Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2245-1202/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
e1-2245-1202/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00712-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2245-1202/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00712-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.6.3 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, verčiasi individualia veikla, teistas:

1) 2014 m. balandžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytą žalą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) 2015 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnių buvo paskirta 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda;

3) 2016 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 641 straipsnį, 64 straipsnį paskirta 30 MGL (1129.80 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

4) 2017 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotis Užimtumo tarnyboje. 2017 m. gruodžio 14 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmę. 2019 m. gegužės 20 d. paleistas lygtinai, 2019 m. rugsėjo 26 d. išbrauktas iš probuojamų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. 2023 m. sausio 4 d., apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,8 promilių girtumas), būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjęs prie M. P., tyčia, rankų delnais sudavė pastarajam į veido sritį nemažiau 5 kartų, po ko rankomis trenkė vieną smūgį į nugarą, tokiais savo veiksmais V. L. nukentėjusiajam M. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies srityje.

V. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis 2023 m. gegužės 23 d. įtariamasis V. L. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas, apklausos metu gynėjas taip pat nereikalingas. Nėra registruotas psichikos ar priklausomybės centre, narkotinių medžiagų nevartoja. Dirba pagal individualią veiklą, anksčiau buvo teistas, paskutinį kartą buvo teistas prieš 4-5 metus. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, kopiją gavo. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. M. P. yra jo pažįstamas, dienos ir laiko tiksliai neprisimena, tai galėjo būti 2023 m. sausio mėn., prisimena, kad buvo įvykis kai M. P. atvyko pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini), jie su M. P. vartojo alkoholį, taip pat bute buvo jo buvusi draugė Ž. J., ji taip pat vartojo su jais alkoholį. Vėliau draugė Ž. J. išėjo į kitą kambarį, o jie su M. P. toliau vartojo alkoholį, vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. P. kažką pasakė negražaus jo atžvilgiu, šiuo metu tiksliai neprisimena ką pasakė, jis supyko ir priėjo prie M. P. ir su delnu sudavė M. P. į veidą ir galėjo būti kad sudavė į kitas kūno vietas, bet kiek smūgių sudavė šiuo metu pasakyti negali, kadangi praėjo daug laiko po minėto įvykio. Draugė Ž. J. pačio įvykio nematė, kadangi kaip minėjo ji buvo kitame kambaryje. Po įvykio M. P. iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, jis M. P. atsiprašė, jie visą situaciją išsiaiškino vietoje prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai jo nesulaikė, kadangi situaciją išsiaiškino ir M. P. jam pretenzijų neturėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Su M. P. po minėto įvykio pasikalbėjo, viską išsiaiškino ir susitaikė. M. P. atsiprašė, jis jam atleido, jis jam pretenzijų neturi, jis taip pat jam pretenzijų neturi dėl pasakytų žodžių. Su M. P. toliau bendrauja gražiai ir seniai pamiršo minėtą konfliktą. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jam su M. P. susitaikius (el. b. l. 185-188).

Kaltinamasis V. L. 2023 m. birželio 29 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Parodymus yra davęs pirmos apklausos metu, juos prisimena ir tvirtina. Su M. P. pasikalbėjo ir išsiaiškino susiklosčiusią situaciją, jie susitaikė, jis jam pretenzijų neturi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Dirba pagal individualią veiklą, žada ir toliau tęsti darbą pagal individualią veiklą. Įsipareigoja atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

2023 m. sausio 5 d. M. P. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 4 d. apie 21.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas su draugu V. L. virtuvėje, V. L. be jokios priežasties, būdamas neblaivus, sėdint ant kėdės abiejų rankų delnais stipriai sudavė į veido sritį maždaug 5-6 kartus, dėl jo veiksmų pajautė fizinį skausmą. Tuomet nuėjus į vonią nusiprausti V. L. atėjo į vonios kambarį ir prausiantis iš už nugaros pradėjo daužyti rankomis, kiek kartų trenkė neprisimena. Jis rankomis trenkė į nugarą, į šoninę juosmens dalį, bei į abu veido šonus. Dėl patirtų sužalojimų 2023 m. sausio 4 d., 23.05 val. Viešoji įstaiga Vilniaus Universiteto Respublikinėje ligoninėje buvo nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (el. b. l. 29-34).

