- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-290-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00453-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, UAB „General financing“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bei pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, tretieji asmenys AB Swedbank, UAB „General financing“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas:
1. Panaikinti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 28, apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką K. Š.. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje tarp ieškovo P. M. ir atsakovės M. M., dėl atsakovės kaltės.
2. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo atsakovei M. M. palikti santuokinę pavardę – M., o ieškovui P. M. turėtą pavardę – M..
3. Nustatyti nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu P. M..
4. Priteisti iš atsakovės M. M. nepilnametei dukrai V. M., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki V. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą P. M..
5. Nustatyti atsakovės M. M. ir dukros V. M. bendravimo tvarką:
0 5.1. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kas antrą (metų neporinės savaitės) savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) penktadienį 16.30 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
1 5.2. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
2 5.3. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias/Kalėdas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 17.00 val., ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d., 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3 5.4. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Naujųjų Metų sutikimą, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 31 d., 15.00 val. ir grąžinant vaiką kitą dieną (sausio 1 d.) 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
4 5.5. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
5 5.6. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti Motinos dieną, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
6 5.7. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti motinos gimtadienio dieną. Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, motina paima vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, motina paima vaiką sekmadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;
7 5.8. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per vaiko gimimo dieną (balandžio 24 d.). Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, motina paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką sekančią dieną 08.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą (ugdymo įstaigą). Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;
8 5.9. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą, motina M. M. turi teisę su dukra V. M. praleisti 14 dienų savo kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu. V. M. pradėjus lankyti mokyklą, motina turi teisę praleisti su dukra pusę vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogų laiko;
9 5.10. Apie pageidavimą atostogas praleisti su dukra, motina M. M. informuoja vaiko tėvą ne vėliau, kaip prieš 2 savaites;
10 5.11. Motina M. M. paima dukrą V. M. iš vaiko gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
11 5.12. Motina privalomai informuoja tėvą apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; tėvas pateikia motinai turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir pasą, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms vaiko išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų;
12 5.13. Jei tėvo ir motinos atostogų laikotarpis sutampa, pirmenybę turi tas iš tėvų, kuris kitą šalį informuoja pirmasis;
13 5.14. Motinai M. M. vykstant su dukra V. M. už Lietuvos Respublikos ribų atostogų metu ar kitu laiku - privalomas raštiškas tėvo sutikimas, kurį tėvas pateikia motinai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki kelionės. Be tėvo sutikimo vaikui išvykti į užsienį draudžiama;
14 5.15. Motina M. M., negalėdama bendrauti su dukra nustatytą dieną (ar savaitgalį), informuoja vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute, telefonu arba elektroniniu paštu prieš tris dienas.
6. Netenkinus reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu P. M. ir išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės M. M., priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymo įsiskolinimą 1 500 Eur sumoje.
7. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:
7.1. Ieškovui P. M. priteisti natūra automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini));
7.2 Priteisti iš ieškovo P. M. atsakovei M. M. 650 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
8. Kreditorinius įsiskolinimus pagal 2018 m. sausio 29 d. su AB Swedbank sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV ir pagal 2019 m. sausio 2 d. su UAB General Financing sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 90009182512 pripažinti solidaria ieškovo P. M. ir atsakovės M. M. prievole.
9. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad su atsakove santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) K. Š.. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje ir įregistruota Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Turi bendrą vaiką – dukrą V. M.. Ilgą laiką problemų šeimoje nebuvo, tačiau 2018 m. pabaigoje atsakovė tapo uždaresnė, vengė artimai bendrauti, pradėjo priekaištauti dėl šeimos reikalų tvarkymo. Atsakovė yra neištikima, būtent atsakovės veiksmai lėmė šeimos iširimą. Santuokos metu buvo įgytas automobilis, kuriuo ieškovas naudojasi, todėl prašo automobilį natūra priteisti jam, o atsakovei priteisti 650 Eur dydžio kompensaciją. Sutinka, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsipareigojimai pagal minėtas kredito sutartis su AB Swedbank ir UAB General Financing pasiliktų solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nuo pat gimimo dukra gyveno Emiliškių k. dviejų kambarių bute. Jis gali užtikrinti vaiko poreikius, nes dirba pagal verslo liudijimą statybininku, mėnesio pajamos sudaro 1 200 Eur. Tuo tarpu atsakovė šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Dukra iki 2019 m. lapkričio 15 d. gyveno kartu su ieškovu, o nuo lapkričio 15 d. dukra gyvena su atsakove. Vaiko būtiniems poreikiams patenkinti iš viso reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį, atsakovė turėtų padengti pusę šios sumos, t. y. 200 Eur. Jeigu teismas nuspręstų, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, tai atsakovė turėtų sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. už 7,5 mėn., viso 1 500 Eur (7,5 × 200), nes šiuo laikotarpiu dukra gyveno su ieškovu.
Šalies argumentai
2. Atsakovė M. M. priešieškiniu prašė:
3.1. Santuokos (įregistruotą (duomenys neskelbtini) K. Š.. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje) tarp ieškovės M. M. ir atsakovo P. M., apskaitos įrašą 2015 m. balandžio 15 d. Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 28), – panaikinti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
3.2. Dukters V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. M..
3.3. Priteisti iš atsakovo P. M. dukters V. M. išlaikymui po 270 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos, sumą indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant motiną M. M. – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis.
3.4. Nustatyti, kad tėvas P. M. bendrauja su dukterimi V. M. tokia tvarka: tėvas P. M. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. M. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:00 val. iki 19:00 val., pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos/ ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; tėvas P. M. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. M. kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos/ ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; vienus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. balandžio 25 d., – P. M. praleidžia su dukterimi V. M., pasiimant dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val., kitus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. balandžio 25 d., duktė V. M. praleidžia su motina M. M., tvarką vykdyti pradedant nuo 2020 metų, kuomet duktė praleidžia su motina M. M.; tėvas P. M. praleidžia su dukterimi V. M. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną M. M. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką P. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas M. M. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis; tėvas P. M. pasiimdamas dukterį savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogoms informuoja M. M., kur ir kaip ketina praleisti laiką su dukterimi ir įsipareigoja nurodyti kontaktinius telefonų numerius ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba M. M. galėtų laisvai susisiekti su dukra; M. M., išvykus atostogauti su dukterimi V. M., įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvui P. M. bendrauti su nepilnamete dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.
3.5. Santuokos metu P. M. vardu įregistruotą transporto priemonę – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui P. M..
3.6. Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal M. M., su Swedbank, AB sudarytą 2018 m. sausio 29 d. kredito sutartį Nr. 18-004969-GV - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria M. M. ir P. M. prievole.
3.7. Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal M. M., su General Financing, UAB sudarytą 2019 m. sausio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 Sandorį Nr. 1 - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria M. M. ir P. M. prievole.
3.8. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovei M. M. kompensaciją 3 239 Eur (2 718 Eur piniginę kompensaciją už dalintiną turtą ir 521 Eur kompensaciją už dalį nemokėto kredito), išmokant ją per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3.9. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. M. palikti ikisantuokinę pavardę – G., atsakovui pavardę – M..
3.10. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas – nepriteisiamas.
3.11. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Ieškovo elgesys nepriimtinas tiek moralės, tiek teisiniu požiūriu, todėl prašo santuoką nutraukti dėl jo kaltės. Ieškovo samprotavimai apie neištikimybę nėra pagrįsti. Gyvendama su ieškovu, atsakovė jokių nesantuokinių artimų ryšių su kitais vyrais nepalaikė. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų dukters interesams, kadangi ji yra labai maža ir prisirišusi prie atsakovės, kuri visada ją prižiūrėjo ir auklėjo, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodo, kad neturi automobilio, moka kreditus, todėl jos finansinė padėtis prasta. Atsakovės alga apie 550 Eur, o ieškovo 1 200 Eur. Ieškovas turi gyvenamąjį namą, kuriame yra likę visi santuokoje įgyti baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Prašo ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, nes atsakovė viena tuo metu dengė kreditą, todėl laikytina, kad ji tinkamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.
3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jokių skundų dėl M. M. elgesio su vaiku Tarnyboje negauta. Mergaitė gyvena su motina, jokių vaiko nepriežiūros faktų nekonstatuota. Iš vaiko tėvo buvo gautas vienas skundas, bet skundo aplinkybės nepasitvirtino. Vaikas priprato gyventi su mama, ten gyvena 10 mėnesių, turi draugų naujame darželyje, gerai sutaria su mamos draugu. Tarnyba laikosi pozicijos, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jeigu aplinkybės keistųsi, tai vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti pakeista. Tarnybos nuomone, vaikui turi būti priteistas atsakovės prašomo dydžio išlaikymas vaikui, bet būtina atsižvelgti ir į tėvų materialinę padėtį ir galimybes tokį išlaikymą teikti. Siūlė nustatyti maksimalią bendravimo su tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus. Riboti tėvo bendravimo nėra pagrindo. Kai vaikas gyveno su tėvu, vaiko nepriežiūros atvejų taip pat nebuvo, jokių vaiko teisių pažeidimų nepadaryta. Kai vaikas būna pas tėvą, pasakoja, kad nenori išvažiuoti, bet kai būna pas mamą taip pat šiltai apie ją atsiliepia, todėl prasmės šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies. Panaikino ieškovo P. M. ir atsakovės M. M. (ikisantuokinė pavardė G.), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) K. Š.. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, registraciją Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 28. Pripažino, kad bažnytinės santuokos registracija panaikinama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui P. M. paliko pavardę – M., atsakovei M. M. pavardę – G.. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui P. M. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 380 Eur). Priteisė atsakovei M. M. iš ieškovo P. M. 690 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovės M. M. reikalavimą dėl kompensacijos už buto remonto išlaidų ir kredito dalių dengimo priteisimo, atmetė. Nustatė, kad šalių prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. sausio 29 d. M. M. ir AB Swedbank sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV, o taip pat kreditoriui UAB „General financing“ pagal 2019 m. sausio 2 d. M. M. ir UAB „General financing“ sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 sandorį Nr. 1, lieka solidarios. Nepilnametės V. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina M. M.. Priteisė iš ieškovo P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. mokamą kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoja atsakovė M. M.. Ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmetė. Nustatė tokią ieškovo P. M. bendravimo su vaiku V. M. tvarką:
0 1) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kas antrą (metų neporinės savaitės) savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) penktadienį 16.30 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
1 2) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
2 3) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias/Kalėdas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 17.00 val., ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d., 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
3 4) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Naujųjų Metų sutikimą, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 31 d., 15.00 val. ir grąžinant vaiką kitą dieną (sausio 1 d.) 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
4 5) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
5 6) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti Tėvo dieną, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
6 7) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti tėvo gimtadienio dieną. Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, tėvas paima vaiką sekmadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;
7 8) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per vaiko gimimo dieną (balandžio 24 d.). Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką sekančią dieną 08.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą (ugdymo įstaigą). Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;
8 9) iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. praleisti 14 dienų savo kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu. V. M. pradėjus lankyti mokyklą, tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogų laiko;
9 10) Apie pageidavimą atostogas praleisti su dukra, tėvas P. M. informuoja vaiko motiną ne vėliau, kaip prieš 2 savaites;
10 11) tėvas P. M. paima dukrą V. M. iš vaiko gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
11 12) tėvas P. M. privalomai informuoja motiną apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia vaikui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir pasą, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms vaiko išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų;
12 13) jei tėvo ir motinos atostogų laikotarpis sutampa, pirmenybę turi tas iš tėvų, kuris kitą šalį informuoja pirmasis;
13 14) tėvas P. M., negalėdamas bendrauti su dukra nustatytą dieną (ar savaitgalį), informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute, telefonu arba elektroniniu paštu prieš tris dienas.
