Vilniaus apygardos teismo nutartis

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė; ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną nepilnametės gyvenamąją vietą su tėvu bei nustatė tokią laikinąją bendravimo tvarką tarp atsakovės ir nepilnametės dukros: atsakovė kiekvieną darbo dieną, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 16.30 val. iki 21.00 val. turi teisę bendrauti su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą; atsakovė turi teisę su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.30 val. 20.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

6. Teismas nustatė, kad šalių vaikui yra ketveri metai, visą savo gyvenimą vaikas gyvena savo tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl ši aplinka vaikui yra pažįstama. Vaiko teisių apsaugos specialistai, apsilankę ieškovo gyvenamojoje vietoje ir įvertinę ten esančias gyvenamąsias sąlygas, nustatė, kad vaikui sudaryta tinkama ir saugi aplinka, vaikas yra aprūpintas visais jam pagal amžių reikiamais buitiniais ir asmeniniais daiktais, grėsmės vaikui tėvo šeimoje nėra. Teismas neturi duomenų, kad ieškovas būtų smurtavęs prieš vaiką, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Teismas nurodė, kad nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą vaikui yra svarbus stabilumas. Vaikas nuo gegužės mėnesio lanko darželį (duomenys neskelbtini) mieste. Nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, vaiko gyvenimas iš esmės pasikeistų, kas, teismo vertinimu, galėtų stipriai tiek fiziškai, tiek psichologiškai traumuoti vaiką. Teismas taip pat atsižvelgė į šalių finansinę padėtį ir pripažino atsakovės galimybes išlaikyti vaiką pakankamai ribotomis. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019-05-04, jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė nuo 613,56 Eur gegužės mėnesį iki 783,92 Eur rugpjūčio mėnesį. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, teismas duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, tačiau, ieškovo tvirtinimu, jis gauna 1200 Eur pajamų. Atsakovė moka mėnesines vartojimo kredito įmokas. Nors teismas šiai aplinkybei nustatyti tikslių duomenų neturėjo, tačiau sprendė, kad mėnesinių įmokų suma pagal dvi kredito sutartis turėtų sudaryti 183,08 Eur. Teismas nurodė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, ji patirtų išlaidų už vaiko darželį 75,00 Eur per mėnesį. Teismas taip pat įvertino ugdymo įstaigų atstumus iki šalių gyvenamųjų vietų bei šalių galimybes pasiekti šias ugdymo įstaigas. Atsakovė pateikė duomenis, kad vaikas galėtų lankyti darželį (duomenys neskelbtini), esantį beveik už 10 km nuo atsakovės dabartinio būsto. Ieškovas gyvena 7 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), kur vaikas šiuo metu lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. Teismas nurodė, kad atsakovė automobilio neturi, todėl su vaiku ugdymo įstaigą turėtų pasiekti viešuoju transportu, kas truktų apie 40 minučių. Ieškovas paaiškino, kad vaiką į darželį veža automobiliu pats arba jo draugas, o kelionė iki darželio trunka apie 11 minučių, kas, teismo vertinimu, leidžia vaikui daugiau ilsėtis ir tausoti sveikatą.

7. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad vaiko laikinas gyvenimas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus, todėl atsakovės prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo atmetė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

12. Pagal CK 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra inicijavęs skyrybų procesą. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta neįvertinus prioritetinių vaiko interesų bendrauti tiek su tėčiu, tiek su motina, taip pat nepagrįstai didelę reikšmę suteikiant buities klausimams.

14. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, t. y. vaiko teisę matytis ir bendrauti su abiem tėvais. Atsakovės tvirtinimu, šeimos turtu – automobiliu naudojasi išimtinai ieškovas, todėl atsakovei tenka naudotis visuomeniniu transportu. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad jai savaitės eigoje viešuoju transportu po darbo pasiekti vaiką, kuris šiuo metu gyvena su tėčiu (duomenys neskelbtini) ir yra 70 km atstumu nuo ieškovės, bei bendrauti su juo, atsižvelgiant į mažamečio vaiko dienotvarkę, yra itin sudėtinga. Atsakovės tvirtinimu, ieškovas yra apribojęs vaiko bendravimą su motina, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė duomenų, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

15. Apeliantės tvirtinimu, teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė buities klausimams bei netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl šalių materialinės padėties.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra finansiškai pajėgi išlaikyti dukros. Teismas atsakovės turtinę padėtį vertino pagal pateiktus duomenis bei atsižvelgdamas į Sodros duomenis apie atsakovės gaunamas pajamas, pagal kurias atsakovės darbo užmokestis neatskaičius mokesčių svyravo nuo 613,56 Eur iki 783,92 Eur. Teismas pasisakė dėl atsakovės įsipareigojimų pagal buto panaudos sutartį, pagal dvi kredito sutartis, tačiau nevertino aplinkybės, ar įsipareigojimus pagal kredito sutartis turi abi šalys, ar tik viena atsakovė. Atsakovės tvirtinimu, kreditai buvo imti abiejų sutuoktinių, tuo tarpu finansinė našta mokėti įmokas buvo palikta tik atsakovei.

17. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovo pajamomis pripažino 1200 Eur sumą, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškovas šiai sumai pagrįsti nebuvo pateikęs jokių duomenų. Tokių duomenų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo turtinei padėčiai pagrįsti nesant duomenų, teismas negalėjo lyginti šalių finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nustačius tokią aplinkybę, ji negali būti lemiama nustatant vaiko gyvenamąją vietą.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaikui lankyti ugdymo įstaigą ieškovo gyvenamojoje vietoje yra reikšmingai geresnės sąlygos. Kaip matyti iš bylos duomenų, abi šalys vaikui savo gyvenamosiose vietose ugdymo įstaigų prie namų nėra radę. Atsakovė pateikė duomenis, kad vaikas galėtų lankyti (duomenys neskelbtini), esantį beveik už 10 km nuo atsakovės dabartinio būsto. Ieškovas gyvena 7 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kur vaikas šiuo metu lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neleidžia spręsti, kad pas vieną iš tėvų vaikui lankyti ugdymo įstaigą nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos.

19. Nors atsakovas tvirtina, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui gyventi galimai būtų nesaugu, nes buto savininkas ir atsakovės draugas gali naudoti smurtą vaiko akivaizdoje ar prieš vaiką, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių duomenų, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

20. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą, yra reikšmingas esamos padėties stabilumas. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į tai, kad šalių ketverių metų dukra nuo gimimo gyveno tėvo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra pakeitusi gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas taip pat yra pakeitęs būstą, taigi šalių dukra nebegyvena toje pačioje aplinkoje, kurioje gyveno nuo gimimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad šalių dukra nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, taigi ir su motina. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad esamos padėties stabilumą atitinka nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas išimtinai tik su tėvu.

21. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vaiko raidai yra itin reikšmingas nuolatinis bendravimas su motina, jei motinos elgesys nedaro žalos vaikui. Byloje nėra duomenų apie motinos netinkamą elgesį su vaiku. Priešingai, ieškovas patvirtina atsakovę buvus gera ir rūpestinga motina. Atsakovė šiuo metu yra pasirūpinusi nuomojamu būstu, kuriame būtų sudarytos vaikui tinkamos gyvenimo sąlygos, suradusi vaikui ugdymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyksta jau daugiau kaip pusę metų. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam šiuo metu yra ketveri metai, pusės metų laiko tarpsnis be motinos yra labai ilgas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo išvadai, kad atsakovė nepajėgi finansiškai išlaikyti savo vaiko. Atsakovė dirba ir gauna pajamas. Be to, abu tėvai privalo prisidėti prie bendro vaiko išlaikymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei negali būti perkeliama abiejų šalių prisiimtų finansinių įsipareigojimų našta.

22. Įvertinus šalių argumentus, bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių dukros interesus labiausiai atitiktų jų dukros laikinos gyvenimo vietos nustatymas su motina. Šiuo atveju pats ieškovas pripažįsta gaunantis pajamas 1200 Eur sumoje, be to, jo žinioje yra automobilis, todėl jis turės realias galimybes matytis su dukra.

23. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, yra pagrindas nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarką: ieškovas kiekvieną darbo dieną, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 18.00 val. (vaiką paimant iš namų) arba nuo 17 val. (vaiką paimant iš ugdymo įstaigos) iki 21.00 val. turi teisę bendrauti su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Teismo vertinimu, tokia nustatyta bendravimo tvarka atitiks tiek vaiko, tiek šalių interesus.

24. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikui 215 Eur sumoje.

25. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismo vertinimu, prašoma išlaikymo suma nėra neprotingai didelė, be to, pagal paties ieškovo išdėstytas aplinkybes dėl gaunamų pajamų (1200 Eur), nelaikytina nepakeliama našta ieškovui. Todėl atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovo priteisiant laikiną išlaikymą dukrai, mokant kas mėnesį 215 Eur periodines išmokas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, panaikintina ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant laikiną nepilnametės gyvenamąją vietą su motina bei nustatant tokią laikinąją bendravimo tarp ieškovo ir nepilnametės dukros tvarką: ieškovas kiekvieną darbo dieną, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 18.00 val. (vaiką paimant iš namų) arba nuo 17 val. (vaiką paimant iš ugdymo įstaigos) iki 21.00 val. turi teisę bendrauti su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).