Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2998-1202/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-12
Bylos Nr.: 1-2998-1202/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48321-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Kaltinamasis: A. K.

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2998-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48321-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.23.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis

sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui A. A.,galimai laiduotojai Č. B.,vertėjai O. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti, ar kitaip platinti, o būtent: 2023 m. gruodžio 19 d., apie 18.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ant automobilio ,,LADA“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės rato padangos, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kokainą, kurio kiekis yra 0,592 g ir kanapių dervą, kurios masė yra 9,954 g iki kol jo šias laikomas narkotines medžiagas rado B. B. ir perdavė policijos pareigūnams.

A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. nurodė, kad įvykis įvyko 2023 m. gruodžio 19 d., buvo žiema. Pamatė skelbimą „Telegram“ grupėje, jog organizuojamas narkotinių medžiagų privežimas. Privežė jam į vieną vietą iš tos vietos paėmė ir galvojo, kur jas saugiai padėti. Narkotines medžiagas, kad nesurastu mergina, padėjo ant stovinčio, seno „Lada“ automobilio, nes galvojo, jog jis apleistas. Prieš išeinat į miestą nuėjo prie automobilio ir pasiėmė dalį medžiagų, tada prieš išvažiavimą į miestą pabuvo namuose ir prieš išvažiuojant pasiėmė dar medžiagų su savimi. Kokaino nėra ragavęs, norėjo paragauti, o „žolės“ buvo iki to laiko buvo ragavęs. Kokaino kiekis mažas, nes norėjo paragauti dėl smalsumo. Tada dar kartą grįžo prie automobilio ir pasiėmė dar medžiagų ir vėliau, pamatė, jog ten nėra. Nepažįsta pardavėjo iš kurio nusipirko narkotines medžiagas, ten yra grupės jų yra apie 100 ir jie reklamuojasi. Nebuvo su narkotikų pardavėju nei karto susitikęs, tik pervesdavo kriptovaliutą. Maždaug 160 Eur sumokėjo už narkotines medžiagas. Įsigijo kokaino 0,5 g, nors visi parduoda po 1 g, bet paprašė, kad jam paragavimui parduotu 0,5 g už pusę kainos, pardavėjas sutiko. Dar įsigijo rūkomą hašišą, jis atrodo, kaip plytelė šokolado ir jo buvo 10 g. Narkotines medžiagas planavo suvartoti pats, dalį narkotinių medžiagų pavyko suvartoti. Kokaino neėmė, tik nulupo kažkiek hašišo ir pasiėmė, vėliau atėjo dar pasiimti. Kartu su narkotinėmis medžiagomis paketėlyje buvo gumos pakelis, guma ir pinigas (moneta). Labai gailisi padaręs nusikaltimą ir nuo to laiko jokių narkotinių medžiagų nevartoja ir neplanuoja vartoti. Alkoholį vartoja tik per šventes.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. gegužės 14 d. įtariamojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 metais, lapkričio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, bet galimai kelios dienos iki randant policijos pareigūnams įtarime nurodytas narkotines medžiagas. Šias narkotines medžiagas naudojantis telefone esančia „Telegram“ programos pagalba įsigijo apie pusę gramo kokaino ir apie 10 gramų kanapių dervos – hašišo. Jam per „Telegram“ pardavęs asmuo, kurio duomenų nurodyti negali, nes neprisimena. Gyvai susitikęs nebuvo. Už narkotines medžiagas susimokėjo kriptovaliuta, viso 160 Eur. Asmuo narkotines medžiagas paliko kažkur kitoje vietoje, negu buvo rastos ir paimtos pareigūnų, bet tame pačiame rajone. O jis savo patogumui, jas paslėpė kitoje sau patogesnėje vietoje. Jo piršto antspaudas galėjo likti ant folijos lankstinuko, būtent todėl, kad jis atsiėmęs narkotines medžiagas pasižiūrėjo kas viduje. Po ko tą pačią dieną jis narkotines medžiagas paliko netoli savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ant įtarime nurodyto automobilio „LADA“ (mėlynos spalvos) kairės pusės automobilio rato padangos. Kadangi gyvena kartu su savo mergina, įsigytas narkotines medžiagas nusprendė palikti, kaip jam tuo metu atrodė, ant nenaudojamo automobilio, kad neparsinešti namo, kadangi jo mergina yra prieš narkotines medžiagas. Jo mergina nežino, kad jis kartais vartoja žolę. O kokainą įsigijo pirmą kartą, norėjo pabandyti parūkyti, buvo smalsu, bet kelių dienų bėgyje neradęs savo palikto maišelio su narkotinėmis medžiagomis viduje jis taip ir nepabandė. Šių narkotinių medžiagų parduoti, ar kitaip platinti jis neketino, įsigijo tik savo vartojimui. Įtarime nurodyto asmens vardu B. B. jis nepažįsta. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b. l. 68-71).

