Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), V. P. vairavo automobilį Subaru Tribeca, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,27 promilės ± 1,7 %), buvo neatsargus ir nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Susidūrimo metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. kaltę pripažino iš dalies – neneigė, jog jo automobilis galėjo kontaktuoti su kitu automobiliu, tačiau neigė vairavęs transporto priemonę neblaivus. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo automobiliu Subaru Tribeca, buvo susitaręs apie 13 val. parvežti draugui šaldytuvą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavo anksčiau, apie 11 val. 30 min., nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgų, apsipirko, ir užėjo pas draugą į parduotuvę. Kadangi neketino vairuoti – su draugu išgėrė brendžio. Paskui dar nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko alaus, jį išgėrė ir išėjo į lauką parūkyti. Iš tos vietos matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Pamatė, kad prie jo automobilio stovi policijos mašina, todėl nuėjo pasižiūrėti. Prie jo priėjo policininkas, paklausė, ar jis V. P., ar jam priklauso automobilis Subaru Tribeca, sakė, jog jis padarė avariją. Pasakė policininkui, jog jokios avarijos nepadarė, kadangi jokio susidūrimo nejautė (b. l. 28-30, 58).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini) turguje, pro langą pamatė, kaip automobilis Subaru buvo atsirėmęs į automobilį Seat. Išėjo pažiūrėti ir pamatė, jog atsitrenkta į Seat automobilį. Kadangi pažįsta Seat automobilio savininkę, kuri irgi yra turgaus darbuotoja, jai pranešė apie tai. Nematė nei paties eismo įvykio, nei kaip Subaru automobilio vairuotojas atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę. Seat automobilio savininkė iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, pradėjo ieškoti automobilio Subaru savininko, jis atsirado. Kai pamatė Subaru vairuotoją – administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, prisiminė, jog jis buvo užėjęs pas jį į pilstomo alaus krautuvėlę. Nepamena, kokios būklės į krautuvėlę užėjo V. P., nėra tikras, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus (b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu V. P. yra tolimi draugai. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini) turguje, V. P. pas jį atvyko apie 11 val. ir jie išgėrė brendžio. Jis paklausė V. P., ar jis su mašina, V. P. atsakė, kad atvažiavo automobiliu, tačiau atvažiuos draugas, kuriam paskolino automobilį. V. P. nuėjo alaus nupirkti, jie išgėrė kartu alų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išėjo apie 11 val. 30 min. (b. l. 46-47).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. U. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelėje, įvyko eismo įvykis. Nuvyko į įvykio vietą ir joje rado Subaru automobilį, atsitrenkusį į kitą stovintį automobilį. Šalia automobilio Subaru stovėjo neblaivus automobilio savininkas V. P., kuris paaiškino, jog automobilio nevairavo. Apklausė liudytojus, niekas negalėjo patvirtinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus ir būtų išlipęs iš automobilio Subaru (b. l. 57-58).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsitrenkė į jos automobilį (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelėje. Įvykio dieną atvažiavo į darbą, po kiek laiko atėjo kolega ir pasakė, jog į jos automobilį atsitrenkė. Ji automobilį nufotografavo, jis buvo pasikreipęs ir į jį buvo atsitrenkta, tačiau automobilio apgadinimai nėra ženklūs. Įvykio vietoje atsitrenkusio automobilio vairuotojo nebuvo, policijos pareigūnai pagal duomenų bazės duomenis jį surado ir pradėjo skambinti telefonu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo prie baro. Matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus (b. l. 58).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad eismo įvykio išvakarėse buvo susitaręs su V. P., jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam paskolins automobilį Subaru, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) turguje. Prašė paskolinti automobilį, kadangi jo paties automobilis per žemas. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) turgų, prie V. P. Subaru automobilio jau buvo policija, parvairavo Subaru automobilį (b. l. 58-59).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. Š. parodė, kad įvykio dieną buvo su kolega iškviestas į (duomenys neskelbtini) turgų, kadangi buvo įtariama, jog neblaivus vairuotojas apgadino kitą automobilį. Atvyko į įvykio vietą, joje buvo nukentėjusioji, ji nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jog jis galimai apgadino jos automobilį, tą patį paliudijo ir barmenas. Automobilis buvo apgadintas nežymiai (b. l. 65-66).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-847-149/2016).

Nagrinėjamu atveju V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę vairavo automobilį Subaru Tribeca, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,27 promilės ± 1,7 %), buvo neatsargus ir nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir susidūrimo metu apgadino abu automobilius, tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog V. P. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, į (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelę atvažiavo blaivus, išgėrė tik atvažiavęs, kadangi mašiną Subaru buvo sutaręs paskolinti draugui (b. l. 28-29). Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes paties V. P. vairavimo esant neblaiviam fakto niekas tiesiogiai nematė. Teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustas liudytojas G. R. parodė, jog įvykio dieną pamatė, kad įvažiuota į jo kolegės automobilį. Nematė, jog į jo kolegės automobilį atsitrenkusią mašiną Subaru būtų vairavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vėliau V. P. buvo užėjęs į jo alaus krautuvėlę, tačiau negali patvirtinti, jog jis buvo neblaivus (b. l. 45-46). Apgadinto automobilio savininkė T. P. parodė, kad apie tai, jog apgadintas jos automobilis jai pranešė kolega, ji V. P. matė tik jau atvykus policijos pareigūnams (b. l. 58). Policijos pareigūnai R. U. ir T. Š. į eismo įvykio vietą atvyko tik po gauto iškvietimo, tiesiogiai paties V. P. vairavimo fakto neužfiksavo (b. l. 57-58, 65-66).

Vertinant liudytojų D. K. parodymus apie tai, kad jie kartu išgėrė (duomenys neskelbtini) turguje, o prieš atvykimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo blaivus (b. l. 46-47) ir R. G. parodymus apie tai, kad su V. P. susitarė, jog jis paskolins savo automobilį Subaru (b. l. 58-59), teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir šiuos liudytojus sieja asmeniniai santykiai, tačiau šių liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais netikėti teismui nėra teisinio pagrindo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 4), T. P. paaiškinimas (b. l. 5), G. R. paaiškinimas (b. l. 6), asmens blaivumo testas Nr. 1183, iš kurio matyti, jog V. P. 2016 m. gegužės 15 d. 13 val. 06 min. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 7), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (9 b.l.), tarnybiniais pranešimais (b. l. 10, 11), vaizdo registratoriaus įrašas (b. l. 26) taip pat nepatvirtina, jog kitą transporto priemonę V. P. apgadino būdamas neblaivus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai patvirtina byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-16).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Nagrinėjamoje byloje V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, tačiau įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus ir tai, jog buvo apgadinta transporto priemonė Seat, t. y. buvo padaryta žala, darytina išvada, kad V. P. veiksmai atitinka ne ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, o ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl padarytas pažeidimas atitinkamai perkvalifikuotinas (ATPK 284 str. 2 d.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2016 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), V. P. vairavo automobilį Subaru Tribeca, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Susidūrimo metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. V. P. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, V. P. sveikatos būklę (b. l. 23), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką (b. l. 24) bei daro išvadą, jog V. P. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 3 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16057930311. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.