2023 m. sausio 5 d. M. P. apklausos protokole nurodė, kad 2023 m. sausio 4 d. visą dieną kartu su pažįstamu V. L. buvo savo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu gamino valgyti, valgė, taip pat šiek tiek vartojo alaus. Draugiškai bendravo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tuomet nunešė priduoti tarą ir V. L. pasiūlė užeiti į jo nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), ir jis sutiko. Apie 18 val., atėjo pas V. L. į butą. Bute buvo V. L. sugyventinė Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje kartu su V. L. vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo normaliai. Vėliau apie 21. 20 val., neprisimena ar jis kažką V. L. pasakė ar jam nieko nepasakė, bet V. L. staigiai prišoko ir jam sėdint ant kėdės abiejų rankų delnais stipriai sudavė jam į veido sritį maždaug 5-6 kartus, tuomet jam nuo veido nukrito akiniai, iš nosies bėgo kraujas, dėl V. L. smurto prieš jį pajautė fizinį skausmą. Neprisimena ar prieš smurtaudamas ir smurtaujant V. L. jam kažką sakė. Kai V. L. mušė jis bandė gintis ir ėjo į vonios kambarį nusiprausti kraujo. Koridoriuje buvo Ž. J., ji bandė nuraminti V. L., kad jis prie jo nebelįstų, Ž. J. bandė laikyti V. L., bet V. L. vis tiek veržėsi link jo. Besiprausiant vonios kambaryje V. L. atėjo paskui jį į vonios kambarį ir jam prausiantis iš už nugaros pradėjo jį daužyti rankomis, neprisimena kiek kartų trenkė. V. L. smūgiavo į nugarą, į šoninę juosmens dalį, bei į abiejus veido šonus, dėl to jautė fizinį skausmą. Po to V. L. apsiramino nebesimušė ir nuėjo į virtuvę. Tuomet jis pabėgo iš vonios kambario į lauką ir iškvietė policiją. Laukė policijos lauke prie laiptinės. Greitoji medicinos pagalba išvežė į VŠĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinikas, po to ten davė siuntimą į VšĮ Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę ir ten pervežė kitas greitosios pagalbos automobilis, šioje ligoninėje nustatė akies voko ir periokulinės srities sumušimą. Nors ligoninėje nedarbingumas išduotas nebuvo, kol kas jokie vaistai paskirti nebuvo, tačiau iki šiol dešinioji akis yra stipriai patinusi, kad trukdo normaliai matyti. Svarsto kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo, jei nedarbingumas bus išduotas informuos. Dėl V. L. smurtinių veiksmų pajuto fizinį skausmą, prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje (el. b. l. 49-52).

2023 m. gegužės 23 d. M. P. papildomoje apklausoje nurodė, kad nori patikslinti savo anksčiau duotus parodymus, paaiškina, jog 2023 m. sausio 4 d. apie 21.20 val. bute (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, žodinio konflikto metu pažįstamas V. L. delnais sudavė jam į veidą nemažiau 5 kartų, po to rankomis trenkė vieną smūgį į nugarą, tokiu būdu jis jam sukėlė fizinį skausmą. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir nuvežė į VŠĮ Žalgirio klinikas, po to į VšĮ Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę. Nustatė akies sumušimą. Papildomai į medikus daugiau nesikreipė. Pas Valstybinę teismo medicinos tarnybą medicinos ekspertus nevažiavo, kadangi su V. L. iš karto po įvykio susitaikė, todėl nematė reikalo vykti į apžiūrą. Po įvykio su V. L. pasikalbėjo, išsiaiškino, jis jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Jie abu buvo neblaivūs ir abu pasikarščiavo. V. L. pretenzijų jokių neturi, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jam su V. L. susitaikius (el. b. l. 181-184).

2023 m. gegužės 23 d. M. P. prašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajam V. L. pretenzijų neturi. V. L. jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio neteiks, jokių pretenzijų neturi. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jam su V. L. susitaikius (el. b. l. 189).