2024 m. liepos 26 d. įtariamojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad papildomai nori parodyti, kad jam apklausos metu buvo parodyti 3 vnt. vaizdo įrašų pavadinimais: „162 ch02_20231216232603“ ,“178 ch02_20231217040818“, „180 ch02_20231217044335“. Visuose parodytuose įrašuose patvirtina, kad yra jis. Pirmame vaizdo įraše, kuriame nurodyta data 2023 m. gruodžio 16 d., jis su jo mamos vyro sugyventinio pasiskolintu automobiliu (šiuo metu tiksliai koks automobilis buvo jis neprisimena, nes dažnai pasiskolindavo vis kitą automobilį, kadangi jis užsiima (duomenys neskelbtini)). Po ko antrame vaizdo įraše, kuriame nurodyta data 2023 m. gruodžio 17 d., jis su draugu (šiuo metu koks draugas kartu su juo buvo, jis neprisimena), tiesiog vaikščiojo netoli savo namų, kadangi norėjo tą vakarą pavartoti savo paliktoje slėptuvėje paliktų narkotinių medžiagų – hašišo, jas pasiėmė. Po ko jis greičiausiai tą patį vakarą atvyko su tuo pačiu automobiliu, su kuriuo buvo atvykęs dieną prieš, pasiimti papildymo, kadangi jam greičiausiai pritrūko ir galimai norėjo vykti kažkur į miestą. Todėl antrą kartą buvo atvykęs su automobiliu. Permatomą maišelį su viduje esančia narkotine medžiaga ant automobilio „Lada“ rato paliko jis, kuris priklauso jam. Tai buvo jo slėptuvė, kuri buvo jam patogi vieta, arčiausiai jo namų. Iš jam parodytos nuotraukos, kurioje užfiksuotos rastos narkotinės medžiagos ir pakete esančių daiktų turinys priklauso jam. Asmuo iš kurio įsigijo permatomą maišelį su viduje esančiu turiniu, yra toks marketingas. Jis visuomet šalia narkotinių medžiagų prideda netikros kupiūros pinigą, gumos ir pan. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta pilnai. Gailisi. (b. l. 130-133).

2023 m. gruodžio 19 d. liudytojo apklausos protokole B. B. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjo jai priklausantis automobilis LADA, v. n. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ji nevažinėja apie 4 mėnesius. Automobilis stovėjo nejudinamas toje pačioje vietoje. Priėjus prie automobilio, norėjo pakeisti jam padangas, kadangi ruošėsi praeiti su automobiliu techninę apžiūrą. Apžiūrėjus automobilį ir pradėjus atsukinėti vairuotojo pusės priekinio automobilio ratą, pastebėjo, kad ant padangos guli padėtas plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis, kuriame matėsi jog yra folijos, kramtomos gumos dėžutė, kurioje buvo plastikiniame maišelyje galimai narkotinės medžiagos. Įvykio vietoje iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad rado plastikinį permatomą maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis. Automobilių stovėjimo aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau reikšmingos informacijos apie įvykį nežino (b. l. 57-58).

2024 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra automobilis LADA, v. n. (duomenys neskelbtini) esantis automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo link (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi prie pakeliamo užkardo. Ant minėto automobilio priekinio kairės pusės rato guli permatomos spalvos maišelis, kuris užsegamas plastmasiniu užsegimu. Permatomame maišelyje yra mėlynos spalvos apvali plastmasinė dėžutė ant kurios yra užrašas „Bubble gum“, suglamžytas folijos gabalas ir permatomas polietileninis maišelis. Plastmasinės dėžutės ant kurios yra užrašas „Bubble gum“ viduje yra permatomas polietileninis maišelis, kurio viduje baltos spalvos kristalai, galimai narkotinė medžiaga. Išvyniojus suglamžytą folijos gabalą, jo viduje rasta suvyniota žalios spalvos galimai guma, o prie jos suvyniota 100 eurų popierinė kupiūra, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Permatomame polietileniniame maišelyje yra dvi suvyniotos galimai gumos su užrašais „Tattoo gum“, o šalia jų dar vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis. Jo viduje rudos spalvos popierėlis, kurio viduje tamsiai žalios spalvos suspausta augalinė medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Įvykio vietoje buvo išimtas permatomos spalvos maišelis, kuris užsegamas plastmasiniu užsegimu ir įdėtas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė yra uždara, su pakeliamu užkardu. Aikštelė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje daugiau daiktų ir pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta (b. l. 14-20).

2024 m. kovo 12 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant dviejų maišelių vidinio paviršiaus narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta. Baltos spalvos medžiagos gabalų sudėtyje nustatyta narkotinė medžiaga - kokainas, kurio masė yra 0,592 g (60,3 %). Žalios spalvos į kramtomą gumą panašios medžiagos sudėtyje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta. Ant 100 Eur nominalo kupiūros paviršiaus narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta. Kieta presuota žalsvai rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 9,954 g. Žalsvos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos, supakuotos į popierėlį „Tattoo gum, Grape flavor“, sudėtyje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta. Geltonos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos, supakuotos į popierėlį „Tattoo gum, Banana flavor“, sudėtyje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta (b. l. 38-40).

2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 100 Eur nominalo popierinė kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ant popierinės kupiūros matyti užrašai: “FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ (Naudoti tik kaip filmavimo rekvizitą); “THIS NOTE IS NOT LEGAL TENDER“ (Ši kupiūra nėra legali mokėjimo priemonė); “MFP PRO PMO NEY FOR MOT ION PIC TUR USE“ (Stilistiškai kaip ECB santrumpos užrašytas tekstas „Rekvizitas, naudoti kaip filmavimo rekvizitą“); PROP (Rekvizitas). Nominalo popierinės kupiūros viduryje matosi įplyšimas (skylutė). Nominalo popierius yra nestandus. Nėra spausdinto paviršiaus nelygumų. Taip pat neįžvelgiami vandens ženklai, apsauginis siūlelis, holograma. (b. l. 50-54).

2024 m. kovo 21 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje specialisto išvadoje (daktiloskopinio tyrimo) nurodyta, kad du rankų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 2, Nr. 3) ant pakete Nr. 582853 pateikto tirti folijos gabalo, paimto prie (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Taip pat ant pakete Nr. 582853 pateiktų tirti permatomo užsegamo užtrauktuku maišelio, mėlynos apvalios dėžutės, folijos gabalo, 100 Eur kupiūros, skaidraus plastikinio maišelio su lipniu krašteliu yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Ant pakete Nr. 582853 pateiktų tirti skaidraus plastikinio maišelio su lipniu krašteliu, trijų skaidrių užspaudžiamų maišelių su raudona juostele, rudo popieriaus skiautės, dviejų spalvotų popierinių įpakavimų su užrašais „Tattoo GUM“ rankų pėdsakai neaptikti (b. l. 41-43).

2024 m. kovo 21 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos atsakyme dėl rankų pėdsakų patikrinimo DDR nurodyta, kad patikrinus du rankų pėdsakus (žr. nuotraukas Nr. 2, Nr. 3; 2024 m. kovo 21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gruodžio 21 d. užduotis atlikti objektų tyrimą (duomenys neskelbtini)) Daktiloskopinių duomenų registre, nustatyta, kad jie yra palikti ranka asmens, kurio daktiloskopinėje kortelėje nurodyti šie anketiniai duomenys: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

2024 m. rugpjūčio 8 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad du rankų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 2, Nr. 3; 2024 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gruodžio 21 d. užduotis atlikti objektų tyrimą (duomenys neskelbtini)) yra palikti A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., kairės rankos nykščiu ir delnu (b. l. 141-143).

