- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-3021-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38044-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 12 MGL dydžio bauda (įvykdyta 2017-08-08), teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. Ž. 2022 m. spalio 5 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. Ž. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad yra automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas. 2022 m. spalio 5 d. nuo ryto iki vakaro išgėrė apie tris litrus alaus ir pusę litro degtinės. Prisimena, kad ėmė automobilio raktus ir važiavo, bet paaiškinti, kur, kodėl, negali, nežino, kas jam pasidarė. Niekas kitas jo automobilio nevairavo, pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo automobilį vairavo jis. Tikrinant alkotesteriu pirmą kartą pripūtė virš dviejų promilių, ir tai buvo mažiau, nei antrą kartą. Labai gailisi, nepateisina tokio elgesio, ateity taip nesielgs. Kadangi yra bedarbis, prašo leisti, jei teismas skirs baudą, sumokėti ją per kiek galima ilgesnį laiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Automobilis Audi A4 valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Apie vakar dieną daug papasakoti negali, nes nieko neprisimena. Maždaug nuo 14 -15 valandos vakar pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė degtinę, alų. Išgėrė apie pusę litro degtinės ir apie porą litrų alaus. Gėrė vienas namuose, lauke. Pradėjo vartoti alkoholį prie Halės turgaus lauke. Iš Halės turgaus grįžo autobusu namo ir toliau vartojo alkoholį. Prisimena, kad namuose paėmė automobilio raktelius, daugiau nieko neprisimena. Neprisimena kodėl įsėdo į automobilį, neprisimena kodėl ir kur nusprendė važiuoti. Prisimena tik kad atsigavo policijos automobilyje, nes iš pradžių nesuprato, kur yra. Neprisimena, kad būtų sukėlęs eismo įvykį. Prisimena, kad jo pareigūnas paklausė kur yra peilis, ir jis jam jį padavė iš durelių. Šitas peilis yra senelio dovana jam. Jis visada būna automobilyje, kai reikia kokias šakas nusipjauti pasidėti užklimpus automobiliui, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra jo hobis, todėl jam peilio dažnai prisireikia. Neprisimena, kad vakar būtų kažkur išsinešęs peilį. Apie vakar dieną beveik nieko neprisimena. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus. Daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 99-102).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad spalio 5 dieną, maždaug apie 21 val., ji važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) pas savo draugę. Važiavo (duomenys neskelbtini) ir įsuko į automobilių aikštelę, esančią prie daugiabučių namų. Aikštelėje buvo daug automobilių, buvo siauras pravažiavimas. Aikštelės gale ji pastebėjo Audi automobilį, tamsios spalvos, stovintį aikštelės gale su avariniu. Kadangi nerado vietos priparkuoti automobilį, važiavo iki aikštelės galo, kad galėtų apsisukti. Jai važiuojant link Audi automobilio pamatė, kad jis pradėjo riedėti link jos. Kadangi aikštelėje nebuvo vietos, ji sustojo prie kitų automobilių ir laukė. Audi automobilis važiuodamas pro jos automobilį jį kliudė ir nuvažiavęs toliau sustojo. Ji išlipo iš automobilio, nes galvojo, kad Audi automobilis nuvažiuos, apžiūrėjo savo automobilio apgadinimus. Tuomet iš Audi automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Buvo apsirengęs "Adidas" džemperį ir lyg ir džinsus. Vyras priėjo prie jos ir pradėjo į ją žiūrėti. Ji pradėjo jo klausti, kaip jis jos nepastebėjo, kaip jam taip gavosi. Jis jos paklausė ar stipriai apgadintas automobilis ir ką daryt toliau. Kadangi vyras labai keistai elgėsi, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, ji suprato, kad jis yra neblaivus. Ji jo paklausė, ar jis yra išgėręs ir jis jai pasakė, kad jis nevairuoja. Tada ji pradėjo vyrui sakyti, kad matė, kaip jis vairavo ir ji iškvies policiją. Po šių žodžių vyras apsisuko ir nuėjo link savo automobilio, įsėdo ir išvažiavo. Ji dar spėjo nufotografuoti jo automobilį, nuotrauką atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Išvažiavus vyrui ji iškvietė policiją. Daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 19-22).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-05 dirbo kartu su vyr. patruliu V. G., kai iš VPK OVS gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini) į pranešėjos automobilį FIAT atsitrenkė automobilis AUDI, vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, galimai yra neblaivus. Jiems nuvykus minėtu adresu prie jų priėjo moteris, V. P., kuri papasakojo, kad į jos automobilį atsitrenkė Audi automobilis. Po susidūrimo iš automobilio išlipo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. V. pasakius, kad ji kvies policiją, vyras iš įvykio vietos pabėgo. Automobilis Audi buvo pastebėtas adresu (duomenys neskelbtini). Kitas ekipažas nuvažiavo asmens sulaikyti. Jie formino eismo įvykį, kai kiti policijos pareigūnai atvežė asmenį. Kaip po to paaiškėjo, tai M. Ž. Kiti policijos pareigūnai davė asmeniui pūsti į alkotesterį. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Vyras buvo atvežtas iki pranešėjos V., kuri atpažino jį kaip asmenį, vairavusį AUDI automobilį. Vyras minėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nevairuoja. Patikrinus asmens charakteristiką nenustatyta daugiau vairavimo atvejų. Daugiau nieko neprisimena, nieko negali papasakoti (b. l. 12-15).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo – V. P. 2022 m. spalio 5 d. 20.46 val. pranešė, jog su jos automobiliu susidūrė Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvažiavo link (duomenys neskelbtini) Norfos, vairuotojas galimai neblaivus. (b. l. 4).
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti pareigūnų Body kamerų įrašai, susijęs su įvykiu (b. l. 67-71).
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad 2022 m. spalio 6 d. M. Ž. pirmo tikrinimo metu 21.27 val. nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.48 val. – 2,56 promilės neblaivumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 30-33).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 72).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti sugadinimo požymiai (b. l. 34-44).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas yra M. Ž. (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog M. Ž. 2022 m. spalio 5 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu M. Ž. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.
Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojų V. P. bei A. K., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, transporto priemonės apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, M. Ž. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad M. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. Ž. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 120), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 127-130), administracine tvarka per penkis metus baustas penkis kartus iki nagrinėjamo įvykio tvarka už važiavimą be bilieto viešuoju transportu (b. l. 121-126). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. Ž. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam M. Ž. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teismas vertina, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – vienerių metų – baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas M. Ž. Nagrinėjamu atveju įvertinus M. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – kaltininkas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę judriomis Vilniaus gatvėmis neblaivus, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas, o antruoju – 2,56 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis minimalų neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tai, kad padaryta žala kitai transporto priemonei, kaltę pripažino, jo asmenybę – registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykę, kelis kartus baustas administracine tvarka, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. Ž. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis didesnis nei minimalus, – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. spalio 6 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
M. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas 2,36 promilės. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 6 d. nutarimu M. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-84). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 6 d. nutarimais M. Ž. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-106), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 107-110). Šios ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais iš pareigūnų kamerų, esanti prie bylos viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,
nusprendžia:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Ž. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš M. Ž. konfiskuoti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo, po ko panaikinti.
M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterinę laikmeną (CD 1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 1 metų laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.