šengeno vizos vykimui į Nyderlandus buvo išduotos šeimos lankymo tikslais, kadangi šioje valstybėje jis periodiškai lanko čia gyvenančias gimines ir savo tėvą. Pažymi, jog kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu reikalavimas užsieniečiams pateikti šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus nėra taikomas, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjo interesų centras yra Nyderlandai, kur gyvena pareiškėjo šeimos nariai ir vykdomas verslas. Nors Departamentas neturi oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra susijęs giminystės ryšiais su R. H. ir N. K. H., tačiau pareiškėjo praeityje teikta informacija, kad Nyderlanduose gyvena jo giminės, kvietėjas yra N. K. H., kurio pavardė yra kaip ir pareiškėjo, leidžia pagrįstai teigti, kad šie asmenys giminės. Ši informacija buvo įvertinta duomenų visumoje, kas leido padaryti išvadą, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo tikslą ir sąlygas bei jo interesų tikslas nėra Lietuvos Respublikoje, bet Nyderlandai. Be to, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Nurodo, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas, Bendrovės veikla privalo būti vykdoma Lietuvos Respublikoje, kadangi išduodamas leidimas laikinai gyventi būtent Lietuvos Respublikoje, o ne kitoje valstybėje, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė aiškiai reikalauja, kad teisėta veikla būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog įvertinus Bendrovės banko sąskaitos išraše vykusias finansines operacijas, buvo nustatyta, jog Bendrovė jokių pajamų už Lietuvos Respublikoje suteiktas paslaugas negavo. Nustatyta, jog į Bendrovės banko sąskaitą mokėjimus už suteiktas paslaugas atliko tik Nyderlanduose registruota įmonė (duomenys neskelbtini) (iš viso 45 kartus). Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo 46 pinigines įplaukas už 81 082,18 Eur, iš kurių piniginiai pervedimai iš Nyderlanduose registruotos įmonės sudaro 79 595,17 Eur. Kiti Bendrovės banko sąskaitos išraše vykę mokėjimai – tai Bendrovėje įdarbintiems asmenims mokėtas darbo užmokestis, atsiskaitymai už buhalterines ir teisines paslaugas. Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina Departamento įtarimus, jog pareiškėjo vadovaujama Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje ūkinės veiklos nevykdė, o tai reiškia, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

Taigi, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, kad prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2022-03-10) Bendrovės vykdytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, jog vienintelis klientas, iš kurio Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo pajamas, yra Nyderlanduose veikianti įmonė, kurią su pareiškėju galimai sieja privatūs interesai. Be to, įvertinus pareiškėjo atliktų darbų ar vykdytų funkcijų aprašymą, nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2021-09-01 organizavo bei koordinavo krovinių gabenimą į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją, Ispaniją ir kitas Europos Sąjungos šalis, pasirašė paslaugų teikimo sutartį su dar viena Nyderlanduose registruota įmone (duomenys neskelbtini), o tai kelia pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjo valdoma Bendrovė nėra suinteresuota realios ūkinės veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad formalus paslaugų teikimo sutarties sudarymas su Lietuvos Respublikoje registruota uždarąja akcine bendrove po Departamento pareikalavimo pateikti Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus nėra laikytinas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu čia vykdomą krovinių pervežimo veiklą. Vien formalūs įmonės veiklos požymiai, kuriuos skunde akcentuoja pareiškėjas (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad ginčijamame sprendime yra aiškiai konstatuota, kad Bendrovė 6 mėnesius iki pasikreipimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje, t. y. ginčijamame sprendime yra aiškiai konstatuota, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 punkto nuostatų. Kad Bendrovė užsiima kažkokia veikla Nyderlanduose, Departamentas neginčija, tačiau pareiškėjas prašo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o jokių pajamų iš Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių pareiškėjas nėra gavęs, taip pat nebuvo sudaręs jokių sutarčių iki 2022-03-10. Todėl pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Departamentas įvertino visą turimą informaciją surinktų duomenų visumoje. Pažymi, kad 2021-11-19 Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Pokalbio su pareiškėju ambasadoje metu, nustatyta, kad pareiškėjas jokia kita kalba, išskyrus gimtąją armėnų, nekalba. Pažymi ir tai, kad Departamentas vertina ne tik, ar yra vykdoma reali veikla, bet ar ir vadovai, ir akcininkai yra realiai įsitraukę į veiklą, o formalus akcijų turėjimas ar įdarbinimas nesuponuoja leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl ar pareiškėjas moka ar nemoka kitą kalbą iš esmės nėra aktualu, tačiau vertintina duomenų visumoje.