5. Teismas nustatė, kad M. M. (ikisantuokinė pavardė G.) ir P. M. (duomenys neskelbtini) susituokė K. Š.. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, o (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu šalys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, noro išsaugoti šeimą neišreiškė, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia. Teismas nenustatė nei atsakovės, nei ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl pripažino, kad ieškovo P. M. ir atsakovės M. M. civilinė santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Ieškovui P. M. asmeninės nuosavybės teise pagal 2019 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3376, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalinamas. Šalių santuokos metu įsigyta transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota ieškovo P. M. vardu. Šalys sutiko, kad automobilis natūra atitektų ieškovui, todėl teismas po santuokos nutraukimo automobilį Audi A4 priteisė ieškovui P. M., o atsakovei priteisė pusės automobilio vertės dydžio (690 Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Teismas spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo bute atlikto remonto ir daiktų vertę, įvertino tai, jog šalys naudojosi butu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslias daiktų ir darbų kainas, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos už buto remonto metu patirtas išlaidas.
7. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes dėl paskolos grąžinimo K. K., teismas padarė išvadą, kad turtinė prievolė pagal 2015 m. vasario 25 d. paskolos raštelį, sudarytą tarp P. M. ir K. K. lieka asmenine ieškovo P. M. prievole. Nustatęs, kad šalių santuokos metu buvo sudaryti du kreditoriniai sandoriai, konstatavo kad šalių P. M. ir M. M. prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. sausio 29 d. M. M. ir AB Swedbank sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV, o taip pat kreditoriui UAB „General financing“ pagal 2019 m. sausio 2 d. M. M. ir UAB „General financing“ sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 sandorį Nr. 1, lieka solidarios. Atsakovės prašymą priteisti jai iš ieškovo 521 Eur kompensaciją už dalį nemokėto kredito atmetė, nes nebuvo pateikti dokumentai kada ir kiek mokėta kreditoriams, nežinoma ar prievolės yra pasibaigusios, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokią dalį kredito įmokų ieškovas turi grąžinti atsakovei.
8. Nepilnametė V. M. nuo gimimo gyveno savo tėvo P. M. namuose, tačiau pašlijus šalių santykiams ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. M.. Teismas nustatė, kad sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu vaikas beveik 11 mėnesių gyvena kartu su motina M. M., lanko priešmokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigas pagal motinos gyvenamąją vietą. Tarnybos pateikti dokumentai patvirtina, kad motina sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai, jas sieja artimas ir tvirtas emocinis ryšys. Iš 2020 m. birželio 10 d. mergaitės nuomonės išklausymo akto matyti, kad ji nepasakė su kuriuo iš tėvų labiau norėtų gyventi, tačiau nurodė, kad gerai jaučiasi tiek tėvo, tiek mamos namuose, turi draugų ir vienoje, ir kitoje gyvenamojoje vietoje, abu tėvus apibūdino kaip geros širdies žmones. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į vaiko aplinkos stabilumui teikiamą prioritetą padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo ir atsakovės dukros V. M. gyvenamąją vietą su atsakove M. M..
9. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, teismas sprendė, jog atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka abiejų šalių turtinę padėtį ir galimybes jį teikti, todėl tenkino atsakovės prašymą ir iš ieškovo P. M. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. 270 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant M. M. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovė 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuo tiksliai laikotarpiu susidarė išlaikymo įsiskolinimo suma, kaip ji apskaičiuota, kokio dydžio išlaikymas buvo būtinas vaikui tuo laikotarpiu.
10. Teismo nuomone, atsakovės siūloma bendravimo tvarka pakankamai stipriai riboja ieškovo teises bendrauti su dukra ir visiškai neužtikrina maksimalaus tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime bei auklėjime. Atsakovė pripažino, kad ieškovas laikosi Vilniaus apygardos teismo numatytos laikinosios tvarkos, dukra noriai bendrauja su tėvu, Tarnybos atstovė pasisakė, kad vaikas myli tėvą, turi su juo artimą ryšį, jokių vaiko teisių pažeidimų tėvas nedarė, vaikui sudarytos geros sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl teismas padarė išvadą, kad turi būti nustatyta maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus ir užtikrina vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo platesnes galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, todėl ji pritaikytina vaiko ir tėvo bendravimui su viena išimtimi. Teismas pašalino iš bendravimo tvarkos 14 punktą, kuriame numatyta, jog motinai vykstant su dukra už Lietuvos Respublikos ribų atostogų metu ar kitu laiku - privalomas raštiškas tėvo sutikimas, kurį tėvas pateikia motinai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki kelionės, be tėvo sutikimo vaikui išvykti į užsienį draudžiama. Kadangi tai prieštarauja nepilnamečių vaikų kelionių tvarkai tiek Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, tiek už šios erdvės ribų, o kita vertus užprogramuoja tėvų konfliktus dėl galimo manipuliavimo sutikimo vykti į užsienį išdavimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas (apeliantas) P. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą: 1. Panaikinti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1.1. Nustatyti nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu P. M.. 1.2. Priteisti iš atsakovės M. M. nepilnametei dukrai V. M., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki V. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą P. M.. 1.3. Nustatyti atsakovės M. M. ir dukros V. M. bendravimo tvarką, analogišką 2020 m. spalio 12 d. sprendime nustatytai bendravimo P. M. ir dukros V. M. tvarkai. 2. Netenkinus punktuose 1.1-1.3 nurodytų reikalavimų, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti: 2.1. Sprendimo dalį dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo pakeisti, ir išdėstyti taip: „priteisti iš ieškovo P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. mokamą kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos atsakovė M. M.“. 2.2. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymo vaikui įsiskolinimą 1 500 Eur sumoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu kenkia vaiko interesams, ar kad vaiko gyvenamoji aplinka pas ieškovą yra nesaugi. Vaikas yra 5 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikui būtinas stabilumas, nuoseklumas, kuris svarbus emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi.
11.2. Dukra nuo pat gimimo gyveno dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso apeliantui. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. apeliantas buvo vaiko priežiūros atostogose ir prižiūrėjo dukrą. Ieškovė dirbo Vilniuje, todėl didesnę laiko dalį buvo su dukra ne ieškovė, o apeliantas. Dukra (duomenys neskelbtini) kaime turi daug draugų yra pripratusi prie jos supančios aplinkos, labai prisirišusi prie močiutės atsakovo motinos H. M.. 2020 m. birželio 10 d. vaiko nuomonės išklausymo akte dukra nurodė, kad būdama pas tėtį žaidžia su draugu L., jai patinka būti pas tėtį, o prie mamos namų dar nelabai priprato. Dukra neįvardino nei vieno draugo iš mamos gyvenamosios vietos. Šiuo metu atsakovė vėl ketina pakeisti gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad vaikui vėl reikės priprasti prie naujos aplinkos.
11.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybės, neigiamai apibūdinančias atsakovę, t. y. atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, rūko vaiko akivaizdoje, žaidžia azartinius lošimus. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos. Teismas neatsižvelgė į šalių paaiškinimus, jog atsakovė dažnai palieka vaiką su nepilnamete (15-16 metų amžiaus) giminaite. Apelianto nuomone, tai duoda pagrindo teigti, kad atsakovė negali užtikrinti vaikui stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas. Be to, atsakovė per 1,5 metų pakeitė 4 gyvenamąsias vietas, o dabar ieško kitos. Akivaizdu, kad toks dažnas gyvenamosios vietos keitimas sukuria nestabilią vaiko aplinką bei gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būklę. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina M. M. gali prieštarauti vaiko interesams.