2023 m. sausio 5 d. liudytojos Ž. J. apklausos protokole nurodyta, kad ji yra V. L. sugyventinė. Su V. L. gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) laiko, tačiau nuo vakar , t. y. nuo 2023 m. sausio 4 d. laikinai apsistojo pas savo pažįstamą M. P. Iki tol, su V. L. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), V. L. nuomojamame bute. V. L. yra priklausomas nuo alkoholio, anksčiau gydėsi reabilitacijos centre nuo (duomenys neskelbtini), tačiau alkoholį vartoja iki šiol. Alkoholį vartoja labai dažnai, seniau gerdavo kasdien, o pastaruoju metu rečiau, tačiau alkoholiu piktnaudžiauja ir toliau. Išgėręs V. L. dažnai tampa agresyvus ir konfliktiškas. V. L. yra teistas, tačiau nežino už kokius nusikaltimus. V. L. turi draugą, anksčiau minėtą, M. P., pas kurį šiuo metu laikinai apsistojo. Su M. P. V. L. sutarė gerai, bendrauja dažnai, nežino ar tarp jų vyksta konfliktai. Ji jokių konfliktų tarp jų nėra girdėjusi, nors vyrai bendrauja dažnai. Ji M. P. taip pat pažįsta, bendrauja draugiškai. M. P. yra geras, nekonfliktiškas. Kai V. L. buvo sunkesnis etapas, kai buvo netekęs gyvenamosios vietos, M. P. buvo priėmęs V. L. pagyventi pas save. 2023 m. sausio 4 d. ji buvo namuose visą dieną, apie 18:00 val. pas juos į namus grįžo V. L. ir M. P. Vyriškiai buvo išgėrę, kiek žino iki tol jie vartojo alkoholį M. P. namuose. Nežino kiek vyrai buvo išgėrę, tačiau V. L. jai pasirodė neblaivesnis, labiau apsvaigęs. Grįžę vyrai parsinešė dar alkoholio, galimai 0,7 litro talpos degtinės butelį ir alaus. Vyrai prisėdo virtuvėje, kur toliau vartojo alkoholį, šnekėjosi, o ji buvo kambaryje. Keletą kartų buvo užėjusi į virtuvę, kur kartu su vyrais išgėrė du stikliukus degtinės. Nebuvo girta, įvykio aplinkybes pamena gerai. Jos akivaizdoje V. L. su M. P. nesipyko, bendravo draugiškai, įprastai. Maždaug 19.40 val. abu vyrai nuėjo į parduotuvę, iš kur parsinešė dar alkoholio - 0,5 litro degtinės (o gal ir 0,7 litro, nepamena). Iki to laiko, anksčiau pirkto alkoholį, vyrai jau buvo nemažai išgėrę, kažkiek dar buvo likę (buvo likęs alus ir kažkiek degtinės). Grįžę, vyrai toliau sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį. Vakaro metu, po 21 val., tikslaus laiko nurodyti negali, jai būnant kambaryje, išgirdo grumtynių garsus virtuvėje. Taip pat girdėjo rėkavimą, stumdymąsi. Kas ir ką rėkė negali pasakyti, girdėjo abiejų vyrų balsus. Negirdėjo jokio konkretaus konflikto, tiesiog rėkavimus. Išbėgusi į koridorių pamatė, kaip koridoriuje V. L. daužo M. P. kumščiais. M. P. stovėjo, atrodė susigūžęs, o V. L. trankė jo veidą ir galvą rankomis, suspaudęs kumščius. Matė, kaip V. L. sudavė M. P. ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą ir galvą. Smūgiai atrodė stiprūs, smūgiuodamas jis užsimojo, atrodė labai įpykęs, neadekvatus. Ji bijojo, tačiau mėgino įsiterpti tarp vyrų, kad nutraukti smurtą. Tačiau atskirti vyrų jai nepavyko, V. L. toliau puolė M. P., matė, kad daužė jį vėl, tačiau negali pasakyti kiek dar smūgių sudavė. Matė, kad M. P. veidas buvo kruvinas, jei neklysta, kraujas bėgo jam iš nosies. Vėliau pastebėjo, kad virtuvėje, ant grindų yra kraujo. Matė, jog M. P. nuėjo į vonią nusiprausti, o V. L. ėjo į vonią paskui jį, girdėjo, kad vonioje toliau vyksta konfliktas. Ji, bijodama, kad V. L. neimtų smurtauti ir prieš ją, nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris. Girdėjo kaip M. P. išėjo. Po kurio laiko, atvyko policija ir greitoji pagalba. Su jais grįžo ir M. P., kurį vėliau išvežė greitoji, o policija liko su V. L. Kiek žino, V. L. buvo įteiktas šaukimas į komisariatą. Policijai išvykus, V. L. ėmė konfliktuoti su ja, liepė jai išeiti iš jo buto, atėmė raktus, neleido jai apsivilkti striukės ir išstūmė ją pro lauko duris. Pasiėmusi telefoną išėjo iš buto, kur paskambino policijai, kad padėtų jai pasiimti daiktus, kadangi V. L. nebeatrakino durų, o jos raktai liko pas jį, tačiau V. L. jos ir policijos nebeįleido, jos daiktai liko bute. Ar V. L. buvo bute ji nežino, galimai, vengdamas policijos, jis galėjo išvykti, to nežino. Girdėjo, kad ketina vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau nežino kokiu tikslu ir kuriam laikui. Dėl to, kad V. L. pareikalavo išeiti iš jo nuomojamo buto, ji laikinai apsistojo pas M. P., adresu (duomenys neskelbtini). Ji asmeniškai įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų neturi, tačiau nori, kad policijos pareigūnai padėtų jai atsiimti daiktus iš V. L. nuomojamo buto (el. b. l. 35-38).