Pažymi, kad Departamentas turi vertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. ar Bendrovė 6 mėnesius iki užsieniečio pasikreipimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Veiklai vertinti Migracijos departamentas vertina užsieniečių pateiktus dokumentus, ar tie dokumentai nėra sudaryti tarp tarpusavyje susijusių asmenų vien tam, kad imituoti vykdomą veiklą ir formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus.

Nurodo, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo tikslą ir sąlygas. Įvertinus visas faktines aplinkybes (sudarytą sutartį, pareiškėjo vizitus į Nyderlandus, klientai išimtinai įsikūrę užsienio valstybėse), pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo interesų centras yra Nyderlanduose, o Lietuvos Respublikoje įsteigta Bendrovė yra tik tam, kad H. H. H. formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o gavus leidimą laikinai gyventi jis galėtų keliauti po Šengeno erdvę. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo palaikomi ir plečiami verslo ryšiai išskirtinai su Nyderlanduose esančiomis įmonėmis, periodinis vykimas į minėtą valstybę, kurioje gyvena pareiškėjo šeimos nariai bei įdarbinti 2 Nyderlandų piliečiai – vadybininkė bei komercijos direktorius.

Nurodo, kad Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dalyvauti Bendrovės valdyme Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas gavus leidimą laikinai gyventi tik įteisinti savo buvimą Nyderlanduose, kur yra pareiškėjo interesų centras, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi ir tai, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, –pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis dėl Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje pastaruosius 6 mėnesius iki jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio užsiimti teisėta veikla ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl tinkamo dokumentų sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui, kurie nekeltų abejonių užsieniečio ketinimų vykdyti teisėtą verslą Lietuvos Respublikoje realumu, visų pirma, yra atsakingas pats užsienietis. Departamentas pareiškėjui sudarė galimybę pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau pateikti dokumentai ir jų apimtys jokios realios veiklos Lietuvos Respublikoje nepatvirtino.

Nurodo, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Departamentas mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2022-09-30 pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad UTPĮ 45 str. nuostatos, nenumato pareiškėjui įpareigojimo įrodinėti savo užsienio kalbų mokėjimą. Pareiškėjas pakartotinai nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nekalba jokia kita kalba išskyrus armėnų, t. y., niekas šių aplinkybių netyrė ir jų nenustatinėjo. Aplinkybė, kad pareiškėjas vykdamas tiek į Lietuvos Respublikos ambasadą, tiek pas atsakovą naudojosi vertėjo paslaugomis, visiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas jokia kita kalba nekalba, o patvirtina, kad jis pasitelkia vertėjo pagalbą gaunant viešąsias paslaugas, kas, be kita ko, nėra nei draudžiama, nei gali būti vertinama, kaip aplinkybė leidžianti priimti neigiamą sprendimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad reikalavimas vertinti pareiškėjų kalbų mokėjimą vertinant pareiškėjo prašymą, nepatenka nei į UTPĮ nuostatas, nei į Aprašo reikalavimus.

Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad visiškai nepagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl tariamo šeimyninio ryšio tarp pareiškėjo ir R. H.. Atsakovas niekada nekėlė jokio klausimo dėl šeiminių ryšių ir šių aplinkybių vertinti UTPĮ 45 str. 1 d. 2 p. apimtyje apskritai negali. Atsakovas priimdamas neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl jo tariamų šeimyninių ryšių viršija savo įgaliojimus bei visiškai nepagrindžia savo tariamai teisėto sprendimo motyvų. Pareiškėjas Departamentui buvo nurodęs, jog giminystės ryšiais su R. H. nėra susijęs t. y. (duomenys neskelbtini) direktorė R. H. nėra susijusi su pareiškėju ir kad šis asmuo yra N. K. H. sutuoktinė. Šias aplinkybės patvirtina pareiškėjo teikiamas gimimo liudijimas, kuriame aiškiai matyti, kad pareiškėjo motina yra H. A.S.. Taigi, šiuo atveju, priimant sprendimą bei tariamai nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo neva pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas priėmė sprendimą remiantis išimtinai prielaidomis ir subjektyviu prašymo vertinimu. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama kad administracinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumas lemia tai, jog privatus asmuo yra siplnesioji pusė, reiškia, kad tokia teisinė asmens padėtis lemia, jog santykyje su viešaja administacija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesiosios šalies, apsaugą. Iš nurodyto seka, kad valdžios institucijos privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių alinkybių visumą. Taigi, esant aplinkybei, jog atsakovas netinkamai formuoja klausimus pareiškėjui, neprašo jokių papildomų dokumentų, visiškai nereiškia, kad dėl tokio aplaidumo turi būti atsakingas būtent užsienietis. Tuo tarpu atsakovo priimtas sprendimas yra grindžiamas tariamai pagrįstomis aplinkybėmis tokiomis kaip: „darbuotojai nerasti, kai kurių gyvenamoji vieta net nedeklaruota Lietuvoje, Bendrovės veiklos adresu nėra arba jai teikiami tik virtualaus biuro paslaugos, Bendrovės neva vykdytą ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys sudarytos su tarpusavyje susijusiomis, tų pačių asmenų valdomomis įmonėmis.

Atkreipia dėmesį, kad nei UTPĮ, nei Apraše nėra numatytas reikalavimas gauti pajamas iš Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių/ fizinių asmenų, kaip ir nėra numatytas joks užsieniečio užsienio kalbų mokėjimas ir/ar jo šeiminiai ryšiai, kaip ir draudimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą tarp subjektų, kurie tarpusavyje yra susiję (jeigu taip ir būtų buvę). Siekiant įsitikinti, ar įmonė yra fiktyvi atsakovo atsakingi darbuotojai gali įvykdyti realią patalpų apžiūrą, t. y., patikrinti įmonės patalpas bei atlikti Aprašo 98 punkte nurodytus veiksmus. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovo atsakingas asmuo atlikęs 98 punkte nurodytas apklausas, gavęs atsakymus į Aprašo 98.4 papunktyje nurodytus prašymus ir Aprašo 100 punkte nurodytą pažymą ir surinktą medžiagą, priima vieną iš Aprašo 102 punkte nurodytų sprendimų. Pareiškėjas pateikė visus būtinus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo įmonės vykdomą veiklą, šių dokumentų pagrindą sudaro duomenys iš valstybinių įstaigų, tokių kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų Centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), LR transporto saugos administracija bei kt. Vien tik įmonės turimų darbuotojų skaičius, įmonei išduotos licencijos, įmonės prievolių vykdymas valstybei, įmonės turimas turtas bei kt. patvirtina ne tik įmonės veiklos vykdymą, bet ir pateiktų dokumentų tikrumą. Todėl, atsakovo nurodyti teiginiai dėl įmonės veiklos nevykdymo bei tariamai tikrovės neatitinkančios informacijos, visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys valstybių įstaigų pateiktų duomenų visumai.

