- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-4166-470/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01428-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu D. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sesers A. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas jai kaip testamentinei paveldėtojai suteiktų teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į O. D. palikimą priėmimo, kas leistų jai pilna apimtimi priimti jį ir valdyti, naudotis, disponuoti. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos senelė O. D. turėjo seserį A. J., kuri buvo neįgali, savo šeimos neturėjo, seserys gyveno kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise joms abiem priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kiekviena seserų savo nuosavybėje turėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų sodybos statinių. Seserys vedė bendrą ūkį, kartu augino gyvulius, prižiūrėjo sodą. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), ją savo lėšomis palaidojo O. D., kuri toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, po sesers mirties prižiūrėjo ir tvarkė visą sodybą, rūpinosi visu ūkiu, visais pastatais, naudojosi visu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius, remontavo visą gyvenamąjį namą, pastatė prie gyvenamojo namo lauko virtuvę ir tvartą. O. D. veiksmai aiškiai rodė, kad ji po sesers A. J. mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. O. D. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko turtas, kurį pagal testamentą paveldėjo ji (pareiškėja) ir jos brolis D. D.. Įstatymo nustatytu laiku jie abu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą O. D. palikimą, nes senelė O. D. savo sesers A. J. palikimą priėmė faktiniu valdymu, kas gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Suinteresuotas asmuo D. D. teismo posėdyje nedalyvavo, iš jo pateikto į civilinę bylą atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad su pareiškėjos V. M. pareiškimu visiškai sutinka, pareiškime išdėstytas aplinkybes nurodo esant teisingomis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties nuosavybėje ji turėjo nekilnojamojo turto, o būtent ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Kita dalis gyvenamojo namo iki mirties priklausė O. D., A. J. seseriai. Seserys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir sudarė faktinę šeimą. A. J. nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties faktiniu valdymu jai priklausantį turtą priėmė (paveldėjo) ir iki mirties valdė sesuo O. D.. Po O. D. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė anūkai pareiškėja V. M. ir D. D.. Šie asmenys siekia įsiteisinti O. D. palikimą, tačiau dėl to, kad būdama gyva po sesers mirties palikimą ji priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negali, yra būtina nustatyti juridinį faktą teisme.
Teismas savo vidinį įsitikinimą dėl juridinio fakto grindžia pateiktais į bylą ir ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia spręsti, kad juridinis faktas dėl paveldėjimo priėmimo faktiniu valdymu yra pagrįstas ir todėl nustatytinas.
Iš byloje esančių civilinės būklės aktų įrašų matyti, kad O. D., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. O. D. palikimą po jos mirties priėmė anūkai V. M. ir D. D., kas patvirtinama 2005-12-12 Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarės B. Z. išduotu liudijimu. Kaip matyti iš pareiškėjos V. M. paaiškinimo, liudytojos L. Ž. parodymų, Alytaus rajono savivaldybės administracijos R. seniūno A. L. 2017-10-25 pažymos Nr. R5-143 apie palikimo priėmimą, pareiškėjos senelė O. D. po sesers A. J. mirties toliau liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iki savo mirties tvarkė ir prižiūrėjo namus bei ūkinius pastatus, mokėjo mokesčius. Visa tai rodo, kad O. D. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos sesers A. J. mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat vertintina tai, kad fakto nustatymas sukuria realias teisines pasekmes, kita tvarka pareiškėja tikrai negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, kitas suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos prašomo fakto nustatymui. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad O. D. po sesers A. J. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais atsiradusį palikimą.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjai kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos V. M. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti sesuo O. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas tam, kad O. D. įpėdiniai galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamiesi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.