Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-19398-1101/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
2YT-19398-1101/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14235-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-19398-1101/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14235-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.3; 3.1.10.7; 3.2.7.1; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo; suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Ž. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti palikimo priėmimo terminą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. S.. Mirusioji buvo pareiškėjo Ž. S. motina. Pareiškėjas, kaip velionės I. S. sūnus, yra pirmos eilės paveldėtojas. Kitų pirmos eilės paveldėtojų nėra. Pareiškėjas žinojo apie motinos mirtį, taip pat žinojo, kad yra pirmos eilės paveldėtojas, tačiau per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, nes žinojo, kad jo motina neturėjo ir po savo mirties nepaliko jokio registruojamo turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir pan.). Pareiškėjas taip pat neturėjo duomenų ir apie galimai motinos turėtą kokį nors kitą vertingą turtą. Pareiškėjui buvo žinoma tik apie motinos turėtus ir paliktus mažos vertės asmeninius daiktus. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas traktavo, kad paveldėjimo liudijimas jam nebuvo reikalingas. Be to, po motinos mirties, dar nepraėjus 3 mėnesių terminui, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė susirgo, užsikrėtė COVID-19 virusu. Liga diagnozuota atitinkamai 2020 m. lapkričio 9 d. ir 14 d. Ligos laikotarpiu pareiškėjas turėjo laikytis saviizoliacijos režimo, o vėliau slaugė sunkesne forma susirgusią sutuoktinę, stengėsi susilaikyti nuo nebūtinų veiksmų bei kontaktų. Reikėtų įvertinti ir tai, kad pandemijos ir karantino metu buvo sunkiau susisiekti su notarų kontoromis, ne kartą keitėsi jų darbo ir bendravimo su klientais režimas. Peržiūrėdamas ir rūšiuodamas senus mirusios motinos dokumentus ir kitus popierius, pareiškėjas atsitiktinai rado motinos vardu sudarytus bankinius dokumentus (AB SEB banko), kurie leidžia pagrįstai manyti, kad banke esama velionės vardu atidarytos sąskaitos ir piniginių lėšų toje sąskaitoje. Tuo metu nuo pareiškėjo motinos mirties jau buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai. Paaiškėjus nurodytoms apylinkėms, pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 24-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.

3. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, jog suinteresuotas asmuo iki šio atsiliepimo pateikimo dienos negavo pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūros dėl velionės palikimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra pradėtos.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. S. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

6. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad I. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, turėdama sūnų – pareiškėją Ž. S.. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 28 d. testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjos I. S. mirties jos palikimo niekas nepriėmė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7. Pareiškėjas Ž. S. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas teismui padavė 2021 m. gegužės 19 d.

8. Pareiškėjas nurodė, jog laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi pareiškėjas manė, jog jo motina neturėjo ir po savo mirties nepaliko jokio turto, todėl pareiškėjas traktavo, kad paveldėjimo liudijimas jam nebuvo reikalingas. Tik vėliau pareiškėjas rado motinos vardu sudarytus bankinius dokumentus, tačiau nustatytas palikimo priėmimo 3 mėnesių terminas jau buvo praleistas. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties tiek jis, tiek jo sutuoktinė užsikrėtė COVID-19 virusu, todėl pareiškėjas turėjo saviizoliuotis, o vėliau slaugyti sutuoktinę. Be to, pareiškėjas nurodė, jog termino praleidimą sąlygojo ir tai, kad pandemijos ir karantino metu buvo sunkiau susisiekti su notarų kontoromis, ne kartą keitėsi jų darbo ir bendravimo su klientais režimas.

9. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

10. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes (šios nutarties 8 punktas), faktą, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėja I. S. neturi, o suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, sprendžia, jog terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

11. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti pareiškėjui Ž. S. praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po mamos I. S. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą po I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė