Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-13 · Administracinė byla Nr. I-2057-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
I-2057-244/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04648-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas
AB ,,Alytaus gelžbetonis“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2057-244/2014Proceso Nr. 3-61-3-04648-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 12.3; 15.2.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. A., atsakovės atstovei Danutei Štreimikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB ,,Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja AB ,,Alytaus gelžbetonis“ skunde (T. I, b. l. 111–119, T. II, b. l. 37-45) prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 238; 2) priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos įgaliotų institucijų, VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą 55 929,29 Lt turtinę žalą ir 210 402,77 Lt neturtinę žalą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad 1993-08-16, vadovaudamasi 1993-08-10 (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu Nr. 380, 1993-07-28 suderintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) planu Ml: 500, Alytaus valstybinė gelžbetonio gamykla ir Alytaus miesto valdyba sudarė 253,85 a žemės sklypo, kaip Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valdomų 1962-08-20 teisiškai įregistruotų pastatų priklausinio, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), terminuotą 99 m. nuomos sutartį. Nuomojamos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas atidalijus Alytaus sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypo šiaurės vakarų dalį, kur buvo Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos patikėjimo teise valdomi pastatai. Žemės sklypo sutarties priede parodyti Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valdomi patikėjimo teise pastatai, betono mazgas, armatūros cechas (sandėlis), kalkių gamykla, sargų postas, sandėliavimo aikštelė ir kt., tačiau į žemės registrą jie nebuvo įrašyti. 2000-12-22 Nekilnojamo turto registre Nr. 11/694 įregistruotas žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas, nuomotuoju įrašyta AB „Alytaus gelžbetonis“, reorganizuota išpirkus Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valstybinį kapitalą. 2003-04-04 (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje patvirtintame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) plane, kuris įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2003-06-20, matyti palikti rekonstruoti pastatų pamatai ir kiti privatizuoti statiniai. 1993-08-16 Valstybinės žemės kadastro duomenų laikinajame registre Nr. l 1/694 duomenys apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties plane parodytus statinius nebuvo įrašyti, nes 1962-08-20 inventorizacijos registravimo dokumentai liko neįrašyti Tarpmiestinio inventorizacijos biuro, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo inventorinėje byloje ir AB „Alytaus gelžbetonis“ darbuotojai apie juos nieko nežinojo. Neteisėti Lietuvos Respublikai atstovaujančių institucijų valdininkų veiksmai ir neveikimas atsisakant įregistruoti nuosavybės teises į privatizavimo sutartimi AB „Alytaus gelžbetonis“ įgytą nuosavybę - pastatus ir statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neperkeliant 1993-08-17 parduotų AB „Alytaus gelžbetonis“ 1962-08-20 teisiškai įregistruotų pastatų ir statinių duomenų nuo 1993-08-16, – padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinė žalą. Pareiškėjai nuo 1993 m. nėra galimybės registruoti nuosavybės teisių, juos įkeitus gauti bankų kreditus, ginti nuosavybės teises nuo trečiųjų asmenų ir t. t., taip pat nuolatiniai grasinimai nutraukti nuomos sutartį sugriovė AB „Alytaus gelžbetonis“ dalykinę reputaciją. Vilniaus ir Alytaus valdininkų suinteresuotumas žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Alytuje padarė ir daro didžiulę moralinę ir materialinę žalą AB „Alytaus gelžbetonis“, nes sukėlė abejones galimų investicijų į šį sklypą saugumu, atgrasė investitorius nuo statybų šiame sklype, bendrovė negali ginti teisių į nuosavybę dėl privatizavimo sandoriu įgytų nekilnojamų daiktų, nors moka nuomos mokestį už žemės sklypą, nepažeidžia nuomos sutarties sąlygų. AB „Alytaus gelžbetonis“ valstybinių institucijų sprendimais pateikiama kaip nesąžininga įmonė, šiais veiksmais bendrovei sukurta nepatikimo dalykinio partnerio reputacija, dėl kurios patyrė turtinę žalą dėl negautų pajamų įšaldžius lėšas, sumokėtas už privatizuotus pastatus ir sklypo nuomą, ir moralinę žalą. Šiuo metu Nekilnojamo turto registre Nr. 11/694 1962-08-20 registruotų statinių duomenų nėra, VĮ Registrų centras privatizavimo sutarties Nr. 36 nepripažįsta pirkimo –pardavimo sandoriu - pagrindu įregistruoti nuosavybės ir turtinių teisių įgijimo juridinį faktą. Alytaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus filialas taip pat nepripažįsta AB „Alytaus gelžbetonis“ teisės nuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame yra privatizuoti pastatai. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2013-02-21 priėmė įsakymą Nr.2VĮ-(14.2.2.)-160 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, nuomos teisių išregistravimo. Įsakyme nenurodytas joks AB „Alytaus gelžbetonis“ žemės nuomos sutarties pažeidimo faktas, tik įvardyti įstatymai, reguliuojantys žemės nuomos santykius ir nurodyti įvairūs dokumentai, kurie nekeičia žemės sklypo nuomos santykių. Šiuo įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus filialas pažeidė įstatymus ir prievolę vykdyti sklypo nuomos sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 137-139, T. II, b. l. 52) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio, jam įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą. Centrinio registratoriaus komisija, nagrinėdama Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimo atsisakyti išregistruoti juridinį faktą - sudarytą nuomos sutartį, tyrė, ar pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai yra pakankamas pagrindas išregistruoti juridinį faktą. Komisija nustatė, jog NŽT vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir AB „Alytaus gelžbetonis“ buvo tinkamai informuota apie valstybinės žemės nuomos nutraukimą. Komisija nusprendė, jog pateiktų dokumentų pakanka išregistruoti juridinį faktą - sudarytą nuomos sutartį. Žalos atsiradimą pareiškėja sieja su VĮ Registrų centro (jo Alytaus filialo) atsisakymu įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisėms į statinį įregistruoti yra būtini tam tikri statinio duomenys - plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras ir t. t. (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.). Teismai ne vienoje byloje konstatavo, jog pareiškėjos prašomi įregistruoti statiniai nėra išlikę, todėl nėra pagrindo juos registruoti. Įvertinus tai, jog VĮ Registrų centro veiksmai atsisakant registruoti pareiškėjos skunde nurodytus statinius yra teisėti, reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 140–146, T. II, 53-55) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Alytaus miesto valdyba 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo nuomos sutartimi, Alytaus apskrities viršininko administracija 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimu Nr. SI 1/2000-2204 bei 2003 m. gegužės 6 d. susitarimu Nr. SI 1/2003-70 Alytaus valstybinei gelžbetonio gamyklai, o vėliau AB „Alytaus gelžbetonis“ perdavė žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje (susitarimus) numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o ne pardavė teisę naudotis žemės sklypu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta 1993 m. rugpjūčio 16 d. jame esantiems pastatams, statiniams eksploatuoti. Nuo 2005 m. liepos 5 d. šiame žemės sklype AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybės teise priklauso tik vienas pastatas (sandėlis) (plotas - 84, 71 kv. m), o nuomojamo žemės sklypo plotas - 2,3385 ha. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjami trys AB „Alytaus gelžbetonis“ skundai, kurie Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimais buvo atmesti. AB „Alytaus gelžbetonis“ šiuos teismo sprendimus apeliacine tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimus. Pareiškėja viename iš savo skundų prašė įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įrašyti į kadastrą pareiškėjai priklausančius statinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad, be kitų šioje straipsnio dalyje išvardytų kadastro duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atsakovams pateiktuose dokumentuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Atsakovai iš esmės teisingai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir teisėtai atsisakė įrašyti statinius (jų kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji patyrė 55 929,29 Lt turtinę ir 210 402,77 Lt neturtinę žalą, kadangi nepateikta nė vieno rašytinio įrodymo tiek neturtinei, tiek turtinei žalai atlyginti. AB „Alytaus gelžbetonis“ ginčo žemės sklype praktiškai veiklos nevykdo nuo 1997 metų, šią aplinkybę patvirtino AB „Alytaus gelžbetonis“ atstovas posėdyje Alytaus rajono apylinkės teisme, pripažindamas, kad pastatyti naujų pastatų neturi finansinių galimybių. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti, tyčiniai, kad sąmoningai buvo siekiama padaryti žalą arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Priešingai, atsakovių veiksmai visą laiką buvo teisėti, nepažeidžiantys teisės aktų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė dėl žalos atlyginimo ir VĮ Registrų centro 2013-09-02 sprendimo Nr. 238 panaikinimo. Žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš Lietuvos valstybės institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro) neteisėtų veiksmų ir neveikimo atsisakant įregistruoti nuosavybės teises į privatizavimo sutartimi AB „Alytaus gelžbetonis“ įgytą nuosavybę - pastatus ir statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat vienašališkai nutraukiant žemės sklypo nuomos sutartį su pareiškėja. Pareiškėja siekia, kad jai būtų iš atsakovės Lietuvos valstybės priteista 55 929,29 Lt turtinė ir 210 402,77 Lt neturtinė žala.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pažymėtina, jog pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl turi būti vertinama, ar yra visos nurodytos sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis, 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. DV-121 nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas prekybos ir smulkios gamybos įmonei statyti ir eksploatuoti, 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. DV-138 pakeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), adresą į (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 11-1043Ž patikslino žemės sklypo kadastro duomenis: pakeitė žemės sklypo plotą į 2,3385 ha (sumažintas atidalijus 0,20 ha žemės dalį), nustatė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei 2003 m. gegužės 6 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino žemės sklypo nuomos sutartį.

AB „Alytaus gelžbetonis“ su ieškiniais kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2003-05-06 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) žodžius: „išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja“, kuriais keičiama žemės sklypo 1993-08-16 sutartis, paliekant sutarties žodžius: „suteikia nuomininkui naudojimui“, pripažinti negaliojančiais 2003-05-06 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus papildomus sakinius ir jų dalis: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - kita. Naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. (civ. b. Nr. 2A-1163-260/2010) AB „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą atmetė ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2005 metais pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai išvadas bei rekomendacijas inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų peržiūrėjimą.

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 30 d. raštu Nr. SD-4600 (6.24.) kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką prašydama išnagrinėti galimybę nutraukti žemės nuomos sutartį su AB „Alytaus gelžbetonis“. Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 11-Ž-1536 sudarė komisiją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo klausimui nagrinėti. Komisija 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. 170-A nutarė vadovaujantis LR CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės nuomos sutartį nutraukti. 2009 m. vasario 18 d. raštu Nr. 3-367 - (7.18.) pranešė AB „Alytaus gelžbetonis“, kad bus nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis ir ją keitę 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gegužės 6 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. Ž-2749-(1.3.) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ nutraukė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė išregistruoti žemės sklypo nuomos teises. Tačiau AB „Alytaus gelžbetonis“ pateikus ieškinį, Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę - uždraudė Alytaus apskrities viršininko administracijai nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1993 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartį, iki bus išspręstas ginčas teisme dėl žemės sklypo nuomos. Vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. Ž-2847- (1.3.) pripažino netekusiu galios Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. Ž-2749-(1.3.) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta 1993 m. rugpjūčio 16 d. jame esantiems pastatams, statiniams eksploatuoti. Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 5 d. šiame žemės sklype AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybės teise priklauso tik vienas pastatas (sandėlis) (plotas - 84, 71 kv. m), o nuomojamo žemės sklypo plotas - 2,3385 ha.

