Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teknom“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. G., AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka

1. Klaipėdos apygardos teisme, kuris veikia Vilniaus apygardos teismo vardu pagal Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2024 m. liepos 22 d. nutartį, priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Teknom“ ieškinys atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo. Ieškovė teismo prašo pripažinti neteisėtu viešajame pirkime „Pirštinės sportinės“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės priimtą sprendimą, įformintą 2025 m. birželio 13 d. pranešimu, kuriuo atsakovė nustatė pasiūlymų eilę ir paskelbė tiekėją G. G., AB (toliau – trečiasis asmuo, Tiekėjas), pirkimo laimėtoja, įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai grindžiami toliau nurodomais esminiais argumentais.

II. Paruošiamųjų dokumentų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atviro tarptautinio konkurso būdu vykdo dviejų dalių viešąjį pirkimą „Pirštinės sportinės“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio objektas – sportinės pirštinės. Pagal Pirkimo sąlygas, pasiūlymai gali būti teikiami vienai arba abiem pirkimo dalims. Kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis arba viena bendra sutartis vieno tiekėjo laimėtoms pirkimo dalims. Pirkime pasiūlymus pateikė tiek ieškovė UAB „Teknom“, tiek trečiasis asmuo G. G., AB. Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. pranešė ieškovei apie sudarytą pasiūlymų eilę ir informavo, kad abiejose pirkimo dalyse laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens G. G., AB, pasiūlymas, o ieškovės pasiūlymas eilėje liko antras. Ieškovė 2025 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią perkančioji organizacija patenkino iš dalies, panaikino viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl eilių sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir grįžo į pasiūlymų vertinimo etapą. Atsakovė 2025 m. birželio 13 d. antrą kartą sudarė pasiūlymų eilę ir nurodė, kad abiejų Pirkimo dalių laimėtoju yra skelbiamas tiekėjas G. G., AB, o ieškovės pasiūlymas užėmė antrąją vietą. Ieškovė 2025 m. birželio 19 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Tiekėjo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 3 p. reikalavimų, todėl prašė panaikinti 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas Pirkimo laimėtojas, ir grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą. Atsakovė 2025 m. birželio 30 d. ieškovės pretenziją atmetė.

8. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Teknom“ prašo pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, įformintą 2025 m. birželio 13 d. pranešimu, kuriuo atsakovė nustatė pasiūlymų eilę ir paskelbė tiekėją G. G., AB, Pirkimo laimėtoja, ir įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą.

9. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, ieškovės UAB „Teknom“ pretenzijos ir perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją turinį, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, šioje byloje spręstinas klausimas, ar laimėjusiu pripažinto tiekėjo G. G., AB, pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi esančios Techninės specifikacijos 3 p. ir 3 lentelės „Trisluoksnės medžiagos techninės charakteristikos“ 6 p. reikalavimus.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms

10. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

11. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Technines specifikacijas reglamentuojančiose teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29, 30 punktai). Už techninių specifikacijų parengimą, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakingas perkantysis subjektas, kadangi tik jis nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-409-790/2025, 28 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 2.4 punkte nustatyta, kad reikalavimai Pirkimo objektui yra nurodyti Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ / „Techninis projektas“, Pirkimo sąlygų 3 priede „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ ir Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygų 5.10.6 punkte nustatyta tiekėjų pareiga kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, pagrindžiančius siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo dokumentų techninei specifikacijai (jei reikalaujama prie pirkimo dokumentų pridedamoje pasiūlymo formoje ir (arba) techninėje specifikacijoje), iš jų ir nepriklausomos akredituotos pagal tarptautinius standartus laboratorijos bandymų protokolą su trisluoksnės medžiagos rodikliais, nurodytais Pirkimo sąlygų 1 priedo 3 lentelės 1–3 ir 5–9 punktuose.

13. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 16 punkte nustatyta, kad pirštinių viršus, nykščio išorinė dalis ir riešo apatinė dalis turi būti iš trisluoksnės medžiagos: viršutinis medžiagos sluoksnis – lygaus pynimo, vidurinis sluoksnis – membrana, apatinis sluoksnis (vidinis gaminio) – trikotažas. Pagal Techninės specifikacijos 17 punktą trisluoksnė medžiaga, be kita ko, turi atitikti 3 lentelėje pateiktas technines charakteristikas.

