Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-5724-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03604-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1 (S)

2017 m. gruodžio 21 d.

teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. J. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2017 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. PS1-1077 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – Įsakymas).

2) Įpareigoti NMA grąžinti jį į eitas pareigas.

3) Įpareigoti NMA išmokėti darbo užmokestį, bei 0,07 proc. delspinigių už laikotarpį per kurį buvo nušalintas.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad priimtas sprendimas dėl jo nušalinimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad „individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės, nepaaiškinta, kokio tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradėtas. Jis nėra gavęs jokio pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą, nėra aiškūs nušalinimo motyvai, bei nušalinimo terminas. Nemotyvuotas administracinis aktas riboja pareiškėjo teisę į gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

Nebuvo išklausytas, todėl neturėjo galimybės NMA pateikti reikšmingų argumentų bei įrodymų. Pareiškėjas gali tik spėlioti, dėl ko buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir pasirinkti labiausiai tikėtiną variantą. Iki atsiliepimo gavimo jokie administracijos sprendimai jam nebuvo žinomi.

Nesutinka su atsiliepime nurodytais motyvais dėl cituojamos Vilniaus miesto apylinkės nutarties, kurioje nurodoma, kad nenušalinus jo nuo pareigų jis galimai galėtų tęsti savo nusikalstamą veiką ir toliau daryti įtaką ne tik kaip pažeidimų komisijos pirmininkas, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) departamento direktorius pavaldiems asmenims.

Mano, kad NMA priimdama ginčijamą sprendimą neįvertino, kad jis tarnybos laikotarpiu nėra padaręs tarnybinių nusižengimų, yra NMA veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas, taip pat ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių.

Mano, kad ta aplinkybė, jog 2017 m. spalio 27 d. NMA direktoriaus įsakymu NR. PS1-1118 buvo pakeistas ginčijamo sprendimo pagrindas patvirtina, kad nušalinimas buvo nepagrįstas.

Nurodo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalintas jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veiklos už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui.

Teigia, kad atsakovė pažeidė VTĮ 4 dalį, nes sprendime nenurodytas nušalinimo laikotarpis, nušalinimo priežastys, teisinis nušalinimo pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Nurodo, kad atsakovė pažeidė įstatymo viršenybės principą, numatantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai turi būti nustatyti teisės aktuose. VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė institucijai nušalinti valstybės tarnautoją, tačiau nereglamentuota, kokiais konkrečiais atvejais. NMA vidaus tvarkos taisyklėse tokia tvarka taip pat nenustatyta.

Taip pat nurodo, kad jį nušalinus ir nemokant darbo užmokesčio, jis praranda pragyvenimo šaltinį, neturi galimybės kreiptis į darbo biržą, gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pasinaudoti kitokiomis socialinėmis garantijomis. Atsakovė neįvertino, kad jis turi du mažamečius vaikus, sutuoktinė nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, todėl jis privalo išlaikyti šeimą ir mokėti paskolą

Iš nurodytų aplinkybių pareiškėjas daro išvadą, kad pritaikytos poveikio priemonės yra per griežtos, t. y. atsakovė priimdama įsakymą pažeidė proporcingumo principą (sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 3 punkte.

Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad esmine aplinkybe, kuria rėmėsi NMA, priimdama Įsakymą, buvo 2017 m. spalio 17 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) interneto svetainėje viešai visai visuomenei paskelbtas oficialus pranešimas, kuriame nurodyta, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų NMA, kad 2017 m. spalio 16 d. sulaikytas NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktorius (pareiškėjas) bei jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad pareiškėjo nušalinimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas visų aplinkybių kontekste, t. y., ar pareiškėjui buvo sutrukdyta suprasti nušalinimo teisėtumą, pagrindą, jį lėmusias aplinkybes bei ar jam tos aplinkybės buvo žinomos.

Iš Įsakymo turinio matyti, kad jame yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas nuo pareigų nušalinamas dėl tarnybinio patikrinimo, nurodytas nušalinimo terminas (visas tarnybinio patikrinimo laikas), įsakymo apskundimo tvarka, nušalinimo pagrindas. Teisės aktų nuostatos nereikalauja visos gautos informacijos, dėl kurios buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkelti (pažodžiui perrašyti) į sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo.

Pareiškėjas yra daugelio NMA veikiančių komisijų/komitetų pirmininkas arba narys. Atsižvelgiant į jam priskirtos atsakomybės ribas, STT paskelbtą informaciją dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų, siekiant išsklaidyti abejones dėl jo galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei siekiant NMA procesų skaidrumo, NMA direktoriui buvo pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. PS26-1396 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir nušalinimo nuo darbo“, į kurį atsižvelgdamas jis priėmė sprendimą nedelsiant pradėti tarnybinį tyrimą, nušalinti pareiškėją nuo pareigų ir sudaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją.