2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:

- „162 ch02_20231216232603“ vaizdo stebėjimo kamera filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę nakties metu (tamsus paros metas). Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kamera yra gerokai nutolusi nuo sankryžos (apie 100 metrų), prie kurios buvo paliktas automobilis „Lada“. 2023 m. gruodžio 16 d., 23.32.42 val., į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja šviesios spalvos automobilis (dėl vaizdo įrašo kokybės ir nutolusio atstumo automobilio modelio ir valstybinių numerių nesimato, matomas tik siluetinis vaizdas), automobilis sustojo prie automobilių stovėjimo aikštelės paskutinio automobilio. 23.33.10 val., iš šviesios spalvos automobilio išlipęs asmuo prieina prie automobilio stovėjimo aikštelėje stovinčio paskutinio automobilio ir pasilenkęs kažką daro prie automobilio dešinės pusės galinio rato, dėl vaizdo įrašo kokybės nustatyti asmens bruožų ir jo daromų veiksmų nėra galimybės. 23.33.21 val., asmuo atsisėdo į šviesios spalvos automobilį ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės.

- „178 ch02_20231217040818“, ta pati vaizdo stebėjimo kamera filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę, nakties metu (tamsus paros metas). Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kamera yra gerokai nutolusi nuo sankryžos (apie 100 metrų), prie kurios buvo paliktas automobilis „Lada“. 2023 m. gruodžio 17 d., 04.20.27 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, dešinėje pusėje, prie šiukšlių konteinerių matomi du asmenys (galimai vaikinukai), kurie praeina nusisukę nugaromis nuo stebėjimo kameros, apsirengę tamsios spalvos striukėmis, šviesios spalvos kelnėmis, bei tamsiais batais, ant galvos užsidėję gobtuvus. Asmenys, 04:22:10 val., prieina prie automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio. Asmuo Nr. 1, apeidamas automobilio galą ir pasilenkęs prie dešinės pusės galinio rato kažką daro. Tuo tarpu asmuo Nr. 2 stovi šalia automobilio. 04.23.28 val., asmenys grįžta į automobilių stovėjimo aikštelės pradžią ir po kelių sekundžių išeina iš vaizdo kameros stebėjimo zonos.

- „180 ch02_20231217044335“, ta pati vaizdo stebėjimo kamera filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę, nakties metu (tamsus paros metas). Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kamera yra gerokai nutolusi nuo sankryžos (apie 100 metrų), prie kurios buvo paliktas automobilis „Lada“. 2023 m. gruodžio 17 d., 04.44.11 val., į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja šviesios spalvos automobilis (dėl vaizdo įrašo kokybės ir nutolusio atstumo automobilio modelio ir valstybinių numerių nesimato, matomas tik siluetinis vaizdas), automobilis sustoja priešais tamsios spalvos automobilį, kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelės gale. Iš šviesios spalvos automobilio išlipęs asmuo prieina prie automobilio dešinės pusės galinio rato, pasilenkęs kažką padaro (dėl vaido įrašo kokybės asmens veiksmu nesimato). 04.45.49 val., asmuo atsisėda į šviesios spalvos automobilį ir išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Trijų vaizdo įrašų apžiūra baigta, apžiūros metu nustatyti (identifikuoti) jose užfiksuotų asmenų ir šviesios spalvos automobilio nepavyko (b. l. 29-33).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aptarti BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad kaltininkui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo teisės normą. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis (narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis) ir taip nori veikti. Pabrėžtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės arba narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Kokainas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu (toliau ir – Įsakymas) Nr. 5 patvirtintą I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą, 5 punktą yra narkotinė medžiaga. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 21 punktą kanapių derva yra narkotinė medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Rekomendacijos), 6 punktą kokaino nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g. šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 20 g šios medžiagos kiekis. Rekomendacijų 25 punkte numatyta, jog nedideliu kiekiu kanapių dervos laikytina 0,25 g, dideliu kiekiu laikytinas 25 g, o labai dideliu kiekiu laikytinas 125 g šios medžiagos kiekis.

A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad pamatė skelbimą „Telegram“ grupėje, jog organizuojamas narkotinių medžiagų privežimas. Narkotines medžiagas jam atvežė, už jas atsiligino kriptovaliuta. Įsigijo kokaino 0,5 g, nors visi parduoda po 1 g, bet paprašė, kad jam paragavimui parduotu 0,5 g už pusę kainos, pardavėjas sutiko. Dar įsigijo rūkomą hašišą, jis atrodo, kaip plytelė šokolado ir jo buvo 10 g. Narkotines medžiagas, kad nesurastu mergina, padėjo ant stovinčio, seno „Lada“ automobilio, kadangi galvojo, jog jis apleistas. Narkotines medžiagas planavo suvartoti pats, dalį narkotinių medžiagų pavyko suvartoti. Narkotines medžiagas savo vartojimui iš tos vietos buvo nuvykęs pasiimti keletą kartų. Patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis atvykstantis pasiimti narkotinių medžiagų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. davė iš esmės analogiškus parodymus.

Tai, kad būtent kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojos (automobilio Lada savininkės) B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ant savo automobilio rato rado padėtą plastikinį permatomą užspaudžiamą maišelį, kuriame matėsi jog yra folijos, kramtomos gumos dėžutė, kurioje buvo plastikiniame maišelyje galimai narkotinės medžiagos. Taip pat, A. K. kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: 2024 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas; 2024 m. vasario 23 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolai; 2024 m. kovo 12 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada, kurioje nustatyti rastų narkotinių medžiagų kiekiai; 2024 m. kovo 21 d. policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos atsakymas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog ant tirti pateikto folijos gabaliuko rasti pirštų antspaudai priklauso A. K..

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Aplinkybę, kad narkotinėmis medžiagomis A. K. disponavo savo naudojimui patvirtina byloje ištirti įrodymai bei įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų sąlyginai maži kiekiai. Šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas neteisėtai laikęs narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,592 g. Rastas kokaino kiekis viršija nedidelį narkotinių medžiagų kiekį (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (20 g). Be to nustatyta, kad A. K. neteisėtai laikė 9,954 g kanapių dervos, rastas kiekis viršija nedidelio kiekio ribą (0,25 g), tačiau neviršija didelio kiekio ribos (25 g). Rasti narkotinių medžiagų kiekiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje dalyką.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, taip pat bendrai suprato narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo, kiekį (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įsigijo kokaino 0,5 g, nors visi parduoda po 1 g, bet paprašė, kad jam paragavimui parduotu 0,5 g už pusę kainos ir pardavėjas sutiko, medžiagų nelaikė namuose, slėpė nuo draugės).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. 2023 m. gruodžio 19 d., apie 18.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ant automobilio ,,LADA“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės rato padangos, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kokainą, kurio kiekis yra 0,592 g ir kanapių dervą, kurios masė yra 9,954 g iki kol jo šias laikomas narkotines medžiagas rado B. B. ir perdavė policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį mamos Č. B. atsakomybėn (1 t., b. l. 73-74). Šis prašymas dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo teikiamas ikiteisminio tyrimo metu. 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 -ojo skyriaus prokuroras nutarimu prašymą atmetė (1 t., b. l. 85). Nutarimas nebuvo apskųstas. Kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, tyrimo metu buvo nurodyta, kad tyrimas baigiamojoje stadijoje, todėl buvo nuspręsta bylą nagrinėsiančio teismo prašyti spręsti dėl laidavimo taikymo iš esmės. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo gynėjas pakartotinai pareiškė prašymą dėl laidavimo. Valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad būtų apklausta galima laiduotoja ir sprendžiamas klausimas dėl galimo laidavimo taikymo. Pagal BK 40 straipsnį, klausimus dėl laidavimo taikymo sprendžia teismas, todėl toliau pasisakoma, būtent, dėl šio teisinio instituto taikymo galimybės A. K. atžvilgiu.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas kilo dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Nustatyta, kad kaltinamasis A. K. yra neteistas. Visgi byloje pateikti duomenys (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas – IKNR) rodo, kad (1 t., b. l. 103-104) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. K., vadovaujantis BK 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras akcentavo, kad baudžiamasis teisinis santykis susijęs su ankstesne veika nėra pranykęs, nes A. K. nėra išnykusios teisinės pasekmės. BK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą, jeigu anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Anot valstybinio kaltintojo, kadangi ketveri metai nuo ankstesnės nusikalstamos veikos dar nepraėjo, tai nėra pagrindo laikyti, kad A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir minėtame nutarime, kuriuo buvo atmestas prašymas dėl laidavimo taikymo.

Teismas su prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyta pozicija nesutinka. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos taikyti laidavimą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023, 2K-268-628/2023). Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-697/2022, 2K-224-1073/2023).

BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas vienerių metų terminas, per kurį padarius naują nusikalstamą veiką sprendimas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės dėl susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu gali arba privalo būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju A. K. naują nusikalstamą veiką padarė 2023 m. gruodžio 19 d., tai yra praėjus daugiau nei 1 metams, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Būtent vienerių metų terminas yra susijęs su sąlyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) ir būtent šiuo laikotarpiu vertinama ar nėra duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju A. K. nėra traukiamas atsakomybėn ir už ankstesnę nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu. Darytina išvada, kad sąlyginis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės terminas A. K. atžvilgiu yra pasibaigęs.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Prokuratūros nurodoma BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga yra aktuali tik sprendžiant klausimą dėl to paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto (asmenims susitaikius) taikymo. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ši sąlyga yra konkrečiai išskirta ir susieta tik su pakartotine atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims susitaikius taikymo galimybe, o jeigu būtų taikoma ir su kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutais, toks įstatymo taikymas būtų platesnis, nei buvo numatęs įstatymų leidėjas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne BK 38 straipsnyje, o BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo taikymo pagrįstumo klausimas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė nebūdamas anksčiau nusikaltęs ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naujoje BK 40 straipsnio redakcijoje, kuri įsigalios nuo 2025 m. vasario 1 d. baudžiamųjų nusižengimų arba neatsargių ar nesunkių nusikaltimų padarymo atvejais sprendžiant dėl laidavimo taikymo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga (dėl nusikalstamos veikos padarymo pirmą kartą) bus visai panaikinta (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573).

A. K. visiškai pripažino savo kaltę ar ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai paaiškino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, talkino atliekant ikiteisminį tyrimą (pripažino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis, nors tyrimo metu nebuvo galimybės tiksliai identifikuoti nei asmens, nei automobilio) Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl A. K. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmais jokia žala nebuvo padaryta, todėl dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomai nepasisakoma.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog A. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, nurodė, kad pasimokė ir tokių veiksmų niekada nekartos. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų įstatymui veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (toliau – ANR) matyti, kad per pastaruosius 1 metus kaltinamasis šešis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 181-182), todėl tai savaime nesudaro kliūčių taikyti laidavimą. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77)). Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą Č. B.. Pateiktame Č. B. prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad A. K. veiksmai yra smerktini ir netoleruotini. Pats A. K. kritiškai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, yra tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Šis įvykis jam tapo skaudžia gyvenimo pamoka ir daugiau jo priešingas teisei elgesys nepasikartos. A. K. jos ir kitų šeimos narių pastangų dėka padarys atitinkamas išvadas, nes yra pareigingas, sąžiningas, jautrus žmogus. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi nuolat bendrauja, jis jai padeda. Atvažiuoja (duomenys neskelbtini), dirba. Pastaruoju metu bendrauja dažniau, atvyksta pas ją kelis kartus per savaitę. Auklėjo savo vaiką būti doru žmogumi, už pastarąjį poelgį barė. Kilus sudėtingoms situacijoms sprendžia jas, bendrauja, išsikalba, tariasi dėl gyvenimiškų klausimų. Sūnus klauso jos patarimų. Mano, kad nusikalstamą veiką sūnus galėjo padaryti dėl draugų iš Vilniaus daromos blogos įtakos. Stengsis apsaugoti sūnų nuo blogos įtakos. Jie susitarė, kad sūnus su tais draugais iš miesto jokių kontaktų nebeturės. Susitarė, kad jis daugiau laiko leis kaime, ūkininkaus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog su mama sieja geri santykiai, dažnai bendrauja, klauso savo motinos, jam svarbi mamos nuomonė, tariasi su ja, ji jam yra autoritetas. Nusikalstama veika galėjo būti įtakota ir jo santykių su bloga draugų kompanija. Kalbėjosi su mama apie įvykį, jį motina barė, jis prisiekė motinai, kad toks elgesys nepasikartos. Sutarė, kad dažniau laiko leis pas ją kaime ir tai turės jam teigiamos įtakos.

Iš ANR išrašo matyti, kad Č. B. per pastaruosius 1 metus administracine tvarka bausta vieną kartą už 2024 m. vasario 15 d. KET pažeidimą, kai vairavo neprisisegusi saugos diržo, bauda sumokėta (1 t., b. l. 94). Teismo vertinimu padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo, kad neigiamai charakterizuotų asmenį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog praeityje neteista (1 t., b. l. 91). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog Č. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su A. K. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja nurodė, kad jos pajamos vidutinės – (duomenys neskelbtini) Eur, galėtų sumokėti tokį užstatą, kokį teismas paskirtų. Teismas įvertina laiduotojos nusiteikimą ir dvejonių dėl užstato sumokėjimo nebuvimą. Laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad Č. B. požiūris į laidavimą yra motyvuotas ir papildomos paskatos priemonės (užstatas) nėra reikalingos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Č. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (mažesnį už vidurkį) be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

V. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos. A. K. nebuvo laikinai sulaikytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusios po tyrimų narkotinės medžiagos supakuotos į maišelius ir įdėtos į voką, kuris perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-46) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinos;

- Likusios po tyrimų nenarkotinės medžiagos – 13,509 g žalios spalvos į kramtomą gumą panašios medžiagos; 2,779 g žalsvos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos; 2,688 g geltonos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos, supakuotos į voką, kuris užklijuotas perduotas saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-46) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinos;

- Po 2024 m. kovo 21 d. specialisto išvados grąžintas vokas Nr. 1 su jame esančiais objektais (balto metalo folijos gabalas, 100 Eur nominalo popierinė kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)su užrašu „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, du skaidrūs plastikiniai maišeliai su lipniu krašteliu, mėlyna apvali plastikinė dėžutė, trys skaidrūs užspaudžiami maišeliai su raudona juostele, rudo popieriaus skiautė, du spalvoti popieriniai įpakavimai su užrašais „Tattoo GUM“), perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriui (1 t., b. l. 49) - vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinos;

- Prie bylos 1 tomo viršelio prisegta laikmena – DVD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Č. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusias po tyrimų narkotines medžiagas supakuotas į maišelius ir įdėtas į voką, kuris perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini)– vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

- Likusias po tyrimų nenarkotines medžiagas – 13,509 g žalios spalvos į kramtomą gumą panašios medžiagos; 2,779 g žalsvos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos; 2,688 g geltonos spalvos panašios į kramtomą gumą medžiagos, supakuotas į voką, kuris užklijuotas perduotas saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių esantį (duomenys neskelbtini)– vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

- Po 2024 m. kovo 21 d. specialisto išvados grąžintą voką Nr. 1 su jame esančiais objektais (balto metalo folijos gabalas, 100 Eur nominalo popierinė kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)su užrašu „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, du skaidrūs plastikiniai maišeliai su lipniu krašteliu, mėlyna apvali plastikinė dėžutė, trys skaidrūs užspaudžiami maišeliai su raudona juostele, rudo popieriaus skiautė, du spalvoti popieriniai įpakavimai su užrašais „Tattoo GUM“), kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriui - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

- Prie bylos 1 tomo viršelio prisegtą laikmeną – DVD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

A. K. ir Č. B. išaiškinti, kad:

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. K. išaiškinti, kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Justas Pažarskis