Pareiškėjas papildomai pažymi, kad atsakovo atsiliepime ir sprendime motyvai ir argumentai skiriasi, t. y. atsakovas skundžiame sprendime dėl jokio įmonės patikrinimo apskritai nepasisakė ir jokių aplinkybių nenurodė, nors tokia pareiga yra ne tik numatyta Apraše, bet ir privaloma priimant sprendimą. Pareiškėjas turi realių abejonių, ar atsakovas apskritai atliko pareiškėjo įmonės apžiūrą, kadangi atsakovas jokio patalpų apžiūros akto nepateikė, su tokiu aktu nesupažindino, nors tokią pareigą turėjo. Kaip ir nepateikė jokių dokumentų dėl darbuotojų apklausos, kas leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad atsakovas jokių darbuotojų neapklausė, tik deklaratyviai nurodo neva atsakovo darbuotojai nerasti. Atsakovas nurodydamas tariamai nustatęs pareiškėjo atvykimo tikslą ir sąlygas niekaip šių teiginių nepagrindžia, t. y., nėra aišku, kokie duomenys, dokumentai kuriuos pateikė pareiškėjas neatitinka tikrovės. Iš atsakovo atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovas atliko tik formalų bei selektyvų duomenų patikrinimą, todėl priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą.

Nuodo, kad remiantis UTPĮ nuostatomis deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įpareigotas pats užsienietis, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. nei pareiškėjas, nei juolab juridinis asmuo nėra įpareigotas deklaruoti užsieniečio gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai susiję su įmonės darbuotojų gyvenamosios vietos nedeklaravimu yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas pabrėžia, kad neaišku, kokiu tikslu atsakovas pateikia nurodytą teismų praktiką dėl UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p., jeigu minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo situacijos. Pirmiausiai, minėtoje byloje aiškiai nurodyta, kad bendrovė nevykdė veiklos pagal atsakovui pateiktą verslo planą, kas ir sąlygojo neatitiktį aukščiau nurodyto UTPĮ straipsnio reikalavimas. Taip pat, įmonė apskritai neturėjo jokių sutarčių su Lietuvos fiziniais bei juridiniais asmenimis, įmonė neturėjo jokių partnerių, užsakymų, įmonės veiklos pobūdis buvo visiškai skirtingas. Taip pat atsakovas šioje byloje atliko realią įmonės darbuotojų apklausą, mažo to, akcininkas negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius ne tik su jo darbu įmonėje, bet ir kodėl įmonės akcininko (turint direktorių) buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas bei pan. Pažymi, kad atsakovo pateikta praktika yra pagal UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas priešingai nei pareiškėjo situacija. Šiuo atveju nurodyta teismų praktika yra visiškai neaktuali, kadangi faktinės aplinkybės, bei atsakovo veiksmai prašymo nagrinėjimo metu iš esmės skiriasi.

Teigia, kad atsakovas nesant nei faktiniam, nei teisiniam pagrindui laiko, kad visų būtinų realiai veikiančios įmonės dokumentų pateikimas reiškia formalų atitikimą UTP 45 str. 1 d. 2 p. nuostatoms, neturint šioms aplinkybėms pagrįsti jokių objektyvių duomenų. Sprendimo dalyje dėl tariamos pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės apskritai nenurodo jokių motyvų, t. y., atsakovas neturėdamas jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę (neturint jokio pažeidimo, nėra buvęs niekur neteisėtai bei pan.) nurodo, kad užsienietis tokias grėsmes kelia motyvuojant, kad tariamai nepagrindė atvykimo tikslo ir sąlygų.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022-05-20 sprendimo Nr. 22S69231, kuriuo pareiškėjui H. H. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-03-04 pareiškėjas H. H. pateikė prašymą Departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ akcininku ir vadovu).

Pareiškėjas Departamentui prašymui pagrįsti pateikė: pareiškėjo kelionės dokumentą, VĮ Registrų centro išrašą apie juridinį asmenį, Bendrovei išduotas licencijas tarptautinių krovinių vežimui, transporto priemonėms išduotas licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, 2021 m. sudarytą Bendrovės verslo planą, 2022-02-28 sudarytą Bendrovės balanso už 2021 m. skaitmeninę kopiją, 2022-02-28 sudarytą Bendrovės pelno nuostolių ataskaitos už 2021 m. skaitmeninę kopiją, 2021-09-21 su Nyderlanduose registruota įmone (duomenys neskelbtini) sudarytos automobilių Mercedes Benz-Atego, Mercedes Benz-Actros ir Mitsubishi Fuso nuomos sutarčių skaitmenines kopijas, 2021-01-04 su Nyderlanduose registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) sudarytos transporto paslaugų sutarties Nr. 21/01/04 skaitmeninę kopiją, 2021-01-01 – 2021-12-31 laikotarpio Bendrovės apyvartos žiniaraštį, darbo sutartis, dirbančiųjų sąrašą.