Nusikalstamos veikos, kuriomis pareiškėjas įtariamas ir kurios nurodytos 2017 m. spalio 26 d. NMA gautoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, yra susijusios su jo tarnybine veikla, todėl, nenušalinus nuo pareigų, nebūtų užtikrintas tarnybinio patikrinimo eigos ir rezultatų objektyvumas, nebūtų užkirstas kelias kitoms galimoms jo nusikalstamoms veikoms.

Mano, kad struktūrinio padalinio vadovo nušalinimas nuo pareigų, kai tarnybinis patikrinimas pradedamas departamento direktoriui, kuris galimai darė neteisėtą poveikį tos pačios įstaigos darbuotojams ar galimai yra priėmęs kyšį, yra racionali, proporcinga ir pateisinama priemonė, užtikrinanti tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumą, ir kuri šiuo atveju buvo pritaikyta nepažeidžiant administracinės diskrecijos ribų.

Apie tai, kodėl pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui turėjo būti žinoma taip pat iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas pasinaudojo savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Su šia teismo nutartimi pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2017 m. spalio 16 d. Be to, jam buvo pateikta informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymą bei nušalinimo įsakymo pakeitimą, o tai rodo, kad jam buvo suteikta visa su nušalinimu susijusi išsami informacija.

Pažymi, kad karjeros valstybės tarnautojui, einančiam (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigas, keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai nei kitiems tarnautojams ar darbuotojams.

Nesutinka su įstatymo viršenybės ir proporcingumo principų pažeidimu. Pagal VTĮ nušalinimo nuo darbo institutas gali būti taikomas tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintais atvejais. Nei VTĮ nei kiti teisės aktai nenumato pareigos papildomai detalizuoti nušalinimo tvarkos įstaigų vidaus teisės aktuose. Mano, kad teisė institucijai nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų reiškia, kad kiekvienu atveju ar asmuo turėtų būti nušalintas vertinama individualiai, atsižvelgiant į situaciją, visus svarbius veiksnius ir galimas grėsmes.

Įsakyme nurodytas pakankamas teisinis pagrindas dėl nušalinimo. Pareiškėjo nušalinimas buvo pagrįstas ir būtinas, remiantis STT paskelbta informacija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas institucijos darbas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA Įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad T. J. pasinaudojo savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, todėl buvo leista daryti kratą T. J. gyvenamojoje ir darbo vietoje-darbo kabinete, esančiame NMA Blindžių g. 17, kabineto Nr.(duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2017 m. spalio 16 d. pranešimo apie įtarimą matyti, kad T. J. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį. Šis pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. spalio 17 d.

Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BK 21 straipsnio 4 dalyje: žinoti, kuo jis įtariamas, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, duoti parodymus ar tylėti ir kt.

2017 m. spalio 17 d. NMA Personalo skyrius tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir nušalinimo nuo darbo“ Nr. PS26-1696 NMA direktoriui pranešė, kad 2017 m. spalio 16 d. gauta informacija apie tai, kad NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus T. J. gyvenamojoje vietoje atlikta krata bei, kad jį sulaikė STT. Tą pačią dieną STT atvyko į NMA ir užplombavo jo kabinetą, kitą dieną kabinete atliko kratą. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2017 m. spalio 17 d. STT interneto svetainėje paskelbta informacija, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų NMA, o NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Šiuo tarnybiniu pranešimu buvo pasiūlyta inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus T. J. veiklos, laikinai nušalinti jį nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo laikui ir sudaryti komisiją galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, siekiant išsklaidyti abejones dėl galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti skiriama nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. spalio 17 d. NMA direktorius, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ginčijamu Įsakymu NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktorių T. J. laikinai nušalino nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui ir sustabdė darbo užmokesčio mokėjimą nuo 2017 m. spalio 17 d. bei įpareigojo gražinti valstybės tarnautojo pažymėjimą ir kitą jam NMA išduotą turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra T. J. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje ir surinktų duomenų pakanka pagrįstam manymui, jog T. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad T. J. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi. T. J., būdamas NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi gali trukdyti greitai ir nešališkai ištirti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – pasinaudodamas savo pareigomis ir kitų asmenų pavaldumu gali bendrauti su planuojamais ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenimis, daryti jiems poveikį, duoti vienokius ar kitokius nurodymus dėl tyrimui reikšmingų dokumentų sunaikinimo ar paslėpimo ir turės galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl būtina jį nušalinti nuo pareigų 3 (trims) mėnesiams.

Teismas tenkino prokuroro prašymą ir nutarė įtariamąjį T. J. laikinai nušalinti nuo užimamų NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigų 3 (trims) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 26 d., įpareigoti prokurorą su nutartimi pasirašytinai supažindinti T. J., nutartį dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų išsiųsti įtariamojo darbdaviui vykdyti.

NMA direktorius 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. PSI-1118 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. PSI-1077 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi „Dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų“ pakeitė minėtą Įsakymą ir išdėstė jį nauja redakcija, t. y. laikinai nušalino nuo pareigų NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktorių T. J. sustabdant jam darbo užmokesčio mokėjimą už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 26 d. bei įpareigojo grąžinti valstybės tarnautojo pažymėjimą ir kitą jam NMA išduotą turtą. Šį įsakymą NMA direktorius priėmė, vykdydamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.