2023 m. sausio 5 d. vyriausiasis patrulis J. G. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad 2023 m. sausio 4 d., apie 21.35 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jam pažįstamas vyras ir moteris. Smurtavęs vyras ir jo sugyventinė liko bute. Pranešėjas laukia prie namo. Sumuštas veidas, kraujuoja, nemato viena akimi. Atvykus minėtu adresu prie namo stovėjo Greitosios medicinos pagalbos 0832 automobilis, kuriame medikai teikė pagalbą pranešėjui M. P. Pranešėjas paaiškino, kad bute yra jo du draugai V. L. ir Ž. J. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad apie 21.20 val. V. L. bute smurtavo prieš savo sugyventinę Ž. J., o pranešėjui ją bandant apginti V. L. jam trenkė iš rankos į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir jam ištino skruostas po akimi. Pranešėjas buvo stipriai neblaivus ir minėjo, kad dėl šio įvykio V. L. turės pretenzijų. Greitosios medicinos pagalbos 0832 brigada pranešėją apžiūrai išvežė į ligoninę. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą juos pasitiko stipriai neblaivus V. L. ir Ž. J. V. L. paaiškino, kad išgertuvių metu konfliktavo su M. P., konflikto metu buvo įžeistas jam pasakytais žodžiais dėl ko susinervino ir kelis kartus iš kumščio trenkė M. P. V. L. taip pat minėjo, kad M. P. taip pat jam bandė suduoti, bet jis išvengė to smūgio. Ž. J. paaiškino, kad išgertuvių metu jos draugai konfliktavo, o jai išėjus iš kambario į virtuvę pastebėjo, kai V. L. muša rankomis M. P. Ž. J. taip pat paaiškino, kad V. L. prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo. Ant Ž. J. jokių sužalojimų nesimatė, įvykio vietoje aplinka tvarkinga, grumtynių nesimatė. V. L. alkotesterio pagalba nustatytas 2,80 prom. neblaivumas, taip pat įteiktas šaukimas 2023 m. sausio 5 d., 13.00 val. atvykti į 1 policijos komisariatą. Įvykis filmuotas BODY kamera (el. b. l. 121-123).

2023 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo, nurodoma, kad 2023 m. sausio 4 d., apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, V. L. būdamas neblaivus, kuriam nustatytas 2.80 promilių girtumas, iš kairės rankos sudavė nemažiau kaip 4 kartus į veido sritį pažįstamam M. Š., kuriam nustatytas 2.39 prom. girtumas, tokiais savo veiksmais V. L. sukėlė fizinį skausmą M. Š. Įvykio aplinkybės tikslinamos (el. b. l. 1-4).