Departamentas 2022-04-13 per MIGRIS išsiųstė pareiškėjui pranešimą Nr. 22SD1351, prašydamas pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjo valdomos Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindimui.

2022-04-27 Departamentui pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: 2022-04-15 su Nyderlanduose registruota įmone (duomenys neskelbtini) sudarytos krovinių gabenimo keliais sutarties skaitmeninę kopiją, 2022-04-21 su ,, (duomenys neskelbtini) “, UAB sudarytos ilgalaikės krovinių pervežimo sutarties skaitmeninę kopiją, transporto priemonės registracijos liudijimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie Bendrovėje apdraustus asmenis, Bendrovėje įdarbintų asmenų R. H. ir N. K. H. Nyderlandų piliečio pasus, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius ES valstybėse, 12 sąskaitų faktūrų, kurias Bendrovė už krovinių pervežimo paslaugas išrašė Nyderlanduose registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), 2021-09-01 – 2022-03-01 laikotarpio Bendrovės banko sąskaitos išrašą.

Pareiškėjas Departamentui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021-09-01 – 2022-02-08 tapus įmonės direktoriumi H. H. organizavo bei koordinavo įvairių krovinių gabenimą į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją, Ispaniją bei į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi įmonė turi įdarbinusi tik vieną vadybininką atsakingą už krovinių gabenimo koordinavimą. Be to, 2021 – 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius atliko atranką ir priėmė į darbą papildomus darbuotojus (tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojus, vadybininką atsakingą už užsakymus Nyderlanduose bei kt.), sudarė bei pasirašė darbo sutartis su minėtais darbuotojais, įsigijo vieną papildomą transporto priemonę Renault, siekiant padidinti teikiamų paslaugų kokybę bei apimtis. Vykdė tiesioginę klientų paiešką, dėl ko buvo sudarytos dvi papildomos sutartys dėl paslaugų teikimo UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022-05-20 sprendimu Nr. 22S69231 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas konstatavo, jog pagal pateiktų pareiškėjo duomenų ir dokumentų visumą nustatyta, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje ūkinės veiklos nevykdė, o tai reiškia, jog H. H. neatitnka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Taip pat konstatavo, jog galimai H. H. interesų centras yra Nyderlandai, kur gyvena H. H. šeimos nariai ir vykdomas verslas. Pokalbio su H. H. ambasadoje metu, nustatyta, kad H. H. jokia kita kalba, išskyrus gimtąją armėnų, nekalba. Pagal surinktų duomenų visumą sprendė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo tikslą ir sąlygas, kas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą teismui. Skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, kurios negali būti nei vertinamos nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nei juolab jų pagrindu priimami sprendimai. Nei Įstatymo nuostatos, nei Aprašo nuostatos konkrečiu atveju nenumato Departamentui teisės tikrinti užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio dydžio (jeigu jis viršiją minimalų darbo užmokesčio dydį), apskaitą tvarkančio asmens įgaliojimų, pasirašant finansinės atskaitomybės dokumentus, užsieniečio kalbų mokėjimo, nei užsieniečio socialinių/ šeiminių ryšių su Šengeno valstybėse gyvenančiais asmenims. Aktualios teisės aktų nuostatos neįpareigoja, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantį įmonė turi teikti paslaugas ar atlikti darbus tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodo, kad atsakovas Sprendimą priėmė remiantis ne Įstatymo bei Apraše nustatytais kriterijais bei objektyviai vertinant pateiktų dokumentų visumą, o išimtinai selektyviai atrinktais duomenimis siekiant pagrįsti priimtą sprendimą, nurodydamas deklaratyvius argumentus. Teigia, kad iš atsakovo skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjo pateikti duomenys yra tikrovės neatitinkantys. Nesutinka su atsakovo tariamai pagrįstomis išvadomis dėl nelegalios migracijos grėsmės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