Taigi, NMA direktorius ginčijamu Įsakymu pareiškėją nušalino 2017 m. spalio 17 d. tuo pagrindu, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, 2017 m. spalio 27 d. šį Įsakymą pakeitė, t. y. nurodė kitą nušalinimo pagrindą – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Įsakymą išdėstė nauja redakcija.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. NMA direktoriaus įsakymo neginčija, ginčas byloje yra kilęs dėl šio įsakymo senos redakcijos – 2017 m. spalio 17 d. įsakymo (Įsakymas).

VTĮ 34 straipsnyje nustatyti valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindai.

VTĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

To paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui.

VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus (VTĮ 34¹ straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ įgyvendinantieji teisės aktai nereglamentuoja konkrečios tikrinamo valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų procedūros.

Nors pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Įsakymas yra nemotyvuotas, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutinka tik iš dalies.

Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką matyti, kad bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl akto, kuriuo valstybės tarnautojas nušalintas nuo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo tuo aspektu, kad aktas yra nepakankamai motyvuotas, vadovaujamasi ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kuria siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3045-520/2017 ir kt.).

Vertinant ginčijamo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, darytina išvada, kad jame nurodytas nušalinimo laikotarpis – „tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui“, o tai kartu yra ir nušalinimo priežastis, nurodytas teisinis pagrindas – VTĮ 34 straipsnio 2 dalis, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

Iki 2017 m. spalio 17 d., t. y. iki ginčijamo Įsakymo priėmimo buvo atlikti šie veiksmai, kurie pareiškėjui buvo žinomi ir kuriuos atliekant jis pats dalyvavo: 2017 m. birželio 28 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo leista daryti kratą pareiškėjo kabinete ir namuose, 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 225straipsnio 1 dalį, 2017 m. spalio 17 d. STT interneto svetainėje paskelbta informacija, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų NMA, o NMA (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Šiuo atveju veikos, už kurią pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, neįvardijimas Įsakyme nelaikytinas individualaus administracinio akto trūkumu.

Taigi, vertinant ginčijamą Įsakymą, konstatuotina, kad faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai nėra esminiai, kurie sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatui (pareiškėjui) suprasti nušalinimo esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Taikant VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio teisinio reguliavimo tikslas yra sudaryti teisines prielaidas objektyviam ir visapusiškam valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimui, o tai suponuoja, jog pakanka pripažinti esant objektyvių prielaidų trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5018-415/2017).

Nurodytos aplinkybės ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, kurie buvo žinomi ne tik pareiškėjui, bet ir atsakovei yra pakankami padaryti išvadai, kad yra objektyvios prielaidos trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus.

Valstybės tarnautojo tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, todėl sprendžiant apie nušalinto valstybės tarnautojo teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5018-415/2017).

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, priimant ginčijamą Įsakymą, buvo pažeisti įstatymo viršenybės ir proporcingumo principai.

Įstatymo viršenybės principo apibrėžimas nurodytas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte. Šis principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Kaip matyti, NMA direktorius, priimdamas ginčijamą Įsakymą, vadovavosi VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodytas vienas iš galimų valstybės tarnautojo nušalinimo pagrindų, t. y., jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.

Proporcingumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 3 punktas). VTĮ 34¹ straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės: nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų (1 dalis); už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (2 dalis); sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus (3 dalis); nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 16¹ straipsnį (4 dalis).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, jis nepraranda teisės dirbti kitą darbą, be to, tuo atveju, jei valstybės tarnautojas būtų nušalintas nuo tarnybos nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms jo nušalinimą, jam išmokamas darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį. Kaip minėta, pareiškėjui pareikšti įtarimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys, kaip teigia prokuroras, leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas galimai padarė nusikalstamas veikas. Tuo vadovaudamasi pareiškėja pradėjo T. J. tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Taigi, esant minėtam pagrindui nušalinimas yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant tikslo – užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas nurodo, kad priimant Įsakymą nebuvo įvertintos jo asmeninės savybės bei pasiekimai.

Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, nes teisės aktai nušalinant darbuotoją, darbdaviui pradėjus tarnybinį patikrinimą, jo neįpareigoja vertinti nušalinamo asmens dalykines ir asmenines savybes.

Pareiškėjas mano, kad ta aplinkybė, jog 2017 m. spalio 27 d. NMA direktoriaus įsakymu NR. PS1-1118 buvo pakeistas ginčijamo įsakymo pagrindas patvirtina, jog jo nušalinimas buvo nepagrįstas.

Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, nes ginčijamame Įsakyme nurodytas nušalinimo pagrindas, susijęs su tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimu, o vėlesniame įsakyme nušalinimo pagrindas yra kito įstatymų nustatyto subjekto – 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatyti Įsakymo trūkumai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo jo naikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi kiti pareiškėjo reikalavimai laikyti išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl, netenkinus šio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų. Jie taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi sprendimas šiuo atveju priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.