14. Techninės specifikacijos 3 lentelės „Trisluoksnės medžiagos techninės charakteristikos“ 6 punkte nurodyta, kad atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi (po 30 min.) laipsnio rodiklio reikšmė turi būti ? 4, bandymų metodo žymuo – LST EN 12945-1 arba lygiavertis. Techninės specifikacijos 3 punkte nustatyta, kad Techninėje specifikacijoje nurodytiems standartams turi būti taikoma jų aktuali galiojanti redakcija (kai standartas panaikinamas, taikomas jį keičiantis standartas).

15. Įvertinus anksčiau paminėtas Pirkimo sąlygų ir jų sudėtine dalimi esančios Techninės specifikacijos nuostatas, darytina išvada, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai turėjo pareigą kartu su pasiūlymu pateikti duomenis, t. y. nepriklausomos akredituotos pagal tarptautinius standartus laboratorijos bandymų protokolą su trisluoksnės medžiagos rodikliais, kurie patvirtintų, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka Techninės specifikacijos 3 lentelės „Trisluoksnės medžiagos techninės charakteristikos“ 6 punkte nustatytą reikalavimą – trisluoksnės medžiagos atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi (po 30 min.) laipsnio rodiklio reikšmė yra ? 4, o ši reikšmė nustatyta pagal aktualios redakcijos standartą LST EN 12945-1 arba jam lygiavertį.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo G. G., AB, kartu su pasiūlymu pateikė SGS laboratorijos 2022 m. gegužės 26 d. bandymų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsparumo pumpuravimuisi laipsnis yra 4-5 (pumpuravimosi reikšmės: 5 – be pokyčių; 4 – nedidelis paviršiaus pūkuotumas arba iš dalies susiformavę pumpurėliai). Bandymų ataskaitoje nurodyta, kad bandymai atlikti pagal standartą EN ISO 12945-1:2000.

17. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad trečiojo asmens pateiktas sertifikatas (bandymų ataskaita) neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, nes jame konstatuojama prekių atitiktis standartui EN ISO 12945-1:2000, kuris yra nebegaliojantis ir panaikintas. Ieškovė nurodo, kad ISO 12945-1:2000 standartą pakeitė šiuo metu galiojanti ISO 12945-1:2020 standarto redakcija, todėl Tiekėjo siūlomos prekės turi atitikti būtent šį standartą, kuris yra aktualus pasiūlymo pateikimo metu, o ne bandymų atlikimo metu. Ieškovė taip pat remiasi Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, pagal kuriuos LST EN ISO 12945-1 standarto galiojanti redakcija yra LST EN ISO 12945-1:2021, tačiau trečiojo asmens pateiktas standartas EN ISO 12945-1:2000 yra lygiavertis LST EN ISO 12945-1:2002 standartui, kuris buvo panaikintas 2021 m. sausio 29 d., o Tiekėjo nurodytas standartas EN ISO 12945-1:2000 buvo panaikintas 2020 m. spalio mėnesį. Ieškovės nuomone, Tiekėjas galėjo vadovautis pateiktu standartu EN ISO 12945-1:2000 tik iki jam lygiaverčio LST standarto panaikinimo, t. y. iki 2021 m. sausio 29 d. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta, jog 3 punkto reikalavimas turėtų būti suprantamas taip, kad pasiūlymų vertinimo, pateikimo ar pirkimo sutarties sudarymo dieną turi galioti ta standarto versija, pagal kurią buvo atlikti bandymai. Atsakovė nurodo, kad Techninėje specifikacijoje nėra nurodyta jokių papildomų reikalavimų, kad bandymai būtų atlikti pagal tuos standartus, kurie galioja pasiūlymų pateikimo dieną. Kadangi trečiojo asmens bandymų atlikimo dieną galiojo EN ISO 12945-1:2000 standarto redakcija, tai reiškia, kad bandymai atlikti taip, kaip to reikalauja Techninės specifikacijos 3 punktas, t. y. pagal aktualią standarto versiją.