2023 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl veiksmų atlikimo su nukentėjusiuoju, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje pasitiko nukentėjusysis M. P., kuris paaiškino, jog 2023 m. sausio 4 d. kartu su V. L., (duomenys neskelbtini), nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, po ko pas juos užėjo Ž., pavardės nežino. Tada jie trise vartojo alkoholinius gėrimus ir netikėtai V. L. pradėjo konfliktuoti su M. P., dėl to, jog jis turėjo lytinius santykius su M. P. pažįstama Ž. M. P. bendraujant su Ž. J., V. L. kaire ranka sudavė ne mažiau 4 smūgių M. P. į dešinės pusės veido sritį ir šis pajuto fizinį skausmą. Patikrinus M. P. blaivumą, alkotesteriu pastarajam nustatytas 2,39 prom. girtumas. M. P. nurodė, kad pageidauja rašyti pareiškimą, tačiau šiuo metu yra ligoninėje, kur jį apžiūrinės gydytojai, taip pat yra labai apsvaigęs ir pavargęs, todėl pageidavo, jei jį šiandien paleis iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, važiuoti namo (duomenys neskelbtini) ir pailsėti. Pageidavo, kad policijos pareigūnai su juo susiektų 2023 m. sausio 5 d. dienos metu, kai jis bus pailsėjęs ir jausis geriau. Taip pat tarnybiniame pranešime dėl medžiagos pradėjimo, vietoje M. P., buvo klaidingai nurodyta jo pavardė. Tarnybiniame pranešime nurodyta M. Š., o tikslinga laikyti, kad tai M. P. (el. b. l. 7-8).

2023 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini). Butas yra 5 aukštų mūriniame name. Nusileidus laiptais į rūsį yra matomos po dešine puse durys, kurios pažymėtos Nr. 2. Įėjus į butą yra matomas prieškambaris, pasukus į kairę yra virtuvė, kurioje po kaire puse matomos spintelės, ant kurių yra smulkūs daiktai. Tiesiai virtuvėje yra langas, prie kurio po dešine puse yra šaldytuvas, prie kurio yra stalas. Ši patalpa yra įvykio vieta. Už virtuvės yra kambarys Nr. 1, kuriame prie lango yra matomas stalas, priešais langą - sofa. Žiūrint iš prieškambario pusės tiesiai yra kambarys Nr. 2, kuriame iš dešinės pusės yra kėdė ir sėdmaišis, o kairėje pusėje sekcija. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nėra, nieko nepaimta. Įvykio vieta yra neaptverta, nesaugoma, jokių vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (el. b. l. 18-20).

2023 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „2023_01_04_21-31-04_37069381477“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo dalyviai: Bendro pagalbos centro darbuotojo (toliau - BPC darbuotojas) pokalbį su pranešėju (toliau – pranešėjas). Pranešėjas pranešė BPC darbuotojui, jog skubiai reikia pagalbos, nes jį sumušė. BPC darbuotojas paklausė pranešėjo kokių adresu atvykti, pranešėjas atsake, jog nežino stovi prie (duomenys neskelbtini) namo . BPC darbuotojas paklausė pranešėjo kas jus sumušė, pranešėjas atsakė, jog buvo bute (duomenys neskelbtini) name, prašė atsekti jo adresą. BPC darbuotojas paklausė kurioje gatvėje jis yra pranešėjas atsakė praktiškai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patikslino, jog ja atrodo tai (duomenys neskelbtini). Pranešėjas teigė, kad jie gėrė kartu ir susipyko. BPC darbuotojas paklausė su kuo, pranešėjas atsakė, jog viena moteris ir vienas vyras. BPC darbuotojui paklausius ar tai yra pranešėjo draugai, pranešėjas: atsakė, kad taip. Ir patikslina, jog jam reikia ir medikų, nes jo akis, jis per ją nieko nemato. BPC darbuotojas paklausė kiek jam metų, pranešėja atsakė – (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas paklausė ar asmenys liko viduj, pranešėjas atsake, jog viskas viduje vyko. BPC darbuotojui dar kartą patikslinus ar asmenys liko bute, pranešėjas atsakė, taip liko bute. BPC darbuotojas paklausė ar pranešėją sumušė vyras ir moteris pranešėjas atsakė, jog praktiškai taip, nes jis dabar visą kraują valo. BPC darbuotojas paklausė, koks yra pranešėjo vardas ir pavardė jis atsakė M. P. BPC darbuotojas paklausė ar jis prisimena buto numerį pranešėjas atsako (duomenys neskelbtini) kažkelintas ten. Pranešėjas nurodo, jog išėjo į laiptinę ir viskas. BPC darbuotojas pranešėjui praneša, kad jis lauktų policijos ir greitosios (el. b. l. 125-127).