AB „Alytaus gelžbetonis“ Kauno apygardos administraciniam teismui apskundė VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmus, kuriais atsisakyta registruoti jam išnuomotame žemės sklype nuosavybės teise priklausančius pastatus. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjami trys AB „Alytaus gelžbetonis“ skundai, kurie teismo 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimais buvo atmesti. AB „Alytaus gelžbetonis“ šiuos teismo sprendimus apeliacine tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi (adm. b. Nr. A 442-1460/2011), 2011 m. birželio 30 d nutartimi (adm. b. Nr. A502-1461/2011), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (adm. b. Nr. A 442-2487/2011) apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimus. Pareiškėja prašė įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įrašyti į kadastrą jai priklausančius statinius (armatūros cechą 8Plp, betono mazgą 9G5/p, cemento bunkerį 2g2/MB, žvyro bunkerį su galerija 3go/b, šulinį, šiluminės trasos šulinį k2, skaldos sandėliavimo aikštelę su apšvietimu, rampą, estakadą, betono poligoną b2, aikštelę b3, aikštelę b4, kalkių duobę su aikštele b5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje straipsnio dalyje išvardytų kadastro duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktuose dokumentuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjos nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. LVAT konstatavo, kad atsakovai iš esmės teisingai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir teisėtai atsisakė įrašyti statinius (jų kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą .

Byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė žalą būtent dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro veiksmų. Kaip jau minėta, tam, kad atsirastų valstybės atsakomybė, būtina nustatyti trijų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytą žalą ir ryšį tarp šių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant pagrindo konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro neteisėtus veiksmus, darytina išvada, kad ir valstybės civilinė atsakomybė kilti negali.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2003 m. vasario 25 d. raštu informavo akcinę bendrovę „Alytaus gelžbetonis“, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta, nes pastatai, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas žemės sklypas, nugriauti.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalis bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 61 punktas nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013-02-21 įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 buvo nutraukta iki 2092 m. rugpjūčio 16 d. išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (t. 1, b. l. 122).

Pagal Civilinis kodekso nuomas sutartis nuomotojo prieš terminą gali būti nutraukta 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, t. y. 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų numatytais atvejais. Apie nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl Registrų centro Alytaus filialo sprendimo atsisakyti išregistruoti juridinį faktą - sudarytą nuomos sutartį, tyrė ar pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai yra pakankamas pagrindas juridiniam faktui išregistruoti. Komisija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius vienašališkai 2013-02-21 įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 nutraukė nuomos sutartį ir AB „Alytaus gelžbetonis“ buvo tinkamai informuota apie valstybinės žemės nuomos nutraukimą. Komisija nusprendė, kad pateiktų dokumentų - Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-07-13 rašto Nr. 3-1454-(7-18) „Dėl žemės nuomos sutarties“, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-09-17 įsakymo Nr. ž-2749-(1.3.), Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimo civ. byloje Nr. 2-390-59/2011, Kauno apygardos teismo 2012-05-17 nutarties civ. byloje Nr. 2A-965-343/2012, NŽT 2012-07-13 pranešimo Nr. 2SD-(14.2.55.)-1577; NŽT vedėjo 2013-02-21 įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-160 pakanka išregistruoti juridinį faktą - sudarytą nuomos sutartį. Ginčijamu sprendimu VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nusprendė tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus prašymą ir iš nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),– registro įrašo išregistruoti juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartį (t. 1, b. l. 129-131). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija įvertino faktus, kad pareiškėja tinkamai ir laiku buvo informuota apie numatomą valstybinės žemės sklypo nuomos nutraukimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013-02-21 įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 nutraukti iki 2092 m. rugpjūčio 16 d. išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį įsiteisėjo, todėl teismas daro išvadą, kad, esant šioms nustatytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, komisijos 2013-09-02 sprendimas Nr. 238 yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 238.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos AB „Alytaus gelžbetonis“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėBronius JanuškaLiudmila Zaborovska