Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-440-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-25
Bylos Nr.: e2A-440-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Juodkrantis“

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-440-796/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05052-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (anksčiau prie Žemės ūkio ministerijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymo Nr. 13SD-1816-(14.13.134 E.) panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Juodkrantis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apsaga“ ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos) (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymą Nr. 13SD‑1816‑(14.13.134 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies pakeitimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 pakeitimo“; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003‑0173 (toliau – ir 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis) pagrindu akcinė bendrovė (toliau – AB) „Raseinių melioracija“ išsinuomojo 0,3324 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype AB „Raseinių melioracija“ nuosavybės teise valdė du statinius: pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, pastatas – (duomenys neskelbtini 1)) ir pastatą – (duomenys neskelbtini 2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Raseinių melioracija“ paskelbė apie 2005 m. sausio 20 d. vyksiantį Pastato pardavimą aukcione, jo nugalėtoju pripažintas A. V.. Prieš aukciono pradžią visi užsiregistravę dalyviai, įskaitant A. V., susipažino ir pasirašė žemės sklypo, ant kurio stovėjo parduodamas pastatas, planą su jame raudonomis linijomis paženklintomis kiekvienam žemės sklype stovinčiam savarankiškam nekilnojamojo turto objektui (Pastatui ir (duomenys neskelbtini 2)) priskirtina sklypo dalimi (toliau – ir 2005 m. Žemės sklypo planas). Žemės sklypo planas 2005 m. vasario 15 d. AB „Raseinių melioracija“ vadovo antspaudu ir parašu buvo patvirtintas su žyma „Kopija tikra“ ir kartu su 2005 m. vasario 23 d. prašymu leisti Žemės sklypo nuomos teises perleisti aukciono nugalėtojui ir pastato pirkėjui, t. y. A. V., buvo perduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 13.1-438-(15.2-3.4) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. Pastatą, esantį Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties. 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2792 AB „Raseinių melioracija“ pardavė A. V. Pastatą, o sandorį tvirtinęs notaras, remdamasis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. raštu, sutarties 2.3.1 punkte numatė dalies Žemės sklypo nuomos teisių perleidimą Pastato pirkėjui. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir išviešintos A. V. teisės į dalį Žemės sklypo. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Žemės sklype esantį kitą statinį – (duomenys neskelbtini 2) – nuo 2019 m. nuosavybės teise valdo UAB „Juodkrantis“.

1.2. 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5900 pagrindu ieškovė iš A. V. nuosavybės teise įsigijo Pastatą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. vasario 18 d. raštu Nr. 13ST-448-(14.13.5) davė sutikimą dėl dalies Žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. 2018 m. kovo 5 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 13SŽN-56-(14.13.55.) „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 pakeitimo“, jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir išviešintos ieškovės teisės į dalį Žemės sklypo. Pastebėjusi, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ir išviešintos ne visos apimties ieškovės UAB „Apsaga“ tesės į Žemės sklypą, ieškovė 2022 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, numatant, jog UAB „Apsaga“ išnuomojama 0,3324 ha ploto žemės sklypo dalis, kurios plotas ne 0,1000 ha, o 0,1500 ha. Prašyme paaiškino, kad tokia padėtis susiklostė dėl dar 2005 metais įsivėlusios klaidos, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai, rengdami 2005 m. vasario 25 d. raštą Nr. 13.1-438-(15.2-3.4) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“, tinkamai neįvertinę jiems AB „Raseinių melioracija“ pateikto Žemės sklypo plano, neatsižvelgė į po pačiu Pastatu esančią Žemės sklypo dalį, kurios plotas yra 0,0500 ha, ir padarė klaidingą prielaidą, jog nuomos teisės A. V. turi būti perleidžiamos tik į neužstatytą 2005 m. sausio 20 d. sudarytame žemės sklypo plane raudonomis linijomis pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas sudaro tik 0,1000 ha, ir būtent šį klaidingą skaičių įrašė į 2005 m. vasario 25 d. sutikimą. Minėtame rašte padaryta klaida buvo automatiškai perkelta į 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2792 2.3.1 punktą, o vėliau į Nekilnojamojo turto registrą.

1.3. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymu Nr. 13SD-1816-(14.13.134 E.) Nacionalinės žemės tarnyba atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Ieškovės vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nurodė ieškovei, kad ji, siekdama papildomų 0,0500 ha valstybinio Žemės sklypo dalies nuomos, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują Žemės sklypo planą, jį suderinti su visais žemės sklypų nuomotojais ir pateikti nuomininkų prašymus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė yra A. V. teisių į Žemės sklypą perėmėja, t. y. apie jos teisių į Žemės sklypą apimtį turi būti sprendžiama pagal taisykles, taikytas tuo laikotarpiu, kai teises į žemės sklypą įgijo A. V., aukciono būdu įgydamas pastatą iš AB „Raseinių melioracija“. Kadangi ieškovė pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu iš A. V. įgijo pastatą, todėl ji, kaip pirkėja, įgijo teisę naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas, t. y. A. V..

1.4. Ieškovė nurodė, kad nuo 2005 m. kovo 4 d. tarp A. V. ir Lietuvos valstybės susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje aptariamos įstatymų nuostatos aiškinamos kaip nustatančios, kad sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir leidžiantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Tai yra imperatyvios įstatymo normos; nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgusi į kasacinės instancijos teismo išaiškinimą dėl plano reikšmės žemės nuomos teisniuose santykiuose, ieškovė padarė išvadą, kad Žemės sklypo dalies nuomos teisiniai santykiai tarp A. V. ir Lietuvos valstybės be teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, iš kurio būtų galimybė tiksliai nustatyti išnuomojamo žemės sklypo ribas, apskritai negalėjo susiklostyti. Atitinkamai vienintelis Žemės sklypo planas, kuriame yra teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta Pastatui priskirtino Žemės sklypo dalis, buvo sudarytas 2005 m. sausio 20 d., todėl būtent juo būtina vadovautis, sprendžiant apie ieškovei, kaip A. V. teisių perėmėjai, realiai išnuomotos Žemės sklypo dalies plotą.

1.5. Ieškovė teigia, kad tarp Žemės sklypo nuomininkų – Pastato ir (duomenys neskelbtini 2) savininkų – nuo 2005 metų susiklosčiusi faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka atspindi Žemės sklypo plane įtvirtintą padėtį. Tiek A. V., tiek ieškovė nuo pat pastato įsigijimo dienos savo lėšomis prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri būtent tą Žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane priskirta pastatui. Be to, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Neringos savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas) dėl pastato – (duomenys neskelbtini 1) rekonstrukcijos į poilsio namus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), jame rekonstruotam pastatui priskirta 0,1500 ha ploto žemės sklypo dalis, iš esmės sutampanti su Žemės sklypo plane raudonomis linijomis pažymėta žemės sklypo dalimi.