2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „2023/01/04_21-40-33_92119564424“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo dalyviai: BPC darbuotojas ir pranešėjas. Pranešėjas klausė BPC darbuotojo kur yra policijos pareigūnai, nes moterį skriaudžia, jam bėga kraujas, o jis kieme stovi BPC darbuotojas paklausė ar jis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pranešėjas atsakė, jog nežino kokia gatvė. BPC darbuotojas atsako, jog informacija yra perduota (el. b. l. 92-94).

2023 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 2023 m. sausio 4 d. Body kameros vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2023_0104_215005_010.MP4“ .Vaizdo įrašas filmuojamas pareigūnės Nr.1 kūno kamera. Vaizdo įrašas prasideda 21.49 val. įrašo trukmė 05.06 min. Vaizdo įrašo dalyviai: greitosios pagalbos medikas (toliau – medikas), policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas), vyras, V. Paleidus vaizdo įrašą matosi kaip pareigūnai eina tarp daugiabučių, priėję prie greitosios pagalbos automobilio matosi sėdintis vyras su sumuštu veidu, medicinos darbuotojas pradeda aiškinti situaciją. Vaizdo įraše matoma, jog medikas praneša, jog jie pasitiko, pamatė, jog sumuštas iš tikrųjų paaiškėjo, kad jį sumušė prie laiptinės, vyras patikslina, jog jį sumušė bute, o ne laiptinėje. Medikas praneša, jog bute dar yra viena moteris ir kitas vyras prieš ją smurtauja, sumuštas vyras – pacientas sakė išgėręs pusę litro. Vyras papildo, jog moteris esanti bute sakė „M. gelbėk, mane M. gelbėk“, jis ją bandė išgelbėti ir jis jam parodė smūgiavimą. Pareigūnas paklausė ar vyras norėjo padėti moteriai ir dėl to jis buvo sumuštas, vyras patvirtina, jog taip. Pareigūnas paklausė kieno yra butas ir kuris butas, vyras atsako, jog einant į apačią reikia nusileisti ir iš karto po dešine. Pareigūnas paklausė ką matė vyras kokių būdų buvo mušama moteris, vyras atsako, jog visur jis ten ją, smaugė ten ją. Pareigūnas paklausė koks yra ryšys tarp moters ir vyro kuris ją mušė, vyras atsako, jog jie sugyventiniai. Pareigūnas paklausė kas yra minimi asmenys jam ir kokie jų vardai, vyras atsako, jog tai jo draugai Ž. ir V. Įėjus į butą virtuvėje sėdi moteris, į kambarį nueina vyras kartu su pareigūnų. Pareigūnas paklausia kas įvyko, V. atsako nieko, susipykom. Pareigūnas paklausia su kuo susipykot, V. atsako su tuo žmogumi, pareigūnas patikslina su tuo žmogumi ar su drauge, V. atsako „tarp viso“. Pareigūnas klausia dėl ko susipykot su tuo žmogumi, V. atsako konfliktas buvo dėl kai kurių žodžių, pareigūnas prašo patikslinti dėl kokių žodžių, V. atsako negali dabar pasakyti šiuo momentu. Pareigūnas paklausia ar žmogus jį keikė ar įžeidinėjo ar jo draugę, taip pat prašo patikslinti koks yra jo ir moters ryšys ar ji jam sugyventinė, V. atsako, jog „galima taip įvardinti, jisai pradėjo, aš čia nieko“. Pareigūnas paklausia bet ką jis pradėjo, V. atsako, jog yra per girtas ir gal jis išgėręs buvo, pareigūnas patikslina dėl ko įvyko konfliktas ir ar jis jam draugas, V. atsako taip, jis yra jų draugas, pasakė kažkokį žodį. Pareigūnas paklausia ar V. iškart jam trenkė į veidą, V. atsako, jog pirmas trenkė jis, tačiau nepataikė, o tada V. trenkė jam atgal ir pataikė.

Antras vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2023_0104_215506_011.MP4“. Vaizdo įrašas filmuojamas pareigūnės Nr.1 kūno kamera. Vaizdo įrašas prasideda 21.55 val. įrašo trukmė 05.00 min. Pareigūnas toliau kalba su V. Pareigūnas paklausia a jis išėjo ir ar jis jam trenkė vieną kartą, V. atsako taip, bei patikslina, jog V. jam pasakė išeiti, sakė viskas baigta, prašė išeiti. Pareigūnas pasako, jog vyras sakė, jog V. skriaudė, smaugėt ir mušė moterį, V. atsako, jog to nebuvo, ir nurodo „taigi va ji“. Pareigūnas paklausia kiek laiko kartu gyvenat, paklausia ar ankščiau buvo smurto atveju, V. atsako, jog su moterimi gyvena (duomenys neskelbtini) laiko, ankščiau smurto atvejų nebuvo. Pareigūnas paklausia ar konflikto metu jie buvo tik 3, V. atsako taip. V. patikslina, jog vyras jam pasakė negražų žodį dėl ko kilo konfliktas ir bendro konflikto kartu su moterimi nebuvo. Pareigūnas pasiteirauja dokumento, jį fotografuoja, užsirašo. Pareigūnas paklausia ar trenkė vyrui tik vieną kartą V. atsako du gal. Vyras kažką dar kalba, neaiškiai kas, nesigirdi, medikai išsiveda sumuštą vyrą.

Trečias vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2023_0104_22005_012.MP4“. Vaizdo įrašas filmuojamas pareigūnės Nr. 1 kūno kamera. Vaizdo įrašas prasideda 22.00 val. įrašo trukmė 05.00 min. Vyras pradeda ginčytis, pareigūnas prašo apsiraminti. Kitas pareigūnas kalbasi su moterimi, bet labai sunkiai girdisi ir neaišku, ką sako. Moteris jie čia bučiavosi, draugai, sėdėjau kambaryje. Moteris sako, jog atėjusi pamatė V. daužo M. Moteris prašė V. nedaryti taip. Pareigūnas paklausė ar V. prieš ją šiandien smurtavo, moteris atsako, jog ne. Pareigūnas patikslina, jog M. paaiškino, kad prieš jus smurtavo. Moteris atsako, jog jie tarpusavyje susipyko. Pareigūnas patikslina šeimoj su V. smurto nebuvo, moteris atsako ne, jie tarpusavyje susipyko. Vyksta pokalbis, moteris ieško dokumento. Moteris – M. išėjo, (moteris kreipiasi į V.), V. ką tu man sakei, „nelįsk prie manęs aš tave užmušiu“.

Ketvirtas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2023_0104_220504_013.MP4“ Vaizdo įrašas filmuojamas pareigūnės Nr.1 kūno kamera. Vaizdo įrašas prasideda 22.05 val. įrašo trukmė 05.00 min. Pareigūnas skambina telefonu, kalbasi. Vaizdo įrašas baigiasi. Bylai reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Penktas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2023_0104_220504_013.MP4“ Vaizdo įrašas filmuojamas pareigūnės Nr.1 kūno kamera. Vaizdo įrašas prasideda 22.05val. įrašo trukmė 05.00 min. Vyksta nereikšmingas pokalbis tarp pareigūno ir vyro. Vaizdo įrašas baigiasi. Bylai reikšmingos informacijos neužfiksuota (el. b. l. 101-105).

2023 m. sausio 5 d. M. P. savanoriškai pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, medicinos dokumentų išrašą (el. b. l. 44).

