Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-111-760/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
II-111-760/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-111-760/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00304-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant N. L.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. Š., jo atstovams advokatui P. O. ir advokato padėjėjai M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

E. Š. skundu prašo teismo panaikinti Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant E. Š. veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Teismui nustačius, kad E. Š. padarė administracinį nusižengimą, prašo taikyti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

E. Š. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 26 d., apie 12 val. važiavo grybauti. Jis vairavo automobilį, kurį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu patikrino neblaivumą, įpūtė 0,54 promiles. Nesitikėjo, kad gali įpūsti. Alkoholį buvo vartojęs vakarykščiai iki 22-23 val. Trise išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Namo grįžo po 23 val. ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė apie 7 val., pasišėrė gyvulius, po to vėl pamiegojo. Prieš važiuodamas jautėsi visiškai blaivus. Grybauti važiavo kartu su sugyventine V. Š., kuri taip pat turi teisę vairuoti. Pareigūnai apie 15 minučių pildė dokumentus. Po to nedelsiant, kartu su sugyventine, kuri vairavo automobilį, nuvažiavo į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Paaiškino situaciją ir paprašė paimti kraują alkoholio tyrimui. Kraujas nebuvo paimtas iš karto. Buvo pietų metas, keitėsi darbuotojos. Laukė apie 15-20 minučių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujyje rasta 0,36 promilės etilo alkoholio. Su šiuo tyrimu sutinka. Mano, kad automobilį vairavo būdamas blaivus.

E. Š. atstovai nurodė, kad specialisto išvada patvirtina, jog kraujyje buvo nustatyta leidžiama alkoholio koncentracija. Kraujo tyrimas yra patikimesnis įrodymas nei alkotesterio parodymai, todėl reikia juo vadovautis. E. Š. į medicinos įstaigą atvyko nedelsiant kai tik buvo baigti pildyti dokumentai. Medicinos įstaiga nėra įpareigota tuoj pat paimti kraujo tyrimą. Nustatant vienos valandos trukmę reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuris yra nurodęs, kad asmuo į medicinos įstaigą turėtų kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš institucijos, kurioje nesutiko su jam nustatytu neblaivumu. Jeigu teismas manys, kad byloje yra pakankamai įrodymų kaltei pagrįsti, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad E. Š. nėra anksčiau baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija leistiną normą. E. Š. kartu su sugyventine daug metų ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai. Teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga poveikio priemonė jo padarytam nusižengimui.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, kad kraujo tyrimas tik patvirtina alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotą rezultatą. Kraujo tyrimas buvo atliktas praėjus 1 val. 30 min. nuo neblaivumo nustatymo alkoholio kiekio matuokliu. Per 1 val. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0, 15 promiles. Svarbu, kad alkoholio kiekio matuokliu atliktas matavimas buvo atliktas tuo po to, kai E. Š. vairavo automobilį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jo keisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

2019 m. liepos 31 d. Tauragės AVPK nutarimu E. Š. nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 26 d., 11 val. 50 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 12 val. 05 min., nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,54 promilės. E. Š. paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kai jiems nustatytas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir ištyręs naujus įrodymus, sutinka su Tauragės AVPK išvada, kad E. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. Š. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2019 m. liepos 26 d., 12 val. 05 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0101. Nustatytas neblaivumas - 0,54 promilės. Patikros sertifikate Nr. 0965760 numatyta prietaiso paklaida +/- 0,02 promilės, pritaikius paklaidą nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, E. Š. grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė, jog „vakar biškuti vartojau“. Vėliau, nesutikdamas su tyrimo rezultatu, E. Š. kreipėsi į VšĮ Tauragės ligoninę, kad jam būtų paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. E. Š. kraujas buvo paimtas 13 val. 30 min. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5511/2019(01) matyti, kad E. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis (alkotesteris), kuriuo buvo tikrinamas E. Š. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju, tokių abejonių nekilo.

Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę ne vėliau kaip per valandą po to kai jam atliktas tikrinimas, pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, šia teise pasinaudojo ir E. Š.. Kaip jau buvo minėta anksčiau, jo kraujas tyrimui buvo paimtas 13 val. 30 min., tai yra praėjus 1 val. 25 min., nuo atlikto tyrimo alkoholio kiekio matuokliu. Iš E. Š., liudytojos V. Š. parodymų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ne nuo E. Š. priklausančių aplinkybių, jo kraujas nebuvo paimtas per valandą po to kai jam buvo atliktas tikrinimas. E. Š. buvo sustabdytas Akstinų kaime, Tauragės rajone. Įvykio vietoje pareigūnai pildė dokumentus apie 15-20 min.. E. Š. į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių atvyko apie 13 val., kreipėsi dėl kraujo paėmimo alkoholio tyrimui. Kraujas nebuvo paimtas iš karto, nes buvo pietų metas, keitėsi darbuotojai. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad E. Š. į medicinos įstaigą kreipėsi netrukus po to, kai jam buvo leidžiama išvykti.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, atlikus E. Š. kraujo tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Taigi, moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu.

Teismų praktikoje analogiškose bylose pripažįstama, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-458/2018). Paprastai per 1 valandą kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 ‰, daugiausia – 0,20 ‰. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose apklausiant ekspertus ne kartą konstatuota, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15–0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Taigi, šiuo atveju kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos pareigūno užfiksuotų duomenų, nes per nustatytą laiką tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. V. Š. patvirtino, kad vakare išgėrė degtinės. Nors jis teigė, jog nesitikėjo, kad gali įpūsti 0,54 promiles, tačiau pažymėtina ir tai, kad miegant suaugusiojo kraujyje per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, oksiduojasi tik 0,1 promilės alkoholio. E. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug iki 23 val., naktį miegojo, ryte atsikėlė apie 7 val., pašėrė gyvulius, po to vėl miegojo. Jo neblaivumas alkotesteriu tikrintas – 12 val. 05 min, todėl yra pagrindas teigti, kad tikrinimo metu jo organizme alkoholio kiekis nebuvo sumažėjęs iki leistinos vairavimui ribos ir E. Š. negalėjo vairuoti automobilio. Policijos pareigūno atlikto tyrimo metu nustatytas 0,54 promilių neblaivumas buvo objektyviai nulemtas dėl E. Š. alkoholio vartojimo, o ne dėl netinkamo alkotesterio veikimo. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. Š. 2019 m. liepos 26 d., 11 val. 50 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,54 promilės ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo E. Š. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą, todėl šis jo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šioje dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Ištyręs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, E. Š. sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014; Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-361/2017).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. Š. gailisi padaręs pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas sutinka su Institucijos nutarime padaryta išvada, kad E. Š. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. E. Š. nustatytas girtumas nežymiai viršijo draudžiamą ribą (nustatytas neblaivumas 0,54 promilės, įvertinus paklaidą ± 0,02 neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,52 promilės). Alkoholį vartojo ne nusižengimo padarymo dieną, o vakarykščiai, todėl galėjo pervertinti savo galėjimą vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad E. Š. anksčiau būtų baustas už analogiškus ar kitus piktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis nėra teistas. Yra pagrindas teigti, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. E. Š. ūkininkauja, jis vienas šeimoje vairuoja žemės ūkio techniką. Gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai kaip aktyvus bendruomenės narys (b. l. 11). Visuma šių aplinkybių, vertinamos E. Š. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

E. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma nuobauda, interesus. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šioje byloje teismas konstatuoja, jog nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimą ir Institucijos E. Š. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutar i a:

Tenkinti E. Š. skundą iš dalies.

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2019 m. liepos 31 d. nutarimą. Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir E. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Likusioje dalyje 2019 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė