Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria sustabdyta byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotas asmuo – G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

CPK 163 str. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 str. 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimu patenkintas pareiškėjų E. R. ir G. R. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. Nr. 2-690-75/2008 l. 51-54,). Sprendimu taip pat buvo išspręsti klausimai dėl vaiko išlaikymo, bendravimo su juo tvarkos, jo išvežimo į užsienį, padalintas sutuoktinių turtas, nustatyti įsipareigojimai kreditoriams ir kt. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-690-75/2008 (b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1159-181/2012 pagal E. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-690-75/2008, kol bus išnagrinėta kita byla pagal E. M. ieškinį atsakovui G. R., suinteresuotai institucijai Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1121-604/2012). Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, kadangi nebuvo CPK numatytų sustabdymo pagrindų ir tuo pažeidė nepilnamečio vaiko teisę gauti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės argumentacija sutinka.

Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymas, o šiuo atveju priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikimas, reiškia ir išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo nevykdymą, todėl pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo proceso metu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja pasinaudojo tokia įstatymų nustatyta teisę ir G. R. nevykdant savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir to pačiam neneigiant (b.l.10), kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka ir prašė išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog E. M. 2012-08-30 kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. R. dėl teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-59-604/2013), nurodė, kad pareiškėja siekia vienu metu dviejų prieštaraujančių dalykų – gauti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir tą patį sprendimą pakeisti, dėl ko siekdamas atkurti visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, laikė, jog yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, kadangi kitos atskiros civilinės bylos, šiuo atveju dėl teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, nagrinėjimas negali būti pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nes teismas negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo. Kitu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principas (CPK 18 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nors santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, yra galutinis ir taip pat įgyja res judicata galią, be to, jis yra vykdytinas dokumentas, kuris vykdomas pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles – pagal CPK 646 str. 1 d. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo nėra pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes atskiroje byloje išlaikymo dydžio pakeitimas nagrinėjamas vertinant CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti padidintas ar sumažintas priteisto išlaikymo dydis, ne peržiūrimas jau įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių, kurioje be kitų klausimų, šalys išsprendė ir nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Tokiu būdu apeliantei pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad G. R. nevykdo savo įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos Šalčininkų rajono apylinkės teismui paduotą ieškinį atsakovui G. R. dėl teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo nepagrįstai laikė, jog pastarojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamu atveju sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju kitoje byloje pakeitus teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir šio sprendimo pagrindu vykdomojo rašto išdavimas nevertintini kaip du tarpusavyje prieštaraujantys dalykai.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama 2012-09-19 nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi vykdomojo rašto išdavimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 646 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjant iš naujo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtinas domėn ir bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumas, t.y. į aplinkybę, jog vykdomąjį raštą prašomą išduoti šeimos byloje. Pagal CPK 376 str. teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis c.b. 3K-3-141/2011). Taigi šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, net ir nesant pareikšto reikalavimo ar prašymo. Minėto teisinio reglamentavimo bei susiklosčiusių faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje kontekste pažymėtina, kad CPK 144 str. 2 d. numatyta teismo teisė, siekiant apginti viešąjį interesą, savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese kitoje civilinėje byloje sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), jeigu konkrečios bylos situacija suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinybę. Tai reiškia, kad nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas jį atsisakyti išduoti galėtų tik tuomet, jeigu sustabdytų vykdymą kitoje byloje iki išspręs nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.