1.6. 2022 m. gegužės 30 d. teikdama prašymą, ieškovė nesiekė padidinti jai išnuomotos Žemės sklypo dalies, o iš esmės prašė ištaisyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos padarytą klaidą, todėl ginčijamo sprendimo teiginiai, kuriais ieškovė įpareigojama iš naujo rengti Žemės sklypo planą, tačiau jau pagal šiuo metu galiojančių taisyklių reikalavimus, taip pat derinti šį planą su kitais Žemės sklypo nuomininkais, yra nepagrįsti bei pertekliniai. Ginčijamas sprendimas aiškiai pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą, pagal jį teisės subjektai negali būti retrospektyviai verčiami laikytis dar nepaskelbtų teisės aktų. Nacionalinė žemės tarnyba, priešingai, nei nurodoma ginčijamame sprendime, turi teisę vienašališkai priimti pagrįstus sprendimus dėl vieną valstybinės žemės sklypą bendrai nuomojančių nuomininkų dalių šiame žemės sklype dydžio ir konfigūracijos. Atitinkamai, tokiam Nacionalinės žemės tarnybos sprendimui įsigaliojus, atsiranda pagrindas modifikuoti civilinius nuomos teisinius santykius bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių (šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „Juodkrantis“) susitarimu, o jo nepasiekus, t. y. UAB „Juodkrantis“ atsisakius keisti nuomos sutartį, – Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai nustatyta CK 6.223 straipsnyje.

1.7. Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka adekvatumo ir aiškumo kriterijų. Priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė tinkamai nesirėmė nagrinėjamoje situacijoje taikytinu specialiuoju teisiniu reglamentavimu, nenustatė visų teisingam prašyme keliamų klausimų išsprendimui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą individualų teisės taikymo aktą, jis teismo turi būti panaikintas. Ieškovė pažymėjo, kad, panaikinus individualų teisės aktą, yra atkuriama buvusi iki neteisto ginčijamo akto priėmimo teisinė padėtis, t. y. viešojo administravimo institucija (šiuo atveju atsakovė) laikytina neišnagrinėjusia ieškovės prašymo, dėl to keliamas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti 2022 m. gegužės 30 d. prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės UAB „Apsaga“ ieškinio netenkino. Teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nereiškė. Teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, jog AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties; rašte nurodyta, kad sutikimas duotas vadovaujantis CK 6.394 straipsniu. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad iš 2005 m. sausio 20 d. pasirašyto plano turinio turi būti sprendžiama apie A. V. įsigytam Pastatui skirto valstybinio žemės sklypo dalies plotą, kuris, ieškovės nuomone, siekia ne mažiau 0,1500 ha, nustatė, jog į bylą pateikta nespalvota plano kopija, joje jokių raudonų linijų nematyti, taip pat nėra nurodytas ir pastatui – (duomenys neskelbtini 1) eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalies plotas, be to, planas nėra patvirtintas. Teismas pripažino, kad remiantis vien šia plano kopija daryti išvados, jog A. V. išnuomotos valstybinės žemės dalies plotas turėjo būti ne mažesnis nei 0,1500 ha, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje pateiktas 2010 m. rugpjūčio 12 d. Statybos leidimas nei patvirtina, nei paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes apie išnuomotą Žemės sklypo plotą. Leidimas nebegalioja, jo galiojimo terminas nurodytas iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Jokių duomenų, ar pagal šį leidimą apskritai buvo pradėti kokie nors darbai, nėra. Ieškovė teigia, kad faktiškai tiek A. V., tiek ji naudojosi ir naudojasi ta dalimi, kuri iš esmės sutampa su plane pažymėta, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, neteikė.

2.2. Teismas įvertino, kad Žemės sklype esančių pastatų paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, nėra vienoda: pastato – (duomenys neskelbtini 1) paskirtis „maitinimo“, o pastato – (duomenys neskelbtini 2) paskirtis „poilsio“, todėl vertino, kad ir pastatams, kurių paskirtis skiriasi, eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys gali nesutapti. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami nustatyto dydžio, kuris yra būtinas ne naudotis aplink esančia teritorija, o statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. A. V. (vėliau ir ieškovei) buvo išnuomotas du kartus didesnis žemės sklypo plotas (0,1000 ha), nei yra paties pastato užimtas plotas (ieškovės teigimu, apie 0,0500 ha). Pažymėta, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog pastatui – (duomenys neskelbtini 1), kurio paskirtis „maitinimo“, eksploatuoti reikalinga didesnė dalis žemės sklypo, nei buvo išnuomota, ar kad pastatas – (duomenys neskelbtini 1) faktiškai naudojamas pagal kitą paskirtį, siekiama pastatą rekonstruoti, keisti paskirtį ir pastatui eksploatuoti būtina didesnė valstybinės žemės sklypo dalis.

2.3. Teismas įvertino, kad 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte, 2005 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, 2017 m. gruodžio 18 d. sutikime, 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, 2018 m. kovo 5 d. susitarime pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nurodytas tas pats išnuomojamos Žemės sklypo dalies plotas – 0,1000 ha. Taigi, tiek A. V. jau nuo įsigijimo momento (nuo 2005 m. vasario mėn.), tiek ieškovei (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) buvo žinomos aplinkybės apie nuomojamo Žemės sklypo dalies plotą. Klausimas dėl neva dar 2005 m. padarytos klaidos buvo iškeltas tik 2022 m. Teismas padarė išvadą, kad A. V. buvo išnuomota 0,3324 ha Žemės sklypo dalis, sudaranti 0,1000 ha, kuri apėmė Pastato užimtą plotą ir kuri buvo būtina Pastatui naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnis). Teismas vertino, kad, pagal byloje esančius duomenis, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, neįvertinus žemės sklypo dalies po pastatu, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, jog 2005 m. buvo padaryta klaida, nurodant išnuomojamo Žemės sklypo dalies plotą. Pripažinta, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti priešingą išvadą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė, prašydama pakeisti išnuomoto Žemės sklypo dalį (nustatyti didesnę), rėmėsi iš esmės aplinkybe dėl 2005 m. padarytos klaidos, tačiau byloje nesant pagrįstų įrodymų, patvirtinančių klaidą, nurodant išnuomojamo žemės sklypo plotą, padarė išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagrįstai atsisakė ieškovės prašymą tenkinti.

2.4. Pažymėta, kad Žemės sklypo plotas (be ieškovės) yra išnuomotas ir trečiajam asmeniui, kito pastato, esančio Žemės sklype, savininkui. Trečiasis asmuo Žemės sklype esantį pastatą – (duomenys neskelbtini 2) ir teisę į 0,2324 ha ploto žemės sklypo dalies nuomą įsigijo 2019 m. varžytynių metu. Taigi, trečiasis asmuo yra teisėtas žemės sklypo dalies valdytojas. Nagrinėjamu atveju pakeitus išnuomoto žemės sklypo dalis, ieškovei išnuomoto žemės sklypo dalis padidėtų 0,0500 ha, atitinkama dalimi sumažėtų trečiajam asmeniui išnuomoto žemės sklypo dalis. Teismas įvertino, kad pareiga parengti žemės sklypo planą ir pateikti valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai tenka valstybinę žemės dalį išsinuomoti siekiančiam asmeniui, rengiamas žemės sklypo planas turi būti derinamas ir su Žemės sklypo naudotojais, turinčiais šiame objekte nekilnojamojo turto, o šiuo atveju ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto Žemės sklypo plano, nederino su kitu Žemės sklypo nuomininku, t. y. trečiuoju asmeniu.