Teismas sutinka su Departamento argumentais, kad priimant Sprendimą, vertinant, ar asmuo atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Departamentas turi teisę rinkti ir vertinti gautą informaciją visapusiškai surinktų duomenų visumoje. Įstatymo 45 straipsnio 5 dalis neapriboja Departamento veiksmų vertinti tik tai, ar Bendrovė, kurioje ketina vykdyti veiklą užsienietis, yra fiktyvi. Departamentas turi vertinti būtent Bendrovės atitiktį 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems reikalavimams, t. y. Migracijos departamentas tyrimo metu turi įvertinti ar Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje; ar Bendrovėje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; ar darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius; ar Bendrovės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir t. t.

Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo nuostatos imperatyviai nurodo, kad Bendrovės veikla privalo būti vykdoma Lietuvos Respublikoje. Tai aiškiai atsispindi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje.

Teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti teisėtą vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje kyla būtent pareiškėjui. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas vertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytu pagrindu išdavimo. T.y. 2021 m. sudarytą Bendrovės verslo planą, 2022-02-28 sudarytą Bendrovės balanso už 2021 m. skaitmeninę kopiją, 2022-02-28 sudarytą Bendrovės pelno nuostolių ataskaitos už 2021 m. skaitmeninę kopiją, kurios kaip nustatyta nėra pasirašytos apskaitą tvarkančio asmens; sudarytas automobilių nuomos, tarnsporto paslaugų sutarčių skaitmenines kopijas su Nyderlanduose registruotomis įmonėmis (duomenys neskelbtini); 2021-01-01 – 2021-12-31 laikotarpio Bendrovės apyvartos žiniaraštį, pareiškėjo papildomai pateiktą 2022-04-15 su Nyderlanduose registruota įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą krovinių gabenimo keliais sutarties skaitmeninę kopiją, 2022-04-21 su ,, (duomenys neskelbtini) “, UAB sudarytos ilgalaikės krovinių pervežimo sutarties skaitmeninę kopiją, transporto priemonės registracijos liudijimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie Bendrovėje apdraustus asmenis, Bendrovėje įdarbintų asmenų R. H. ir N. K. H. Nyderlandų piliečio pasus, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius ES valstybėse, 12 sąskaitų faktūrų, kurias Bendrovė už krovinių pervežimo paslaugas išrašė Nyderlanduose registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), 2021-09-01 – 2022-03-01 laikotarpio Bendrovės banko sąskaitos išrašą.

Pareiškėjas Departamentui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021-09-01 – 2022-02-08 tapus įmonės direktoriumi jis organizavo bei koordinavo įvairių krovinių gabenimą į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją, Ispaniją bei į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi įmonė turi įdarbinusi tik vieną vadybininką atsakingą už krovinių gabenimo koordinavimą. Be to, 2021 – 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius atliko atranką ir priėmė į darbą papildomus darbuotojus (tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojus, vadybininką atsakingą už užsakymus Nyderlanduose bei kt.), sudarė bei pasirašė darbo sutartis su minėtais darbuotojais, įsigijo vieną papildomą transporto priemonę Renault, siekiant padidinti teikiamų paslaugų kokybę bei apimtis. Vykdė tiesioginę klientų paiešką, dėl ko buvo sudarytos dvi papildomos sutartys dėl paslaugų teikimo UAB (duomenys neskelbtini).

