Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-315-159/2013), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. rugpjūčio 27 d. bankroto administratorius kreipėsi dėl kreditoriaus P. J. finansinio reikalavimo patikslinimo, pateikęs papildomus įrodymus, ir nurodė, kad teismui patvirtinus finansinius reikalavimus, nustatyta, jog į LUAB „Lokys“ buhalterinę programą prieš bankroto bylos iškėlimą buvo netiksliai įvesti duomenys apie P. J. nemokamas atostogas ir pravaikštas, kurie (duomenys), apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, įstatymų nustatytais atvejais, prilyginami dirbtam laikui. Patikslinus duomenis, vidutinis P. J. darbo užmokestis sumažėjo iki 496,83 Lt, todėl šio kreditoriaus finansinį reikalavimą prašė sumažinti iki 197 738,34 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.5 punktas nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje. Kreditoriaus nemokamų atostogų dienos neturėjo ir negalėjo būti prilyginamos dirbtam laikui ir į šias dienas neturėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį;Darbo drausmės pažeidimai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Tariamos pravaikštos nėra įformintos kaip darbo drausmės pažeidimas, dėl jų nebuvo prašoma pasiaiškinti, nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda. Tariamos pravaikštos yra užfiksuotos tik aktuose, kuriuos pasirašė neįgalioti įmonės darbuotojai, todėl bankroto administratoriaus pateikti aktai dėl kreditoriaus nebuvimo darbe yra niekiniai ir neįrodo darbo drausmės pažeidimo (pravaikštos) fakto, ypač atsižvelgiant į DK imperatyvias nuostatas, reikalaujančias kompetentingų asmenų įsakymu įforminti darbo drausmės pažeidimus (DK 235 str. 2 d. 9 p., 240 str. 3 d.);Bendrovės vadovas, turėdamas atstovauti bendrovę išoriniuose santykiuose, neprivalo kiekvieną dieną būti savo kabinete ar būstinėje. Šiuo atveju kreditorius, atstovaudamas bendrovę išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, turėjo teisę tiesiogines savo funkcijas vykdyti ne darbo vietoje (savo kabinete ar bendrovės būstinėje), o kitus, dalyvaudamas susitikimuose su verslo klientais, derybose ir panašiai;Nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. kreditorius buvo nemokamose atostogose, kurių metu bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjo S. Z. (S. Z., 2009-11-24 įsakymas Nr. 464). 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 475A, jis (apeliantas) iš nemokamų atostogų buvo atšauktas nuo 2009 m. gruodžio 8 d. S. Z. direktoriaus pareigas ėjo tik nuo 2009 lapkričio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d.. Jis (apeliantas) iš direktoriaus pareigų buvo atleistas tik 2010 m. sausio 22 d.;Teismas pats pakeitė savo paties priimtą sprendimą, o tai draudžia įstatymas (CPK 276 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtinąja sąlyga - patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui, jo dydis turi būti padidintas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimų tikslinimas įmanomas, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Nagrinėjamu atveju 384 906,78 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo metu bankroto administratoriui buvo žinomos visos aplinkybės, dėl kurių buvo prašoma patvirtinti finansinį reikalavimą;Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtintas 384 906,78 Lt finansinis reikalavimas, savo teisine prigimti atitinka teismo sprendimą, todėl teismas, pakeisdamas savo paties priimtą ir įsigaliojusi sprendimą, pažeidė imperatyvias procesinės teisės normas, ir tai skundžiamą nutartį daro neteisėta (CPK 329 str. 1 d. );Kreditoriui apie bankroto administratoriaus prašymą dėl finansinio reikalavimo sumažinimo nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybių pareikšti savo nuomonės bei atsikirtimų. Teismas nusprendė dėl jo (kreditoriaus), neįtraukto dalyvauti byloje, materialiųjų teisių, todėl skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti ir naikintina (CPK 329 str. 2 d. 2 p.);

Pagal aprašo 6.5 punktą nemokamų atostogų dienos neturėjo būti prilyginamos dirbtam laikui ir į jas neturėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant kreditoriaus vidutinį darbo užmokestį. Pagal įmonės dokumentus jo vidutinis darbo užmokestis turi būti 600,82 Lt, o jam priklausanti išmokėti dalis sudaro 239 006,16 Lt;Kreditorius nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. išėjo nemokamų atostogų, iš kurių paties prašymu buvo atšauktas 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 475A nuo 2009 m. gruodžio 8 d. ir turėjo toliau vykdyti direktoriaus pareigas. Apeliantas iki 2009 m. gruodžio 30 d. nei karto į darbą neatvyko. Darbuotojo neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties (pravaikšta) yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234 str.), todėl įmonė 2009 m. gruodžio 23 d. registruotu laišku kreditoriui siuntė prašymą pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo, t.y. įvykdė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau šis raštas grįžo su žyma „neatsiėmė“; Kreditoriui be pateisinamos priežasties neatvykstant į darbą, LUAB „Lokys“ darbuotojų grupė kiekvieną dieną (nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d.) surašydavo direktoriaus neatvykimo į darbą aktą. 2009 m. gruodžio 22 d. akcininko S. Z. iniciatyva buvo sušauktas akcininkų susirinkimas dėl P. J. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir naujo direktoriaus išrinkimo. Į šį susirinkimą buvo kviečiamas ir P. J., tačiau jis neatvyko, o jam išsiųstas pranešimas grįžo su žymą „neatsiėmė“;Kreditoriaus teiginys, kad jis 2009 m. gruodžio mėnesį nors ir neatvykdavo į darbą, tačiau tuo metu vykdė darbo funkcijas, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas;Atmestinas apelianto argumentas, kad aktai, kuriais konstatuojama, jog kreditorius 2009 m. gruodžio mėnesį be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, yra pasirašyti darbuotojų, neturinčių tam įgaliojimų. Įmonės vadovui (kreditoriui) be pateisinamos priežasties nebūnant darbe, jokiam kitam asmeniui negalėjo būti deleguotos jam priklausančios funkcijos. Įmonės akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas investicijoms S. Z. patvirtino darbuotojų grupės konstatuotą aplinkybę, kad kreditorius be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą.Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo teisės pačiam panaikinti savo nutartį, kai dėl jos paduodamas atskirasis skundas, o ne dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutą reglamentuojančių teisės normų;Bankroto administratoriui jau po prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus tapo žinoma, kad į buhalterinę programą (prieš bankroto bylos iškėlimą) nebuvo įvesti (netiksliai įvesti) duomenys apie P. J. nemokamas atostogas ir pravaikštas. Paaiškėjus šiai aplinkybei, buvo kreiptasi į teismą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo; Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai reikalavimų tvirtinimo stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad į įmonės buhalterinę programą įvesti duomenys gali būti klaidingi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi P. J. 384 906,78 Lt finansinis reikalavimas buvo įtrauktas į LUAB „Lokys“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą (7 t., 9 b. l.). Kadangi tvirtinant pradinį reikalavimą buvo neteisingai nustatytas kreditoriui priklausantis vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, į įmonės buhalterinę programą klaidingai įvedus duomenis apie P. J. nemokamas atostogas ir pravaikštas (7 t., 74 b. l.), 2013 m. rugsėjo 14 d. nutartimi finansinis reikalavimas buvo patikslintas, jį sumažinant iki 197 738,34 Lt (7 t. 182-183 b. l.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo finansinį reikalavimą, į faktiškai dirbtų dienų skaičių įtraukdamas kreditoriaus nemokamų atostogų dienas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos. Aprašo 6.2 punktas nustato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje (aprašo 6.5 p.). Aprašo 6.5 punkte taip pat nurodyta, jog darbo laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, yra prilyginamas dirbtam laikui. Nustatyta, kad P. J. nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos (8 t., 146 b. l.), iš kurių jis buvo atšauktas nuo 2009 gruodžio 8 d., pačiam prašant (8 t., 147, 148 b. l.). Nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. jis be pateisinamos priežasties nebuvo darbe. 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 490 pagrindu dėl prastovų ne dėl darbuotojų kaltės apeliantui, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams, buvo leista 2009 m. gruodžio 31 d. neatvykti į darbą visą darbo dieną (8 t., 132 b. l.). Darbo drausmės pažeidimu nelaikomas darbuotojo neatvykimas į darbą dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, šis laikas apmokamas ne mažesniu nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 1 d.). Taigi laikas, kurį apeliantas būtas nemokamose atostogose, o taip pat laikas kai apeliantas nėjo į darbą prastovos metu, neįskaičiuojamas į jo (apelianto) dirbtų dienų skaičių. Tokios pozicijos laikosi ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą (8 t., 101-106 b. l.), sutikdamas, kad apelianto vidutinis darbo dienos užmokestis yra 600,82 Lt, todėl jam (apeliantui) nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. priklauso 239 006,16 Lt darbo užmokesčio.

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kurio kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė apeliantas atskirajame skunde, kreditorių reikalavimų patikslinimai bankroto bylos nagrinėjimo eigoje turi būti susiję su pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu, todėl nagrinėjamas klausimas vertinamas ir šiuo aspektu.

Minėta, kad P. J. finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, tačiau LUAB „Lokys“ buhalterė apie klaidingai į buhalterinės apskaitos programą suvestus duomenis dėl kreditoriaus nemokamų atostogų ir pravaikštų pranešė tik 2012 m. liepos 19 d. (7 t., 74 b. l.), t. y., šie duomenys nebuvo žinomi nei bankroto administratoriui teikiant prašymą patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, nei pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (netikslių buhalterinių duomenų) P. J. finansinis reikalavimas turi būti sumažintas, pirmosios instancijos teismas, patikslindamas P. J. finansinį reikalavimą, imperatyvių proceso teisės normų nepažeidė, tačiau naujų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nutartimi finansinį reikalavimą sumažino per daug, todėl jis padidintas iki 239 006,16 Lt.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai jo nebuvimą darbo vietoje įvertino kaip pravaikštas, nes tuo metu jis atstovavo bendrovę išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, jog pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Faktą, kad kreditorius nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. be pateisinamos priežasties nebuvo darbo vietoje įrodo LUAB „Lokys“ 2009 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos (8 t., 138 b. l.) bei darbdavio aktai dėl direktoriaus P. J. neatvykimo į darbą (8 t., 154-169 b. l.). Apeliantas, teigdamas apie neatvykimo į darbą priežastis (atstovavimą bendrovei išorėje), jų (priežasčių) neįrodė, įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad nurodytu metu vykdė darbines pareigas kitoje vietoje, ne darbo kabinete, darbdavio būstinėje, nepateikė. Apelianto teiginys, jog tuo metu jis dalyvaudavo susitikimuose ar derybose, – deklaratyvaus pobūdžio. DK 235 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Apeliantas šių faktinių aplinkybių nepaneigė.

Aplinkybė, jog kreditoriui dėl pravaikštų nebuvo paskirta nuobauda, nustatyta DK 327 straipsnyje bei, kad aktus dėl atsakovo administracijos vadovo nebuvimo darbo vietoje pasirašė tam neįgalioti asmenys, nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktas nustato, kad kasdieninę bendrovės veiklą organizuoja jos vadovas. Pastarajam neatliekant tiesioginių pareigų, įmonėje nebuvo asmens, galinčio suteikti kitiems bendrovės darbuotojams įgalinimus pasirašyti nurodyto pobūdžio aktus (konstatuojančius įmonės vadovo nebuvimą darbo vietoje). Šiuos aktus pasirašė įmonės darbuotojai: buhalterė-personalo vadybininkė, darbų vadovas, ekonomikos direktorė, dispečerė, direktoriaus pavaduotojas investicijoms (bylos duomenimis taip pat ir įmonės akcininkas) S. Z.. Aktai, juose užfiksuota faktinė situacija nenuginčyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių įrodymų tikrumu (CPK 177, 185 str.). Juo labiau, kaip minėta, kreditorius nepateikė jokių nebuvimo darbe priežastis patvirtinančių įrodymų

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog apie jo finansinio reikalavimo nagrinėjimą 2012 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje jam nebuvo pranešta, jis negalėjo pareikšti savo nuomonės nagrinėjamu klausimu. Taip teismas išsprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks procesinis pažeidimas nenustatytas.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Vienas iš jų - kai teismas išsprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantas, patvirtintus jo finansinį reikalavimą, buvo įtrauktas į bankroto bylą kaip kreditorius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nebuvo įtrauktas į ginčo bylą ir skundžiama teismo nutartimi buvo pagrindo pasisakyti dėl jo materialiųjų teisių.

ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo nutartys dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo priimamos rašytinio proceso tvarka. Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apie kurį praneša administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Įstatymas nereglamentuoja privalomo pranešimo kreditoriams, kai jų finansiniai reikalavimai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kreditorius, kurio reikalavimai patvirtinti bankroto byloje priimta teismo nutartimi, įgyja trečiojo asmens procesines teises ir tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2012), todėl jam turi būti pranešta apie klausimo, susijusio su jo teisėmis ir teisėtais interesais nagrinėjimą CPK 133 str. 1 d.).

Pareiga informuoti kreditorius apie teismo procesinius veiksmus, atliekamus bankroto byloje, pagal ĮBĮ nuostatas tenka ir bankroto administratoriui. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog teismas apeliantui P. J. buvo pranešęs apie jo finansinio reikalavimo nagrinėjimą ir tuo pažeidė jo (apelianto) teisę žinoti apie bylos nagrinėjimą, tačiau CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad nors kreditoriui P. J. nebuvo praneštą apie jo finansinio reikalavimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau, priėmus jo atskirąjį skundą, taip buvo įgyvendinta jo teisė pateikti savo argumentus ginčo klausimu ir pateikti būtinus įrodymus. Be atskirojo skundo, jokių įrodymų apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus ir ištaisė pirmosios instancijos teismo nutarties klaidą (iš dalies). Pašalinus apelianto procesinių teisių suvaržymą, grąžinti bylą nagrinėti į pirmąją instanciją nėra pagrindo.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad LUAB „Lokys“ pirmosios eilės kreditoriaus P. J. finansinis reikalavimas yra 239 006,16 Lt (du šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai šeši litai ir 16 centų).