18. Vertindamas šalių argumentus teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad pagal Pirkimo sąlygų 5.10.6 punktą tiekėjai kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti nepriklausomos akredituotos pagal tarptautinius standartus laboratorijos bandymų protokolą su trisluoksnės medžiagos rodikliais, nurodytais Pirkimo sąlygų 1 priedo 3 lentelės 1–3 ir 5–9 punktuose. Taigi Pirkime siūlomų prekių atitiktis Techninės specifikacijos 3 lentelės 6 punkto reikalavimui turėjo būti įrodyta atitinkamais bandymų protokolais. Nagrinėjamu atveju nei ginčijamo Pirkimo sąlygose, nei Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta, kuriuo metu turi būti atlikti siūlomos prekės bandymai ir gautas bandymo protokolas. Techninėje specifikacijoje yra nurodytas tik standarto numeris LST EN 12945-1, bet nėra nurodyti metai, žymintys standarto redakciją (konkrečią jos versiją). Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija iš tiesų būtų reikalavusi, kaip teigia ieškovė, kad Pirkime siūlomos prekės bandymai būtų atlikti tik pagal Pirkimo sąlygų paskelbimo ar pasiūlymo pateikimo metu galiojusią LST EN ISO 12945-1 standarto redakciją, tai nustatant Pirkimo sąlygas perkančiajai organizacijai nebūtų buvę jokių kliūčių Techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečios aktualios redakcijos standarto versijos su visu jos pavadinimu (LST EN ISO 12945-1:2021). Kitaip tariant, jeigu perkančioji organizacija būtų reikalavusi bandymų atlikimo tik pagal pasiūlymo pateikimo metu galiojantį standartą LST EN ISO 12945-1:2021, tai Techninėje specifikacijoje ir būtų nurodytas konkretaus standarto numeris (su metais), o ne formuluojama atskira Techninės specifikacijos 3 punkto sąlyga dėl standarto aktualios redakcijos. Tačiau tokio reikalavimo perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje šiuo atveju nebuvo nustačiusi. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygos reikalavo, jog, atliekant prekės bandymus, atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi laipsnis turi būti nustatytas pagal tuo metu aktualią galiojančią standarto LST EN 12945-1 arba jam lygiaverčio versiją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog pagal Techninės specifikacijos reikalavimus kokybinės prekių charakteristikos turėjo būti nustatomos pagal jų vertinimo (bandymo) metu galiojančią, t. y. aktualią, standarto versiją.

19. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, atsakovei iš dalies patenkinus ieškovės 2025 m. gegužės 30 d. pretenziją ir grįžus į pasiūlymų vertinimo etapą, perkančioji organizacija iš trečiojo asmens pareikalavo pateikti bandymus atlikusios ir 2022 m. gegužės 26 d. bandymų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) parengusios laboratorijos paaiškinimą, kodėl atliekant bandymus nebuvo vadovautasi naujausia standarto versija EN ISO 12945-1:2020. Trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė bandymus atlikusios SGS laboratorijos paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gegužės 26 d. bandymų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) parengta pereinamuoju 2000 m. ir 2020 m. standartų galiojimo laikotarpiu, o atnaujintas standartas visiškai įsigaliojo tik nuo 2023 metų. Pereinamasis standartų galiojimo laikotarpis aiškinamas poreikiu atnaujinti testavimo instrukcijas pagal pasikeitusius pramonės standartus. Nors ieškovė nurodo, kad standarto galiojimo pereinamojo laikotarpio nebuvo, tačiau ieškovės pateiktame Lietuvos standartizacijos departamento elektoriniame laiške nurodyti duomenys yra susiję ne su EN ISO 12945-1:2020 standartu (Europos standartas), o su Lietuvoje perimtu standartu LST EN ISO 12945-1:2021. Atitinkamai ir ieškovės nurodyti oficialios ISO standartų svetainės vieši duomenys apie ISO 12945-1:2000 standarto (Tarptautinės standartizacijos organizacijos lygmens standarto) galiojimo panaikinimą savaime nepatvirtina, kad tuo pačiu buvo panaikinta ir šio standarto versija Europos standartų sistemoje (EN). Atsižvelgiant į tai, vien ieškovės nurodyti duomenys neįrodo, kad trečiojo asmens pateiktoje 2022 m. gegužės 26 d. bandymų ataskaitoje nurodyti bandymai buvo atlikti remiantis negaliojančiu ir neaktualiu standartu.

20. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

21. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Pirkimo Techninės specifikacijos 3 lentelės 6 punktas nustatė prekės kokybinį rodiklį, išreikštą atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi (po 30 min.) laipsniu (? 4). Taigi esminė aplinkybė šiuo atveju yra prekės atitiktis minėtam kokybės rodikliui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal standartą 12945-1:2000 atsparumo pūkuotis ir pumpuruotis reikšmė nustatoma po tiriamosios medžiagos apžiūrimojo įvertinimo, suteikiant laipsnį pagal standarte pateiktą įvertinimo lentelę, analogiškai yra atliekama ir pagal naujesnę standarto versiją 12945-1:2020, pagal kurią atsparumo pumpuruotis ir pūkuotis vertinimo kriterijai yra tokie patys. Šiuos atsakovės argumentus iš esmės patvirtina ir byloje esantis SGS laboratorijos paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad pagal 2020 m. standartą vertinimo kriterijai atnaujinti tuo aspektu, kad pagal naujesnę standarto versiją vėlimasis (pilling), pūkų susidarymas (fuzzing) ir matinimasis (matting) yra vertinami ir atskirai, o ankstesnėje standarto versijoje jų vertinimas buvo sujungtas į vieną bendrą įvertinimą, o kiti bandymo procedūros aspektai liko nepakitę. Tai, kad produkto vertinimo kriterijai ir jo priskyrimas atitinkamam laipsniui nėra pasikeitę, patvirtina ir byloje esančios bandymų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Šiuo aspektu teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad Techninės specifikacijos 3 lentelės 6 punktas nustatė tik vieną bendrą atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi (po 30 min.) laipsnio rodiklio reikšmę (? 4) ir nereikalavo tiekėjų nurodyti siūlomos prekės atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi rodiklių reikšmių atskirai. Vadinasi, nors pagal 2020 m. atnaujintą standarto versiją pūkų susidarymas (pilling), pūkuotumas (fuzzing) ir pumpuravimasis (matting) yra vertinami ir atskirai, o 2000 m. standarto versijoje pūkų susidarymas ir pūkuotumas buvo sujungti į vieną bendrą vertinimo rezultatą, tačiau bendro prekės atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi laipsnio rodiklio nurodymas bandymų protokole šiuo atveju visiškai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje neįrodė ir neįrodinėjo, kad pagal standartą EN ISO 12945-1:2000 nustatytas prekės atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi laipsnis būtų kitoks, šį rodiklį nustatant pagal standartą ISO 12945-1:2020. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė, kad prekės, kurios atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi laipsnio rodiklis vertinant pagal standartą EN ISO 12945-1:2000 yra 4-5, atsparumas pumpuravimuisi ir pūkavimuisi vertinant pagal standartą EN ISO 12945-1:2020 yra mažesnis nei 4 ir dėl to neatitinka Techninės specifikacijos 3 lentelės 6 punkte nustatytos rodiklio reikšmės.

23. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė SGS laboratorijos 2025 m. birželio 30 d. bandymų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad bandymų rezultatai pagal standartą ISO 12945-1:2020 yra 4-5 (pumpuravimosi klasė) ir 4-5 (pūkavimosi klasė). Kaip minėta anksčiau, šioje bandymų ataskaitoje nurodytos atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi laipsnių reikšmės pagal standartą ISO 12945-1:2020 yra iš esmės identiškos šių rodiklių reikšmėms, nurodytomis bandymų ataskaitoje pagal standartą EN ISO 12945-1:2000, t. y. 5 – be pakeitimų (no change), 4 – iš dalies susiformavę pumpurai (partially formed pills) / nedidelis paviršiaus pūkuotumas (slight surface fuzzing). Šie trečiojo asmens pateikti įrodymai tik patvirtina trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktos bandymų ataskaitos duomenų patikimumą ir leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlytos prekės visiškai atitinka Perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, nustatytus Techninės specifikacijos 3 lentelės „Trisluoksnės medžiagos techninės charakteristikos“ 6 punkte dėl atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi.