2.5. Pažymėta, kad nors atsakyme nepagrįstai nurodoma, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarčių, vienašališkai perskaičiuoti žemės sklypo dalių, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą atsakymą. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovė, norėdama pakeisti išnuomoto žemės sklypo dalis, turi laikytis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Ieškovei parengus planą, atitinkantį reikalavimus, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti Žemės sklypo dydis, nustatytas šių dalių plotas, ir pateikus prašymą Nacionalinei žemės tarnybai pakeisti jai tenkančios Žemės sklypo dalies plotą, atsakovė turės prašymo pagrįstumą įvertinti ir priimti sprendimą, o nustačius kiekvienam pastatui kitas Žemės sklypo dalis, reikalingas eksploatuoti pagal paskirtį, ir šių dalių plotus, bus pagrindas modifikuoti Žemės sklypo nuomos santykius.

2.6. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas panaikinti atsakymas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų. Ieškovės nurodyti argumentai dėl neatitikties jam keliamiems reikalavimams laikytini nepagrįstais ir nereikšmingais, neturinčiais įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Apsaga“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Žemės sklypo planą. Apeliantė, remdamasi CK 6.546 straipsniu, CK 6.547 straipsnio nuostatomis, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis, ir kasacinio teismo išaiškinimais, teigia, jog Žemės sklypo dalies nuomos teisiniai santykiai tarp A. V. (vėliau ir UAB „Apsaga“) ir Lietuvos valstybės be žemės sklypo plano apskritai net negalėjo susiklostyti, todėl 2005 m. Žemės sklypo planas vertintinas kaip planas, kuris yra neatskiriama 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (su visais jos pakeitimais) dalis. Apeliantės vertinimu, teismas, pasisakydamas, kad 2005 m. Žemės sklypo plano kopija nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog A. V. išnuomotos valstybinės žemės dalies plotas turėjo būti ne mažesnis nei 0,1500 ha, nepateikė pakankamos motyvacijos, pateisinančios ieškovės pateikto įrodymo atmetimą.

3.2. Apeliantės teigimu, teismo motyvai, kuriais nuspręsta Žemės sklypo planą atmesti kaip įrodymą, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovei išnuomoto Žemės sklypo ploto dydį, yra nepagrįsti. Teismas išvadą, kad ieškovės pateiktame Žemės sklypo plane jokių raudonų linijų nematyti, padarė netinkamai ištyręs patį įrodymą. Teismas apsiribojo vien tik vizualiniu Žemės sklypo plano vertinimu. Apeliantė pažymi, kad į bylą pateikta dokumento – Žemės sklypo plano – kopija yra nespalvota, tačiau tai nereiškia, kad pažymėtų Pastatui priskirtų Žemės sklypo ribų nebuvo įmanoma nustatyti taikant kitus dokumentų analizės metodus.

3.3. Apeliantė pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Žemės sklypo plano centrinėje dalyje yra atliktas įrašas „Susipažinau su raudonom linijom“, jis tiesiogiai parodo, kad plano originaliajame variante atlikti vieni ar kiti atitinkamo kontūro išskyrimo žymėjimai, labiausiai tikėtina, buvo atlikti būtent raudona spalva. Teismas šios aplinkybės nevertino, neanalizavo, dėl to nepasisakė sprendime. Be to, Žemės sklypo planas, kaip ir numato Taisyklių 30.1 punktas, buvo parengtas pagal atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, jį į civilinę bylą pateikė pati atsakovė, įvardydama kaip 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo planą, tai leidžia abu šiuos dokumentus tirti jų palyginimo metodu. Pirma, ieškovės pateiktas Žemės sklypo planas yra akivaizdžiai parengtas 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo plano, kaip atitinkamo teritorijų planavimo dokumento, pagrindu. Antra, ieškovės 2005 m. sausio 20 d. plane Žemės sklypas yra apibrėžtas paryškinta linija, o per centrinę Žemės sklypo dalį yra nubrėžta papildoma linija, jos 2002 m. lapkričio 5 d. Žemės sklypo plane nėra. Apeliantės vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas Žemės sklypo planas leidžia identifikuoti ieškovės Pastatui priskirtą Žemės sklypo dalį ir nustatyti jos ribas. Apeliantės teigimu, žinant žemės sklypo plano mastelį ir esant galimybei įvertinti paryškintomis storomis linijomis įbraižyto geometrinio kontūro ribas, nėra jokių kliūčių matematiškai apskaičiuoti išskirtos teritorijos plotą. Būtent šį veiksmą nesudėtingomis techninėmis priemonėmis atliko ieškovė, parengdama ir pateikdama teismui naudojamų plotų schemą. Be to, lingvistiškai vertinant Taisyklių 31.3 punkto nuostatų turinį, nebūtų galima neabejotinai teigti, kad Taisyklės tiesiogiai keltų reikalavimą būtent plane kokia nors forma pažymėti ar įrašyti statiniui išskirtos dalies plotą.

3.4. Apeliantės teigimu, 2005–2011 metais galiojusi Taisyklių redakcija nekėlė reikalavimo žemės sklypo plane kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui pažymint / išskiriant jam eksploatuoti reikalingą dalį pasitelkti profesionalius matininkus ar šį veiksmą atlikti kita specialia tvarka. Toks reikalavimas atsirado tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 8 punkte. Be to, Taisyklių pagrindu rengiamas žemės sklypo planas nėra laikomas teritorijų planavimo dokumentu ir negali būti su tokiu tapatinamas.

3.5. Apeliantės vertinimu, Pastatui priskirtos Žemės sklypo dalies ribos ieškovės pateiktame Žemės sklypo plane yra aiškiai pažymėtos ir taip suteikia galimybę aiškiai identifikuoti Žemės sklypo dalies nuomos sutarties objektą ir nustatyti esmines jos charakteristikas, įskaitant išnuomotinos žemės plotą. Žemės sklypo planas atitinka tiek CK, tiek ir atitinkamos redakcijos Taisyklių reikalavimus, todėl yra pagrindas šį dokumentą pripažinti tinkamu įrodymu.

3.6. Lietuvos notarų rūmai 2023 m. sausio 3 d. į civilinę bylą pateikė Šiaulių miesto notarės O. J. 2005 m. kovo 4 d. patvirtintos Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2792), jos priedų ir visų kitų su jos tvirtinimu susijusių dokumentų kopijas, prie jų buvo pridėta ir Žemės sklypo plano kopija, savo turiniu identiška ieškovės kartu su ieškiniu pateikto Žemės sklypo plano kopijai. Apeliantės vertinimu, šio dokumento buvimas notaro dar 2005 metais sudarytoje archyvinėje medžiagoje patvirtinta, kad Žemės sklypo planas buvo sudėtinė 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2792 dalis, taip pat tai, kad šiuo planu turėjo būti vadovaujamasi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priimant sprendimus dėl nuomos teisių į valstybinio žemės sklypo dalį perkėlimo naujajam nuomininkui, t. y. A. V., kurio teisių perėmėja tapo ieškovė. Apeliantės vertinimu, vienintelis Žemės sklypo plano sudarymo tikslas ir uždavinys buvo siekis apibrėžti parduodant Pastatą aukciono nugalėtojui perleidžiamos Žemės sklypo dalies nuomos teises, t. y. apibrėžti ir identifikuoti aukciono nugalėtojui perleidžiamos žemės nuomos sutarties objektą.

3.7. Nuomos teisės perleidimo sandorio šalimis buvo ankstesnė nuomininkė AB „Raseinių melioracija“ ir A. V., o Klaipėdos apskrities viršininko administracija šiam sandoriui tik davė sutikimą. Apeliantės vertinimu, apie tai, kas ir kokia apimtimi pagal sandorį buvo perleista, turi būti sprendžiama pagal sandorio šalių parengtus dokumentus. Atitinkamai Žemės sklypo planas buvo parengtas ir sudarytas AB „Raseinių melioracijos“ ir A. V., todėl būtent pagal šį planą spręstina, dėl kokios Žemės sklypo dalies nuomos teisių perleidimo šalys buvo susitarusios. Tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija suklydo, nustatydama Žemės sklypo plane apibrėžto Pastatui priskirto Žemės sklypo plotą, o Nacionalinė žemės tarnyba, perimdama jos teises ir pareigas, neišsaugojo didžiosios dalies su nuomos teisių perleidimu susijusių dokumentų dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, negali paneigti A. V. (o vėliau ir UAB „Apsaga“) teisėtų lūkesčių naudotis ta Žemės sklypo dalimi, kuria tikėjosi naudotis tiek Pastato įsigijimo metu, tiek ir naudojosi visą laiką iki šios dienos. Nei A. V., nei ieškovė nėra profesionalūs matininkai, kurie būtų galėję iškart pastebėti neatitikimą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai, kaip savo srities profesionalai, privalėjo šią aplinkybę tiksliai nustatyti duodami 2005 m. vasario 25 d. sutikimą. Būtent šios klaidos ištaisymo ir siekia apeliantė.

3.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė neva neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį Žemės sklypo plane pažymėtos dalies naudojimą. Ieškovė į civilinę bylą pateikė 2010 m. rugpjūčio 12 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotą Statybos leidimą dėl pastato – (duomenys neskelbtini 1) rekonstrukcijos į poilsio namus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), jame rekonstruotinam Pastatui priskirta 0,1500 ha ploto Žemės sklypo dalis, kuri iš esmės sutampa su 2005 m. Žemės sklypo plane raudonomis linijomis pažymėta ir Pastatui išskirta Žemės sklypo dalimi. Būtent šia Žemės sklypo dalimi iki pat šios dienos naudojosi ir tikėjosi ateityje, t. y. po Pastato rekonstrukcijos, naudotis A. V., o vėliau ir pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas statybos leidimas yra negaliojantis, yra nepagrįsta ir tiesiogiai prieštarauja teisės aktams. Ieškovės pateiktas statybos leidimas išduotas 2010 m. rugpjūčio 12 d., t. y. iki 2010 m. spalio 1 d., todėl yra laikomas galiojančiu statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 45 punkto pagrindu ir suteikiančiu ieškovei teisę į Pastato rekonstrukciją, ją ieškovė planuoja atlikti.

3.9. Statybos leidimo išdavimas ir galiojimas, nors ir netiesiogiai, pagrindžia ne tik ieškovės atitinkamos Žemės sklypo dalies naudojimą, bet kartu verčia kritiškai vertinti ir teismo sprendimo argumentus, kad itin neproporcingų Žemės sklypo dalių priskyrimą Žemės sklype esantiems statiniams, kurių plotas yra kone vienodas, galbūt pateisina skirtinga šių pastatų paskirtis – vienu atveju maitinimo, kitu poilsio. Teismas šio savo samprotavimo nepagrindė jokiais konkrečiais motyvais ir 2005 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Apeliantės vertinimu, visiškai nėra akivaizdu, kad poilsio paskirties statiniui būtų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis. Priešingai, teigia, kad viešojo maitinimo įstaigoms paprastai reikalinga didesnė automobilių statymo erdvė, galimybės prekių ir žaliavų pristatymui, būtina papildoma erdvė lankytojų aptarnavimui lauko terasose. Kita vertus, ieškovei rekonstruojant Pastatą į tos pačios paskirties statinį, koks yra greta stovintis statinys, teismo argumentai dėl statinių paskirties nepagrįsti.

3.10. Teismas niekaip negrindė, neargumentavo ir nedetalizavo savo išvados, kas, kada ir kokia forma planą turėjo patvirtinti. Teismas pažeidė pareigą savo išvadas motyvuoti ir pagrįsti. Atsakovė pati pripažino, kad teisės aktai nenumato, jog Taisyklių pagrindu rengiamas planas būtų registruojamas registruose. Apeliantės vertinimu, atsakovė civiliniame procese iš esmės elgiasi nesąžiningai, nes įrodinėjimo naštą visais klausimais perkelia tik ieškovei.

3.11. Apeliantės vertinimu, pripažinus, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina Žemės sklypo planą esant sudėtine / neatskiriama sutarties dėl Žemės sklypo dalies nuomos ieškovei dalimi, tenka vadovautis CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, vienas jų teigia, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kuriomis apie ieškovei išnuomotos Žemės sklypo dalies dydį buvo sprendžiama vien tik remiantis pažodiniu 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašto, 2005 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2017 m. gruodžio 18 d. sutikimo, 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2018 m. kovo 5 d. susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį teksto aiškinimu, tiesiogiai pažeidžia sutarčių aiškinimo principus, nes nėra atsižvelgiama į Žemės sklypo planą, kuris atitinka visus tokiam dokumentui teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas ieškovės pateiktus įrodymus – Žemės sklypo planą ir Statybos leidimą – atmetė visiškai nepagrįstais motyvais, t. y. iš esmės nemotyvuotai. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nesiaiškino, kokiu tikslu ir kokių ketinimų turėdamos šalys parengė ir pasirašė Žemės sklypo planą, kodėl teikė šį dokumentą valdžios institucijoms ir kokia jo įrodomoji reikšmė.

3.12. Apeliantė nurodo, kad, pirma, teisės aktai įsakmiai ir imperatyviai formuluoja reikalavimą rengti žemės sklypo planus sutartimis įforminant žemės nuomos teisinius santykius; antra, nuomos teisių A. V. perleidimo santykių įforminimo 2005 m. laikotarpiu atitinkamo teritorijų planavimo dokumento pagrindu buvo rengiamas žemės sklypo planas ir jame buvo atliekami atitinkami žymėjimai; trečia, paženklintas Žemės sklypo planas buvo teikiamas oficialiems valstybės pareigūnams, įskaitant notarus; ketvirta, rengiant Pastato rekonstrukcijos projektą ir išduodant atitinkamą statybos leidimą Pastato poreikiams buvo suplanuota skirti Žemės sklypo dalį, iš esmės sutampančią su Žemės sklypo plane pažymėta dalimi; penkta, Žemės sklype esantys statiniai savo dydžiu iš esmės yra identiški. Apeliantės vertinimu, labiau tikėtina planą, kuriuo buvo siekiama apibrėžti perleidžiamas Žemės sklypo nuomos teisių apimtis, buvus, nei nebuvus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė priešingą, t. y. logiškai vertinant mažiau tikėtiną, išvadą, todėl tokia teismo išvada negali būti pripažįstama pagrįsta.