11.4. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, turi būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl atsakovės bendravimo su vaiku, nustačius bendravimo tvarką analogišką nustatytai pirmosios instancijos teismo sprendime. Taip pat turi būti keistina ir sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui ir analogiško dydžio išlaikymas vaikui turi būti priteistas iš atsakovės.
11.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad išlaikymas priteistas nuo 2019 m. gegužės 7 d. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 7 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš apelianto išlaikymą vaikui, teismui pateikė 2019 m. birželio 3 d. Byloje nustatyta, kad atsakovė pradėjo gyventi atskirai nuo apelianto ir dukros 2019 m. balandžio 7 d. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta kartu su apeliantu. Tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi dukros laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovė, faktiškai vaikas pradėjo gyventi su atsakove nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Tai reiškia, kad išlaikymas vaikui iš apelianto turėjo būti priteistas nuo 2019 m. lapkričio 15 d., kuomet dukra pradėjo gyventi su atsakove.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 1 500 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Patikslintame ieškinyje tiksliai nurodytas laikotarpis, kuriuo metu atsakovė, gyvendama atskirai, neteikė vaikui išlaikymo bei pateiktas išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas: už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. už 7,5 mėn. viso 1 500 Eur (7,5 x 200 Eur). Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad tuo metu, kai dukra gyveno kartu su apeliantu, ji išlaikymo vaikui neteikė. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė nevykdė savo pareigos teikti dukrai išlaikymą laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 15 d., todėl išlaikymas už šį laikotarpį iš atsakovės turi būti priteistas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų kokio dydžio išlaikymas buvo būtinas vaikui tuo laikotarpiu. Taip teismas prieštarauja savo padarytoms išvadoms, nes nustatė, jog vaiko išlaikymo dydis nuo 2019 m. gegužės mėn. sudarė 270 Eur iš vieno iš tėvų. Teismas nenustatė, kad vienas iš tėvų turi mokėti didesnį išlaikymą, todėl pagal teismo sprendimą bendras vaiko išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 540 Eur (270 Eur x 2).
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų dukters V. M. interesams, kadangi ji yra labai maža ir prisirišusi prie atsakovės, kuri visada prižiūrėjo ir auklėjo savo vaiką. Teismo sprendimo iš tikrųjų negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau mažametis vaikas, 4 metukų, visą laiką gyvenęs su motina, yra prie jos pripratęs ir prisirišęs, todėl, pakeitus jo gyvenamąją vietą, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai prieštarautų vaiko interesams. Be to, šiame gyvenimo etape, vaiko raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieją ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Dėl šios aplinkybės motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti mažametį vaiką ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimus apie galimai smurtinį ieškovo elgesį išvadą padarė ne iš policijos tyrimų, bet iš jo paties ieškinio, kuriame ieškovo nurodytos aplinkybės, neabejotinai panašios į smurtą. Apelianto samprotavimai apie neva netinkamą atsakovės elgesį, neva girtavimą, neva rūkymą vaiko akivaizdoje, palikimą 16 metų giminaitės priežiūroje nepagrįsti nei faktiniais duomenimis nei gyvenimiška logika. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo priteisimo momento, nes tai pablogintų vaiko padėtį. Taip pat prašo atmesti apelianto reikalavimą sumokėti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 15 d., viso 1 500 Eur, nes atsakovė tuo metu viena dengė kreditą, todėl laikytina, kad ji tinkamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
14. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina.
15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno savo tėvo namuose, tačiau pašlijus šalių santykiams ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Taigi, šalių nepilnametis vaikas antri metai gyvena kartu su motina. Vaikas priprato gyventi su mama, turi draugų naujame darželyje.
17. Apeliantas teigia, jog atsakovė negali užtikrinti vaikui stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas, nes piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai palieka vaiką su nepilnamete giminaite, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinkta medžiaga nepatvirtina atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu faktų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nesaugi. Tarnybos pateikti dokumentai patvirtina, kad motina sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai, jas sieja artimas ir tvirtas emocinis ryšys. Teisėjų kolegija vertina, kad šalių vaikas antri metai gyvena kartu su motina, kuri užtikrina jo interesus, jos gyvenamoji aplinka vaikui įprasta, stabili ir saugi. Vaikas lanko priešmokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigas pagal motinos gyvenamąją vietą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad aplinka, kurioje vaikas auga, gali turėti jam kokį nors neigiamą poveikį. Tai, kad vaikas nuo gimimo gyveno apelianto namuose, ten turi draugų, prisirišęs prie močiutės, nepagrindžia būtinumo keisti šiuo metu esamą vaiko gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaiko interesams, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau užtikrintų vaiko interesus.
18. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Apelianto motyvų nepakanka keisti vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjusią aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą, suteikia emocinį saugumą ir stabilų dukros bei motinos ryšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama.
19. Netenkinus apelianto prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo spręsti dėl kitų susijusių apelianto prašymų, t. y. dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, atsakovės ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išlaikymas vaikui priteistas nuo 2019 m. gegužės 7 d. Nurodo, kad faktiškai vaikas gyveno su atsakove nuo 2019 m. lapkričio 15 d., todėl išlaikymas vaikui iš apelianto turėjo būti priteistas nuo 2019 m. lapkričio 15 d.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. balandžio 7 d. gyveno atskirai nuo apelianto ir dukros. Nepilnametė dukra liko gyventi kartu su tėvu. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustačius, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta yra su atsakove, vaikas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. gyveno su atsakove. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kadangi šalių nepilnametis vaikas su atsakove gyveno nuo 2019 m. lapkričio 15 d., o iki tol vaikas gyveno su ieškovu, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo išlaikymą vaikui priteisė nuo 2019 m. gegužės 7 d. Atsakovei teisė į išlaikymą atsirado tik nuo 2019 m. lapkričio 15 d., kai vaikas gyveno su ja. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo priteisimo pradžios momentas keistinas į 2019 m. lapkričio 15 d.
22. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tuo atveju, jeigu dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuo tiksliai laikotarpiu susidarė išlaikymo įsiskolinimo suma, kaip ji apskaičiuota, kokio dydžio išlaikymas buvo būtinas vaikui tuo laikotarpiu. Pasak apelianto, patikslintame ieškinyje tiksliai nurodytas laikotarpis, kuriuo metu atsakovė, gyvendama atskirai, neteikė vaikui išlaikymo bei pateiktas išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.
23. Ieškovas, be kitų reikalavimų, ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. 7,5 mėn. viso 1 500 Eur (7,5 x 200 Eur), kuomet dukra gyveno su juo. Ieškinyje buvo pateikti visi duomenys apie išlaikymo įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, t. y. laikotarpis, išlaikymo dydis, įsiskolinimo apskaičiavimas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas šio reikalavimo neįrodė. Kad išlaikymo dukrai gyvenant su tėvu atsakovė neteikė, ginčo nėra.
24. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir negalima šios pareigos perkelti tik vienam iš tėvų. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas gyveno kartu su ieškovu, nevykdė savo pareigos teikti vaikui išlaikymą šios ieškovo išlaidos turi būti jam kompensuojamos dar kartą trumpinant iš jo priteisto išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.
25. Išlaikymo įsiskolinimo sumą sudaro 1 500 Eur (200 Eur per mėnesį). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaiko išlaikymo dydis mokamas motinai sudaro 270 Eur per mėnesį. Vadinasi išlaikymo išieškomo iš ieškovo įsiskolinimas trumpinamas dar 5,5 mėn. (1 500 Eur : 270 Eur = 5,5) nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ir išieškomas nuo šios datos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą (11 rezoliucinės dalies pastraipą) nurodant, kad P. M. išlaikymas nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020-05-01 iki vaiko pilnametystės.