2023 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad dirbant su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju M. P., pastarasis nurodė, jog užduoti nuvykti į medicininę apžiūrą gavo, tačiau pas Valstybinę teismo medicinos tarnybą ekspertus į apžiūrą nenuvyko, kadangi su įtariamuoju V. L. iš karto po įvykio susitaikė, pretenzijų jam neturi, todėl nematė reikalo vykti į apžiūrą. Taip pat M. P. nurodė, kad pas medikus papildomai daugiau niekur nesikreipė (el. b. l. 161).

2023 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad specialistui V. K. pateikti medicininiai dokumentai ir nurodytos įvykio aplinkybės. Specialistas V. K., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą. M. P. po įvykio 2023 m. sausio 4 d. padaryta kraujosruva dešinės akies srityje, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (el. b. l. 171-176).

2023 m. sausio 4 d. neblaivumo patikros sertifikate Nr. 188731, nurodyta , kad patikrinimo metu alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0788, 2023 m. sausio 4 d. 23.11 val. V. L. buvo nustatytas 2.80 promilių girtumas (el. b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. L. nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,80 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. P. rankų delnais sudavė į veido sritį nemažiau 5 kartų, rankomis trenkė vieną smūgį į nugarą ir tokiais smurtiniais savo veiksmais nukentėjusiajam M. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies srityje.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog sudavė draugui M. P. su delnu sudavė M. P. į veidą ir galimai sudavė į kitas kūno vietas. V. L. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo M. P. parodymai, liudytojos Ž. J. parodymai, vyriausiojo patrulio J. G. tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys. Be to, aplinkybes patvirtinančias, kad V. L. įvykio metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina ir 2023 m. sausio 4 d. alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

V. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. P. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis rankų delnais ne mažiau 5 kartų sudavė į veido sritį, rankomis trenkė vieną smūgį į nugarą, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymus susargdinimas, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. V. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas nukentėjusiojo M. P. prašymas dėl susitaikymo su V. L. ir prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 189). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su nukentėjusiuoju M. P. susitaikė, o nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje esančios aplinkybės rodo, kad V. L. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas.

Svarbu akcentuoti, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. L. praeityje ne kartą teistas, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymu, V. L. sugyventinė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ne iš karto po įvykio (įvykis 2023 m. sausio 4 d., o prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes asmenys susitaikė, pateiktas tik 2023 m. gegužės 23 d., iš byloje esančių liudytojos Ž. J. parodymų, pareigūno J. G. tarnybinio pranešimo, filmuotų vaizdo įrašų duomenų, matyti, kad asmenys iš karto po įvykio nesusitaikė). Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą bei kaltinamojo asmenybę, negalima daryti kategoriškos išvados, kad V. L. nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Darytina išvada, kad V. L. neatitinka BK 38 straipsni 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Nenustačius, kad V. L. atitinka visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. L. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą kito asmens sveikatai, kuris pasižymėjo fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. L. išsiskyręs, teistas (el. b. l. 163-170), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. l. 141-144), vykdo individualią veiklą (el. b. l. 138-140). Byloje nėra duomenų apie V. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (6 mėnesiai), atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusysis neturi kaltinamajam pretenzijų ir asmenys susitaikė, teismo vertinimu, yra protinga ir proporcinga, jos mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl V. L. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

V. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant 4 mėnesius laisvės apribojimo.

Pareiškime prokurorė neprašo kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros. Nagrinėjamos situacijos kontekste kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga, todėl intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų V. L. elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi V. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę laisvės apribojimą (4 mėnesiams) kartu skirtini: tęsti individualią veiklą, o jos nevykdant - pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. Kardomųjų priemonių taikymas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. sausio 27 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 149,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (e. b. l. 117-124).

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad M. P. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 149,62 Eur (pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai – gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajam suteikė 149,62 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 149,62 Eur vertės turtinės žalos bei kaltinamojo V. L. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir 2023 m. birželio 29 d. raštu įsipareigojo atlyginti žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 149,62 Eur suma priteistina iš kaltinamojo V. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo V. L. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei loginių kasai padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo V. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti V. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti individualią veiklą, o jos nevykdant – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždrausti V. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. L. 149,62 Eur turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už M. P. gydymą“.

Iš V. L. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 149,62 Eur sumos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

V. L. išaiškinti, kad:

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

V. L. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Justas Pažarskis