24. Ieškovė dublike nurodo, kad anksčiau minėtas kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį pateiktas sertifikatas (bandymų ataskaita) privalėjo būti pateiktas su pasiūlymu Pirkime, todėl šio dokumento pateikimas kartu su atsiliepimu neturi reikšmės vertinant nei ieškovės, nei atsakovės argumentus. Ieškovė taip pat pažymi, kad trečiasis asmuo negalėjo pateikti prekės bandymų, atliktų pagal aktualios redakcijos standartą ISO 12945-1, nes tai lemia esminį pasiūlymo pakeitimą ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

25. Visų pirma, pagal teismų formuojamą praktiką, trečiajam asmeniui nėra ribojama galimybė įrodinėti savo atitiktį keliamiems reikalavimams kitais argumentais teisminio proceso metu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors perkančiosios organizacijos rėmimasis naujais, atsakyme į pretenziją nenurodytais, argumentais iš esmės yra negalimas, tokiu atveju pats viešojo pirkimo laimėtojas, kurio teisėms ir interesams įtaką turės teismo priimtas sprendimas, turėtų būti suinteresuotas įrodinėti savo pasiūlymo atitiktį konkurso reikalavimams, būti aktyvus ir konkrečiais argumentais bei įrodymais grįsti savo poziciją. Tokia konkurso laimėtojo teisė nėra ribojama perkančiosios organizacijos atsiliepimo į pretenziją apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 52 punktas, 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 34 punktas). Taigi šiuo atveju trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti savo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, o kartu ir pagrįsti savo procesinę poziciją, turėjo teisę teikti į bylą dokumentus, patvirtinančius jo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.

26. Antra, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; kita vertus, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).

27. Nagrinėjamu atveju, skirtingai, nei nurodo ieškovė, Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad dokumentų, pagrindžiančių siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo dokumentų techninei specifikacijai, nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo apskritai negalėtų patikslini duomenų dėl pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams. Kita vertus, aptariamu atveju trečiasis asmuo su atsiliepimu į ieškinį nors ir pateikė prekės bandymų ataskaitą pagal šiuo metu galiojantį standartą ISO 12945-1:2020, tačiau joje nurodyti iš esmės analogiški prekės kokybiniai rodikliai, kurie buvo nurodyti ir su pasiūlymu pateiktoje bandymų ataskaitoje, o jokie kiti trečiojo asmens pasiūlymo duomenys nebuvo keičiami ar koreguojami (nei siūlomos prekės, jų techninės charakteristikos, kaina ir kt.). Kaip minėta anksčiau, trečiojo asmens pateikti įrodymai tik patvirtina, jog kartu su pasiūlymu pateikti duomenys įrodo šio tiekėjo siūlomų prekių atitiktį Techninės specifikacijos 3 lentelės 6 punkte nustatytam reikalavimui dėl prekės atsparumo pumpuravimuisi ir pūkavimuisi. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, jog trečiasis asmuo neleistinai pakeitė savo pasiūlymą.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad perkančioji organizacija pagrįstai pripažino trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo panaikinti ieškiniu ginčijamo perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

30. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. G., AB, pateikė teismui įrodymus apie šioje byloje patirtas 6 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, prašo jas priteisti iš ieškovės. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir teismo sprendimas yra priimamas atsakovės ir trečiojo asmens naudai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) reglamentuoja maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

33. Trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad šioje byloje patirtas 6 800 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 4 600 Eur už ieškinio ir viešojo pirkimo dokumentų analizę, įrodymų vertinimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 2 200 Eur už tripliko parengimą. Rekomenduojamas maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą yra 5 844,25 Eur, už tripliko parengimą pagal Rekomendacijų 8.3 punktą – 3 506,55 Eur. Vadinasi, trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

34. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, trečiojo asmens atstovo nurodytą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, atstovo atliktus atstovavimo veiksmus, Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktų nuostatas, teismas pripažįsta, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis, jos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmetus ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 6 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui G. G., AB, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teknom“ 6 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.