Teismas, susipažinęs su minėtais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo pateiktais paaiškinimais Departamentui, konstatuoja, jog pareiškėjo pateikti duomenys ir įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog Bendrovė, kaip reikalauja Įstatymas, pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2022-03-04) Lietuvos Respublikoje realiai būtų vykdžiusi ūkinę veiklą. Tyrimo metu, įvertinus paaiškinime pateiktų pareiškėjo atliktų darbų bei vykdytų funkcijų aprašymą, pagrįstai Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas, atstovaudamas Bendrovės interesus, prioritetą skyrė ne Lietuvos Respublikai, o užsienio rinkai. Be to, pareiškėjas Bendrovėje įdarbino Nyderlanduose nuolatinę gyvenamąją vietą turinčią šios valstybės pilietę, be kurios su Bendrove darbo santykius turi ir jos sutuoktinis N. K. H..

Pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal pateiktus įrodymus vienintelis klientas, iš kurio Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo pajamas, yra Nyderlanduose veikianti įmonė (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad Bendrovė nurodytu laikotarpiu būtų gavusi pajamų už Lietuvos Respublikoje suteiktas paslaugas. Priešingai, pagal pateiktus sąskaitų išrašus matyti, kad į Bendrovės banko sąskaitą mokėjimus už suteiktas paslaugas atliko tik Nyderlanduose registruota įmonė (duomenys neskelbtini) (iš viso 45 kartus). Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo 46 pinigines įplaukas už 81 082,18 Eur, iš kurių piniginiai pervedimai iš Nyderlanduose registruotos įmonės sudaro 79 595,17 Eur. Kiti Bendrovės banko sąskaitos išraše vykę mokėjimai – tai Bendrovėje įdarbintiems asmenims mokėtas darbo užmokestis, atsiskaitymai už buhalterines ir teisines paslaugas, o ne už Bendrovės įteisintos veiklos suteiktas paslaugas.

Nustatyta, jog vienintelis klientas, iš kurio Bendrovė nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 gavo pajamas, yra Nyderlanduose veikianti įmonė, kurią su pareiškėju galimai sieja privatūs interesai. Be to, įvertinus pareiškėjo atliktų darbų ar vykdytų funkcijų aprašymą, nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2021-09-01 organizavo bei koordinavo krovinių gabenimą į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją, Ispaniją ir kitas Europos Sąjungos šalis, pasirašė paslaugų teikimo sutartį su dar viena Nyderlanduose registruota įmone (duomenys neskelbtini), o tai kelia pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjo valdoma Bendrovė nėra suinteresuota realios ūkinės veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad formalus paslaugų teikimo sutarties sudarymas su Lietuvos Respublikoje registruota uždarąja akcine bendrove (2022-04-21 su ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB sudaryta ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis) po Departamento pareikalavimo pateikti Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, nėra laikytinas šiuo atveju įrodymu, pagrindžiančiu Lietuvos Respublikoje vykdomą krovinių pervežimo veiklą. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Departamento išvada, jog vien formalūs įmonės veiklos požymiai, kuriuos skunde akcentuoja pareiškėjas (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir kt.) per se nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, jog Verslo plane nurodoma, kad ,,UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra viena naujai įsikūrusių transporto įmonių Lietuvoje, gabenanti krovinius automobiliais iš ir į visas Europos Sąjungos šalis. UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ pagrindinis skirtumas nuo konkurentų yra, jog įmonės komercinė veikla orientuota ne į šalies vidaus rinką, o į visą ES, pagrindinis įmonės klientas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), įmonė esanti Nyderlanduose. H. H. tapus įmonės akcininku bei direktoriumi įmonė derasi dėl bendradarbiavimo su dar keliomis įmonėmis, pvz. siuntų pervežimo bendrove (duomenys neskelbtini) (JAV), siekiant išplėsti klientų ratą ir didinti įmonės veiklos apimtis bei diferencijuoti užsakovus, nebūti priklausomai nuo vieno užsakovo. Įmonės veikla nėra orientuota į fizinių asmenų aptarnavimą, priešingai UAB „ (duomenys neskelbtini) “ teikia paslaugas tik juridiniams asmenims, jos tikslas yra naujų klientų paieška, ilgalaikių ir nuolatinių verslo santykių palaikymas bei plėtojimas. Įmonė ketina plėsti tarptautinių krovinių pervežimą ne tik Europos Sąjungos šalyse tačiau ir Lietuvoje bei NVS valstybėse, kas iš esmės reiškia, kad įmonė ketina įsitvirtinti ne tik nacionaliniu lygmeniu t. y., valstybės viduje, bet ir Europoje”.

Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes ir įrodymus, akivaizdu, jog pateikti duomenys ir įrodymai nepatvirtina, kad Bendrovė būtų gavusi pajamų iš Lietuvos Respublikos veikiančių fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas paslaugas, be to, nėra duomenų apie iki 2022-03-04 Bendrovės sudarytas sutartis su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl jos verslo plane nurodytų paslaugų teikimo, bendrovė Lietuvoje neturi klientų, pajamas gauna iš užsienio bendrovės, teikiamos Bendrovei buhalterinės paslaugos ir atstovavimo paslaugos šiuo atveju nėra laikytinos Verslo plane nurodytomis Bendrovės veiklos paslaugomis. Taigi, pateikti dokumentai neįrodo, jog bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Bendrovė veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas atliko išsamią tiek pareiškėjo pateiktų kartu su prašymu, tiek Departamento surinktų visų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, kurios būtinos leidimui laikinai gyventi gauti.

Teismas sutinka su Departamento išvada, kad kitos nustatytos aplinkybės kaip tai, kad pareiškėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra pasirašyti apskaitą tvarkančio asmens, vienintelis tuo laikotarpiu buvęs Bendrovės klientas (duomenys neskelbtini) yra atstovaujamas tokią pačią pavardę turinčio asmens kaip ir pareiškėjas (R. H. yra (duomenys neskelbtini) direktorė, o N. K. H. – jos sutuoktinis), todėl galimai susiję giminystės ryšiais, nors pareiškėjas tai ir neigia, R. H., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, taip pat turi 325 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, pareiškėjas 2018-12-19, 2019-07-10 ir 2022-01-31 kreipdamasis dėl Šengeno vizos išdavimo į atitinkamas užsienio valstybių konsulines įstaigas Armėnijoje nurodė, jog vykimo į Nyderlandų Karalystę tikslas – šeimos ar draugų lankymas, kaip kviečiantysis asmuo nurodytas Bendrovėje įdarbintas N. K. H., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat, tai, kad pareiškėjas nekalba lietuvių kalba, nors kaip teigia, aktyviai dalyvauja Bendrovės valdyme, vertinant šią informaciją visų turimų duomenų visumoje, kelia pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo tikslą ir sąlygas bei sudaro rimtą pagrindą manyti, kad jo interesų tikslas nėra Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nors kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas teisės aktai nenustato atsakovui teisės tikrinti užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio dydžio, apskaitą tvarkančio asmens įgaliojimų, pasirašant finansinės atskaitomybės dokumentus, užsieniečio kalbų mokėjimo, nei užsieniečio socialinių/ šeiminių ryšių su Šengeno valstybėse gyvenančiais asmenims, tačiau šie duomenys vertintini visų aplinkybių kontekste tik pagrindžia Departamento daromų Sprendime išvadų pagrįstumą. Be to, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Pažymėtina, kad naginėjamu atveju Departamentas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo tikslą ir sąlygas. Teismas sutinka su išvada, jog įvertinus visas faktines aplinkybes (sudarytą sutartį, pareiškėjo vizitus į Nyderlandus, vienintelis klientas yra užsienyje), pagrįsta manyti, jog pareiškėjo interesų centras yra Nyderlanduose, o Lietuvos Respublikoje įsteigta Bendrovė yra tik tam, kad jis formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, gavęs leidimą laikinai gyventi galėtų keliauti po Šengeno erdvę. Nors Departamentas siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus prašymui dėl leidimo išdavimo pagrįsti, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas abejonių dėl paminėtų aplinkybių nepaneigė, Bendrovės realios veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje neįrodė kitais leistinais įrodymais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ 22.3.3 punktas nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires. Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2005-662/2016).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir nustatęs, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Todėl konstatuojama, kad Departamento 2022-05-20 sprendimas Nr. 22S69231 „Dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. H. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė