- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-334-206/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01267-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. P., D. A.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P. ir D. A. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo - K. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai A. P. ir D. A. yra nepilnametės K. A., gim. 2007-01-30, tėvai. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnija 2018-08-27 raštu informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad mergaitės tėvai dukra nesirūpina, tėvų gyvenamoji vieta nežinoma, K. A., gim. 2007-01-30, rūpinasi jos senelė K. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini). K. A. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. 2018-08-29 Vaiko teisių apsaugos tarnyba atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir nustatė antrą grėsmės lygį. Buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas. Nepilnametė K. A. buvo laikinai apgyvendinta senelės K. A. šeimoje. 2018-09-11 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. nuo 2018-09-05 buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta K. A.. Mergaitę ir globėją sieja giminystės ryšys. K. A. yra mergaitės senelė (iš tėvo pusės). K. A. apsigyvenus globėjos šeimoje, ji pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą - daugiafunkcinį centrą. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, K. A. tėvams A. P. ir D. A. 2018-08-31 buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu nebuvo pasiekti nustatyti tikslai. 2019-09-12 atvejo vadybos procesas nutrauktas. D. A. 2018-08-31 pateikė paaiškinimą, kad dukrą K. paskutinį kartą matė prieš 5 metus, jai išlaikymo niekada neteikė. Dukros pasiimti auginti neturi galimybės. 2019-11-18 pabendravus telefonu su D. A. jis ir toliau tvirtino, kad auginti dukros K. A. neturi galimybės, šiuo metu gyvena Vilniuje, ruošiasi dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebus namuose. Sutinka, kad dukra gyventų su savo senele K. A.. K. A. nurodė, kad K. tėvams A. P. ir D. A. padėjo auginti iki 7 metų, nes tėvai tuo metu važiuodavo uždarbiauti į Daniją. Po to A. P. dukrą išsivežė. Dabar K. globoja nuo 2018 m rugpjūčio mėnesio. Šiuo metu A. P. gyvena D. B., su Karolina bendrauja internetu. Žino, kad A. P. buvo į Lietuvą grįžusi 2019 m. pavasarį ir spalio mėnesį, tačiau K. neaplankė, su ja nesusitiko. Prie mergaitės išlaikymo motina pinigais neprisideda, yra buvusi atsiuntusi siuntinį su rūbais. A. P. dukrai K. žadėjo pasiimti ją pas save į Angliją, vis nukeldama pasiėmimo datą, tačiau pažado neištesėjo, jos nepasiėmė. D. A. su dukra taip pat mažai bendrauja, nesidomi ja, prie mergaitės išlaikymo neprisideda. K. A. yra išreiškusi norą gyventi su močiute K. A.. Ji paaiškino, kad mama išvažiavo į Angliją ir negrįžta, retai skambina. Jai apsigyvenus pas laikiną globėją - močiutę K. A., su mama pradėjo bendrauti internetu, mama jai siūlė su ja gyventi Anglijoje, bet ji atsisakė. Tėvo buvo nemačiusi 6 metus, apsigyvenus pas globėją, paskutinį kartą su juo bendravo 2019 m. gegužės mėnesį. Rengiant civilinė bylą su mergaitės motina susisiekti nepavyko, todėl jos pozicija dėl dukros K. A. nėra žinoma. Atsakovė A. P. yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų rūpintis dukra, jos gerove, ją auklėti, išlaikyti, rengti ją savarankiškam gyvenimui. Ji nesiekia įgyvendinti motinos teisių ir pareigų savo vaikui ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Tai yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti mamos A. P. valdžią vaiko K. A. atžvilgiu. Atsakovas D. A. taip pat nevykdo savo kaip tėvo pareigų. D. A., nors ir gyvena Lietuvoje, yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų, neteikia išlaikymo dukrai, nesistengia palaikyti ryšio su ja, kaip pats pripažįsta, jis neturi galimybių vaiko auginti, prižiūrėti, tinkamai pilnai ja pasirūpinti. Jis ruošiasi dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai ilgą laiką bus komandiruotėse. Prašoma neterminuotai apriboti atsakovų tėvo/motinos valdžią vaiko K. A. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, byloje neteikė atsiliepimų.
Trečiasis asmuo K. A. su ieškiniu visiškai sutiko, nurodydama, kad anūkė pas ją gyvena, ji pilnai rūpinasi K. A., o jos tėvai dukra nesirūpina ir išlaikymo neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys - tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas.
Civilinio kodekso CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų - galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. P. ir D. A. yra nepilnametės dukros K. A., gim. 2007-01-30, tėvai. Atsakovai nesirūpina dukra, jai neteikia išlaikymo. Teismas daro išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas dukros atžvilgiu ir tai neabejotinai atitinka tėvų valdžios apribojimo sąlygas, numatytas CK 3.180 str., nes jie vengia pareigos auklėti vaiką, jį išlaikyti, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.180 str. 1, 3 d., atsakovams A. P. ir D. A. neterminuotai apribotinos jų tėvystės (motinystės) teisės į dukrą K. A..
Civilinio kodekso CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o 3.195 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Teismui apribojus tėvų valdžią atsakovams A. P. ir D. A., jiems išlieka pareiga išlaikyti savo dukrą iki jos pilnametystės. Atsakovai apie savo gyvenimą, darbą, šeimas neteikė jokių duomenų ir teismas taip pat tokių duomenų negavo, nes nėra duomenų, kad atsakovai dirbtų Lietuvos Respublikoje. Iš K. A. tėvų A. P. ir D. A. iš kiekvieno priteistinas nepilnametės dukros išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamomis po 200 Eur nuo bylos iškėlimo dienos ir mokėtinas iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, todėl priėmus teismo sprendimą šioje byloje, teismas turi priimti nutartį dėl pavedimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti duomenis būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (LR CPK 496¹ str. 2 d.).
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminio mokesčio išlaidos (75 Eur - tėvystės apribojimas, 54 - išlaikymo priteisimas), priteistinos iš kiekvieno iš tėvų į valstybės pajamas. Taip pat iš atsakovų priteistinos į valstybės pajamas teismo pašto išlaidos, kurias sudaro 8,76 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. A., gim. 2007-01-30, atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. A., gim. 2007-01-30, atžvilgiu.
Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos dukros K. A., gim. 2007-01-30, išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2019-12-03 iki dukros pilnametystės šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos dukros K. A., gim. 2007-01-30, išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2019-12-03 iki dukros pilnametystės šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno po 133,38 Eur į valstybės pajamas (gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5660).
Iki bus išnagrinėta byla dėl K. A. globos, globėjo paskyrimo ir globos vietos nustatymo, K. A., gim. 2007-01-30, laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja K. A. jos gyvenamojoje vietoje.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per teismo sprendimą priėmusius teismo rūmus.