3.13. Teismas sprendime visiškai nesiaiškino ir neanalizavo, kokiu būdu ir tvarka buvo įformintas AB „Raseinių melioracija“ nuomos teisių į Žemės sklypo dalį perleidimas. Apeliantės teigimu, logiška, kad 2005 m. kovo 4 d. Pastato pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2792, įskaitant ir jos 2.3.1 punktą, yra sudėtinė 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 dalis. Vertinant, kad dėl šios sutarties Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė sutikimą, jai negalėjo būti nežinoma, jog aptariamos pirkimo–pardavimo sutarties sudėtinė dalis buvo ir 2005 m. Žemės sklypo planas, apie tai oficialius duomenis į civilinę bylą pateikė Lietuvos notarų rūmai. Apeliantės vertinimu, būtent notarui pateikto Žemės sklypo planui turėtų būti teikiamas prioritetas, sprendžiant dėl ieškovei išnuomotos Žemės sklypo dalies ribų bei ploto, o ne tik remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovės vertinimu, ginčo plano pastorintos linijos negali būti pripažintos UAB „Apsaga“ ir UAB „Juodkrantis“ nuomos sutartimis perduotų sklypų ribomis, nes: iš plano neįmanoma nustatyti, kurios linijos yra raudonos. Nėra pagrindo sutikti, kad būtent pastorintos linijos yra raudonos; duomenų, kad raudonos linijos yra pastorintos originaliame ginčo plane, nėra. Apeliantės samprotavimai, kad pastorintos linijos leidžia nustatyti sklypo ribas ir tuo pagrindu matematiškai apskaičiuoti plotą, yra nepagrįsti.

4.2. Atsakovės vertinimu, pastorintos linijos neleidžia nustatyti sklypo ribų, nes, pirma, apeliantė šios aplinkybės neįrodė, t. y. nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ribas įmanoma nustatyti. Antra, ginčo plano grafinis tyrimas leidžia suprasti, kad ginčo plotas yra apibrėžtas, jame nenurodant visų būtinų matmenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti ribas. Atsakovės įsitikinimu, ginčo plano pastorintomis linijomis aiškios ribos nėra nustatytos. Tai reiškia, kad ginčo planu, nenustačius aiškių ribų, apskaičiuoti menamą plotą yra neįmanoma, todėl vien šiuo pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

4.3. Aplinkybę, kad neįmanoma apskaičiuoti ploto, remiantis ginčo planu, patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Atsakovės teigimu, remiantis ginčo plano pastorintomis linijomis, galimybės apskaičiuoti ploto nėra, nes ieškovės pateikti apskaičiavimai, jų kraštinės, nesutampa su ginčo plano kraštinių ilgiais. Kraštinių trajektorijų, jų ilgių, o tai reiškia ir sklypo ribų, nustatyti ginčo planu nėra galimybės dėl esminių matmenų trūkumo. Atsakovės vertinimu, būtent dėl to, kad ginčo plane nėra aiškiai nustatytų ribų, apeliantė niekaip nesugeba pateikti oficialių ploto apskaičiavimų. Suabejoti, neva ginčo plane pastorintomis linijomis yra pažymėta 0,15 ha plotą sudaranti teritorija, verčia elementarus ginčo plano, apeliantės pateiktų ploto skaičiavimų ir sklypo sutvarkymo plano sulyginimas. Palyginus apeliantės apskaičiavimus, kuriais įrodinėjamas ginčo 0,15 ha plotas, su rekonstruotinam apeliantės Pastatui priskirtinu tapačiu 0,15 ha plotu yra akivaizdu, kad sklypo sutvarkymo plane žalios punktyrinės linijos apima reikšmingai didesnį plotą. Vertikaliosios planų linijos (jų trajektorija), skiriančios menamas ribas tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kuriomis apeliantė įrodinėja ribas, yra visiškai skirtingos, vertinant jas projektinio sklypo sutvarkymo plano atžvilgiu.

4.4. Ginčo planas nėra ir negali būti pripažintas nuomos sutartimi perduoto sklypo dalies planu šioje byloje, nes apeliantės ieškinio dalyką, taip pat ir apeliacinio skundo dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymo Nr. 13SD-1816-(14.13.134 E.) teisėtumo klausimas, o ne galiojančios nuomos sutarties modifikavimo klausimas.

4.5. Atsakovės vertinimu, 2005 m. Žemės sklypo ginčo planas nėra galiojančios nuomos sutarties sudėtinė dalis, šios aplinkybės apeliantė neįrodė, be to, toks teisinis tyrimas nėra būtinas šioje byloje. Atsakovei nėra aišku, dėl kokių priežasčių apeliantė nesinaudoja savo teise pasitelkti kompetencijų turintį matininką ir identifikuoti, kaip teigia apeliantė, faktinį naudojamą plotą ir jo ribas su trečiuoju asmeniu. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė siekia trečiojo asmens sąskaita pasididinti nuomojamą plotą, o ne ištaisyti menamą klaidą.

4.6. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad tam, jog galiotų ginčo planas, jis privalo atlikti pagrindinę jam įstatyme keliamą funkciją ir būti patvirtintas. Tvirtinti planą reikalavo teisės aktai, tačiau prie plane esančios žymos „Patvirtinti“ nėra nei spaudo, nei parašo. Atsakovės vertinimu, ginčo planas iš esmės neatlieka pagrindinės jo funkcijos – identifikuoti perduodamo sklypo dalies ribas. Taigi planas, kuris neatlieka pagrindinės funkcijos, yra niekinis, todėl teismo ex officio (pagal pareigas) pripažintinas niekiniu.

4.7. Atsakovė pažymi, kad apeliantė yra verslininkė, užsiimanti verslu, todėl, pirkdama pastatą, o kartu ir perimdama nuomos teisę, privalėjo būti pakankamai apdairi, domėtis perkamo objekto dokumentais. Todėl apginti apeliantės neva pažeistas teises remiantis tuo, kad ji negalėjo pastebėti „klaidos“, nes nėra matininkė, nėra nei pagrįsta, nei teisinga. Skunde nepagrįstai teigiama, neva nuomos teisės įregistravimo pagrindas yra 2005 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2792, nes įregistravimo pagrindas yra ir 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Juodkrantis“ laikosi pozicijos, kad nėra pagrindų panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovė visiškai nepasisako dėl faktinės aplinkybės apie keliuose dokumentuose: 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje, 2005 m. vasario 25 d. atsakovės rašte, 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2792 (sutarties 2.3.1 punktas), pateiktus duomenis, jog ieškovei perleidžiama nuomos teisė į 0,3324 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, lygią 0,10 ha.

5.2. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė, nurodydama, jog rengiant 2005 m. vasario 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ buvo padaryta klaida, nepateikia jokių tai įrodančių argumentų, nenurodo liudytojų, kurie šią aplinkybę galėtų patvirtinti, remiasi tik į bylą pateiktu žemės sklypo brėžiniu su tariamomis raudonomis linijomis. Trečiasis asmuo pažymi, kad kaip argumentą, jog brėžinys teisingas ir atitinka tikrąją šalių valią, ieškovė nurodo aplinkybes, jog 2005 m. galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė reikalavimo, kad naudojimosi žemės sklypu planą rengtų ir tvirtintų kvalifikuoti matininkai, taigi, ieškovės pateiktame žemės sklypo plane bet kas galėjo užbrėžti raudonas linijas ir tokia nustatyta naudojimosi tvarka tapo privaloma žemės sklypo naudotojams, neatsižvelgiant į tai, kas nurodyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Notaras nėra profesionalus matininkas, o, kaip apeliaciniame skunde patvirtino ir pati ieškovė, žemės sklypo naudojimosi plane nėra skaitmenimis nurodytas kiekvienam iš naudotojų tenkantis žemės sklypo plotas, todėl notaras vadovavosi 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje ir plane nurodytos teritorijos atitinka. Nuomos teise perleidžiamo žemės sklypo dalies plotas nurodytas 2005 m. kovo 4 d. notaro patvirtintos Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 2.3.1 punkte, su ja pirkėjas A. V. susipažino ir ją pasirašė.

5.3. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 8 d. susitarimu dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nustatyta, jog nuomininkė UAB „Juodkrantis“ išsinuomoja 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,2324 ha. Kartu su susitarimu trečiajam asmeniui buvo perduota 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovo darbuotojos I. B. parašu patvirtinta žemės sklypo plano kopija. Nurodytame žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos, tačiau jokių linijų, dalijančių sklypą į atskiras dvi dalis, taip nustatant sklypo naudojimosi tvarką, nebuvo numatyta.

5.4. Pagal ieškovės pateiktą tariamai raudonomis linijomis pažymėtą žemės sklypo planą, ieškovei priskirti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos trečiasis asmuo įgijo 2019 m. rugpjūčio 28 d. organizuotose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini). Tad ieškovė, teigdama, kad jai priklauso ir ji naudojasi nurodyta žemės sklypo dalimi, pažeidžia trečiojo asmens, kaip teisėto savininko, teises. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovei išduoto statybos leidimo teisėtumo.

5.5. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi jie tiesiogiai pažeidžia trečiojo asmens interesus, jų patenkinimas ne tik pažeistų teisėtų lūkesčių principą, bet trečiasis asmuo patirtų ir tiesioginių nuostolių, nes vykdomi rekonstrukcijos darbai, statybos leidimas išduotas atsižvelgiant į trečiojo asmens nuomos teise valdomą 0,2324 ha sklypo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų

8. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė priedus – 2022 m. gegužės 30 d. ieškovės prašymą dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su priedais ir 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad minėti priedai pridedami skundo patogumo tikslais, o ne siekiant pateikti naujus įrodymus CPK 314 straipsnyje įtvirtinta prasme – pirmasis priedas yra dokumentas, kurio pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą, o antrasis priedas yra viešai prieinamos Nekilnojamojo turto registro, kurio duomenimis teismai gali laisvai grįsti savo sprendimus, atitinkamo laikotarpio informacijos sąvadas.

9. Atsakovė ir trečiasis asmuo, susipažinę su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepimuose prieštaravimų dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės 30 d. ieškovės prašymas dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo aptartas ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakyme, yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, jis pridėtinas prie bylos. Apeliantės pateikti šio prašymo priedai iš esmės jau yra pateikti byloje, o su apeliaciniu skundu pateikto 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys taip pat užfiksuoti byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išraše su istorija, dėl to nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnyje įtvirtinta prasme.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu AB „Raseinių melioracija“ išnuomotas 0,3324 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu Žemės sklype AB „Raseinių melioracija“ nuosavybės teise valdė du pastatus: pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – (duomenys neskelbtini 2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 13.1-438-(15.2-3.4) „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties. 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2792 pagrindu A. V. iš AB „Raseinių melioracija“ įsigijo pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi CK 6.394 straipsniu, sutinka, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V., Pastatą, esantį nuomojamame 0,3324 ha Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties.

12. 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5900 pagrindu ieškovė UAB „Apsaga“ iš A. V. nuosavybės teise įsigijo pastatą – (duomenys neskelbtini 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Žemės sklype. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, jog parduodamas daiktas yra valstybiniame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 13ST-448-(14.13.5) sutinka, kad parduodant daiktą pardavėjas perleistų 0,3324 ha Žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,1000 ha, išnuomotos pagal 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sutartį, kuri reikalinga daiktui eksploatuoti, nuomos teisę, ir nurodo, kad pirkėjas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

13. 2018 m. kovo 5 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir UAB „Apsaga“ pasirašytas susitarimas dėl 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nr. 13SŽN-56-(14.13.55.), juo susitarta pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad nuomininkė pagal sutartį yra UAB „Apsaga“, taip pat susitarta pakeisti sutarties 1 punktą, nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkė išsinuomoja 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, jos plotas 0,1000 ha. Šis susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

14. Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 18 d. antstolės surašyto turto pardavimo iš varžytynų akto Nr. S‑19-12-8596 pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Juodkrantis“ buvo perleistas pastatas – (duomenys neskelbtini 2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 990,7 kv. m, kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Žemės sklype, ir teisė į 0,2324 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype, nuomą. 2019 m. lapkričio 8 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir UAB „Juodkrantis“ sudarytas susitarimas dėl 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nr. 13SŽN-461-(14.13.55), juo susitarta pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad nuomininkė pagal sutartį yra UAB „Juodkrantis“, be to, susitarimo 1.1 punktu susitarta pakeisti sutarties 1 punktą, nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,2324 ha. Susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

15. Ieškovė UAB „Apsaga“ 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pakeisti nuomojamą 0,3324 ha ploto Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,1000 ha, reikalingą pastatui – (duomenys neskelbtini 1), argumentuodama prašymą tuo, kad neteisingai nurodytas nuomojamas žemės sklypo plotas pagal 2018 m. kovo 5 d. susitarimą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2003-0173 pakeitimo“. 2022 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atsakymu Nr. 13SD-1816-(14.13.134 E.), kurį ginčija ieškovė, atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą. Atsakyme nurodyta, kad vienašališkai nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, perskaičiuoti žemės sklypo dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti, kitų žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sąskaita Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi teisinio pagrindo, kadangi teisės aktai reglamentuoja, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pateikta informacija, kad, norint pakeisti nuomojamas žemės sklypo dalis, turi būti parengtas žemės sklypo planas, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, žemės sklypo planas turi būti suderintas su visais žemės sklypo nuomotojais ir pateikti nuomininkų prašymai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl, ieškovės vertinimu, priimant skundžiamą teismo sprendimą padarytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir materialinės teisės normų pažeidimų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į civilinę bylą pateiktus įrodymus, t. y. Žemės sklypo planą ir Statybos leidimą, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą apie faktinį ieškovei išnuomotinos Žemės sklypo dalies plotą. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir netinkamai vadovavosi CK 6.193 straipsnio, 6.483 straipsnio 1 dalies ir 6.547 straipsnio nuostatomis.

17. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kaip tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovė reikalavimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nereiškė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) sudaro ne valstybinės žemės nuomos sutartis, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. atsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies pakeitimo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 pakeitimo“ pagrįstumo klausimas.

18. CK 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. rugpjūčio 21 d., 30.10 papunktyje buvo numatyta, kad atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Taisyklių 31.3 papunktis, be kita ko, numatė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas.

19. CK 6.394 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

20. Ieškovė savo reikalavimus grindė argumentais, kad 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte Nr. 13.1-438-(15.2-3.4) buvo padaryta klaida, neįvertintas žemės sklypo plotas, esantis po Pastatu, ir padaryta klaidinga prielaida, jog nuomos teisės A. V. turi būti perleidžiamos į Žemės sklypo dalį, kurios plotas sudaro tik 0,1000 ha, vietoj 0,1500 ha. Apeliantė akcentuoja, kad ji civilinėje byloje įrodinėjo aplinkybę dėl jai faktiškai išnuomoto Žemės sklypo ploto, ieškovės vertinimu, jis sudaro ne mažiau kaip 0,1500 ha plotą, ir apie tokią aplinkybę turi būti sprendžiama iš 2005 m. Žemės sklypo plano. Apeliantė pažymi, kad ji civilinėje byloje įrodinėjo, jog pateiktame 2005 m. Žemės sklypo plane raudonomis linijomis apibrėžtos Pastatui priskirto Žemės sklypo ploto ribos. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė 2005 m. Žemės sklypo planą, kaip įrodymą, kitų bylos duomenų kontekste ir nepateikė pakankamos motyvacijos, pateisinančios ieškovės pateikto įrodymo atmetimą.

21. Nustatyta, kad tiek kartu su ieškovės ieškiniu pateikta, tiek iš Lietuvos notarų rūmų archyvo pateikta 2005 m. Žemės sklypo plano kopija yra nespalvotos. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2005 m. Žemės sklypo plano kopijose raudonų linijų nematyti. Apeliantė, remdamasi 2005 m. Žemės sklypo plane esančiu ranka atliktu įrašu „Susipažinau su raudonom linijom“, teigia, kad labiau tikėtina, jog plano originaliajame variante vieni ar kiti atitinkamo kontūro išskyrimo žymėjimai buvo atlikti būtent raudona spalva. Tačiau šie apeliantės teiginiai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad iš 2005 m. Žemės sklypo plano neįmanoma nustatyti, kurios konkrečiai plano linijos galėjo būti įvardijamos kaip raudonos. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės argumentai, kad ieškovės pateiktame 2005 m. Žemės sklypo plane Žemės sklypas yra apibrėžtas paryškinta linija, o per centrinę Žemės sklypo dalį yra nubrėžta papildoma linija, kurios nėra atsakovės pateiktame 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo plane.

22. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad 2005 m. Žemės sklypo planas buvo parengtas ir sudarytas AB „Raseinių melioracijos“ ir A. V., todėl būtent pagal šį planą spręstina, dėl kokios Žemės sklypo dalies nuomos teisių perleidimo šalys buvo susitarusios. Vertinant apeliantės teiginius, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija suklydo, nustatydama Žemės sklypo plane apibrėžto Pastatui priskirto Žemės sklypo plotą, pažymėtina, kad 2005 m. Žemės sklypo planas ties į jį įtraukta patvirtinimo žyma nėra pasirašytas, taigi planas nėra patvirtintas jame nurodyto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Atsižvelgiant į tai, pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad planas nėra patvirtintas.

23. Byloje nustatyta, kad 2005 m. Žemės sklypo plane nurodyta, jog sklypo plotas yra 3 324 kv. m, plano eksplikacijoje pateikti duomenys: AB „Raseinių melioracija“, bendras plotas 3 324 kv. m, užstatyta teritorija 1 126 kv. m, kita žemė 2 198 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2005 m. Žemės sklypo plane nėra atskirai nurodytas pastatui – (duomenys neskelbtini 1) eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalies plotas.

24. Apeliantė savo poziciją, jog pagal 2005 m. Žemės sklypo planą A. V. įsigytam Pastatui buvo numatytas būtent 0,15 ha Žemės sklypo plotas, grindžia į bylą pateikta pačios ieškovės parengta Naudojamų plotų schema ir joje apskaičiuotu teritorijos plotu. Pastebėtina, kad ieškovės parengtoje Naudojamų plotų schemoje dalis nurodytų ribų matmenų tiesiogiai nenurodyti 2005 m. Žemės sklypo plane.

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį 2005 m. Žemės sklypo plane pažymėtos dalies naudojimą. Apeliantė remiasi į bylą pateiktu 2010 m. rugpjūčio 12 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotu Statybos leidimu dėl statybos objekto – pastato – (duomenys neskelbtini 1) rekonstrukcijos į poilsio namus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad jame rekonstruotinam Pastatui priskirta 0,1500 ha ploto Žemės sklypo dalis, kuri iš esmės sutampa su 2005 m. Žemės klypo plane raudonomis linijomis pažymėta ir Pastatui išskirta Žemės sklypo dalimi. Apeliantės teigimu, būtent šia Žemės sklypo dalimi iki pat šios dienos naudojosi ir tikėjosi ateityje, t. y. po Pastato rekonstrukcijos, naudotis A. V., o vėliau ir ieškovė.

26. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus nustatyta, kad byloje pateiktame pastato – (duomenys neskelbtini 1) rekonstrukcijos į poilsio namus Sklypo sutvarkymo plane sutartine žalia punktyrine linija pažymėta tvarkomos teritorijos riba, kertanti Žemės sklypą, yra kitoje vietoje ir išdėstyta kitaip, nei ieškovės akcentuojama 2005 m. Žemės sklypo plane per centrinę Žemės sklypo dalį nubrėžta papildoma linija. Sklypo sutvarkymo plane žalia punktyrine linija pažymėta tvarkoma teritorija akivaizdžiai apima skirtingą (didesnį) žemės sklypo dalies plotą, lyginant jį su ieškovės nurodoma teritorija 2005 m. Žemės sklypo plane, taip pat ir lyginant jį su ieškovės parengta Naudojamų plotų schema. Iš nurodytų duomenų matyti, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog Statybos leidimu dėl pastato – (duomenys neskelbtini 1) rekonstrukcijos į poilsio namus pagal projektą rekonstruotinam Pastatui priskirta Žemės sklypo dalis iš esmės sutampa su 2005 m. Žemės klypo plane ieškovės akcentuojamomis pažymėtomis linijomis.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Žemės sklype esantį pastatą – (duomenys neskelbtini 2) ir teisę į 0,2324 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomą, taip pat kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Žemės sklype, įgijo trečiasis asmuo UAB „Juodkrantis“. 2019 m. lapkričio 8 d. susitarime dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nurodytas tas pats nuomininkei UAB „Juodkrantis“ išnuomojamos Žemės sklypo dalies plotas – 0,2324 ha. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašo su istorija duomenimis, įregistruotas juridinis faktas dėl sudarytos nuomos sutarties dėl Žemės sklypo 0,2324 ha ploto dalies nuomos su nuomininke UAB „Juodkrantis“. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Juodkrantis“ nurodo, kad ieškovė, teigdama, jog jai priklauso ir ji naudojasi nurodyta Žemės sklypo dalimi, pažeidžia trečiojo asmens, kaip teisėto savininko, teises, nes, pagal ieškovės pateiktą tariamai raudonomis linijomis pažymėtą Žemės sklypo planą, ieškovei priskirti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juos trečiasis asmuo įgijo 2019 m. rugpjūčio 28 d. organizuotose varžytynėse. Taigi trečiasis asmuo taip pat nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl naudojimosi tokia Žemės sklypo dalimi, kuri iš esmės sutampa ieškovės nurodytu būdu pažymėta Žemės sklypo plane.

28. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. Statybos leidimo duomenys neatitinka ieškovės dėstomų aplinkybių apie išnuomotą Žemės sklypo plotą ir jų nepatvirtina, dėl to juo vadovautis nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentus, jog faktiškai tiek A. V., tiek ieškovė naudojosi ir naudojasi tokia Žemės sklypo dalimi, kuri iš esmės sutampa ieškovės nurodytu būdu su pažymėta Žemės sklypo plane.

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. išduotas Statybos leidimas nebegalioja. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad Statybos leidimo galiojimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas, taip pat pripažintina, kad aplinkybės dėl Statybos leidimo galiojimo termino, atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas dėl šio įrodymo vertinimo ir įrodomosios reikšmės, neturi esminės teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui.

30. Apeliantės teigimu, būtent notarui pateiktam 2005 m. Žemės sklypo planui turėtų būti teikiamas prioritetas sprendžiant dėl ieškovei išnuomotos Žemės sklypo dalies ribų bei ploto, o ne tik remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija įvertina tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas skundžiamame teismo sprendime, rėmėsi ne vien tik 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties turiniu, tačiau įvertino ir kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis).

31. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus svarbu įvertinti bylos duomenis, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. rašte „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ pagal CK 6.394 straipsnį buvo duotas sutikimas tam, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. pastatą, esantį nuomojamame Žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties. Taigi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas buvo duotas dėl žemės nuomos teisės į valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1000 ha, atsiradusios iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties. Nurodyto rašto pagrindu būtent tokio turinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas, t. y. dėl žemės nuomos teisės į 0,1000 ha dydžio valstybinio Žemės sklypo dalį, perleidimo nurodytas ir 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje (2.3.1 papunktyje), sudarytoje tarp AB „Raseinių melioracija“ ir A. V..

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nesiaiškino ir neanalizavo, kokiu būdu ir tvarka buvo įformintas AB „Raseinių melioracija“ nuomos teisių į Žemės sklypo dalį perleidimas. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašo su istorija duomenimis, juridinis faktas dėl sudarytos nuomos sutarties dėl Žemės sklypo 0,10 ha ploto nuomos su nuomininku A. V. įregistruotas 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2005 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2792 pagrindu.

33. Byloje reikšminga ir aplinkybė, kad, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. V. (pardavėjo) ir UAB „Apsaga“ (pirkėjos), 2.3 papunkčio duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. gruodžio 18 d. raštu sutiko, kad parduodant daiktą pardavėjas perleistų 0,3324 ha Žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,1000 ha, išnuomotos pagal 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sutartį, kuri reikalinga daiktui eksploatuoti, nuomos teisę, ir nurodė, jog pirkėjas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkte nurodoma, kad ši sutartis yra ir daikto priėmimo–perdavimo dokumentas, taip pat nurodoma, jog pirkėjo atstovui, be kita ko, perleidžiama 0,1000 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. 2018 m. kovo 5 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir ieškovės UAB „Apsaga“ sudarytame Susitarime dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo taip pat nurodytas tas pats išnuomojamos Žemės sklypo dalies plotas – 0,1000 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašo su istorija duomenimis, juridinis faktas dėl sudarytos nuomos sutarties dėl Žemės sklypo 0,10 ha ploto nuomos su nuomininke UAB „Apsaga“ įregistruotas 2003 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2018 m. kovo 5 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 13SŽN‑56‑(14.13.55.) pagrindu.

34. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek A. V. jau nuo įsigijimo momento (nuo 2005 m. vasario mėn.), tiek ieškovei (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) iš rašytinių dokumentų buvo žinomos aplinkybės apie nurodomą nuomojamo Žemės sklypo dalies plotą, t. y. 0,1000 ha. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

35. Apeliantė pažymi, kad Žemės sklype esantys statiniai savo dydžiu iš esmės yra identiški. Bylos duomenimis nustatyta, kad skiriasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta Žemės sklype esančių pastatų (pastato) paskirtis: pastato – (duomenys neskelbtini 1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis „maitinimo“, o pastato – (duomenys neskelbtini 2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis „poilsio“. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, galiojęs 2005 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašto „Dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ ir 2005 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2792 sudarymo metu, be kita ko, numatė, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., taip pat numato, kad Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apeliantė teigia, kad nėra akivaizdu, jog poilsio paskirties statiniui būtų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog pastatui – (duomenys neskelbtini 1), kurio paskirtis „maitinimo“, eksploatuoti faktiškai reikalinga didesnė dalis žemės sklypo, nei buvo nurodyta kaip išnuomota šiam pastatui eksploatuoti (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė pažymi, kad ieškovė siekia Pastatą rekonstruoti į tokios pačios paskirties pastatą, kaip ir greta stovintis pastatas. Pažymėtina, kad, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Todėl, ieškovei remiantis pasikeitusia faktine situacija dėl pastato paskirties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, norėdama pakeisti išnuomoto žemės sklypo dalis, turi laikytis Taisyklių reikalavimų.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat ištyrusi byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo, taip pat CK 6.483 straipsnio 1 dalies ir 6.547 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių faktinių duomenų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo, remiantis vien 2005 m. Žemės sklypo plano kopija, padaryti išvadą, jog A. V. išnuomotos valstybinės žemės dalies plotas turėjo būti ne mažesnis nei 0,1500 ha (CPK 178, 185 straipsnis).

38. Byloje nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. V. buvo išnuomota 0,1000 ha sudaranti 0,3324 ha Žemės sklypo dalis, kuri buvo būtina pastatui naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog, pagal byloje esančius faktinius duomenis, nėra pagrindo vertinti, kad valstybinės žemės sklypo dalis buvo išnuomota neįvertinus žemės sklypo dalies po Pastatu, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad 2005 m. buvo padaryta klaida, nurodant išnuomojamo Žemės sklypo dalies plotą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi nenustatyta, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą byla būtų išspręsta neteisingai.

39. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis). Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė