Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-11-02 · Administracinė byla Nr. eA-5018-415/2017

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
eA-5018-415/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00788-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams
Administracinė byla Nr. eA-5018-415/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 22.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–9) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas); 2) pripažinti pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus pareigas; 3) pripažinti, kad pareiškėjas neteisėtai nebuvo grąžintas nušalinimo laikotarpiu iš Kauno TI direktoriaus pareigų į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus pavaduotojo pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Kauno TI vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos; 5) priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Įsakyme abstrakčiai nurodytos teisės normos; Įsakyme įtvirtinta, jog pareiškėjas nušalinimas nuo pareigų atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas; pareiškėjas nebuvo supažindintas su konkrečiomis nušalinimo priežastimis, nebuvo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas nušalinimas ir (arba) patikrinimas. Priimant Įsakymą pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kokiais neva padarytais tarnybiniais nusižengimais jis įtariamas, o 2017 m. vasario 13 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas tik 2017 m. vasario 20 d. Tokiu būdu buvo apribotos pareiškėjo galimybės realizuoti teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, pažeista sprendimo dėl valstybės tarnautojo nušalinimo priėmimo tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jo nušalinimui nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo, nes eidamas Kauno TI direktoriaus pareigas, nebūdamas informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, iki jo 2017 m. vasario 9 d. nušalinimo objektyviai negalėjo trukdyti tarnybiniam patikrinimui ar siekti paveikti jo rezultatus. Šiuo atveju ne tik nenustatyta, kad pareiškėjas toliau eidamas pareigas atliko tokius veiksmus, tačiau tokios aplinkybės apskritai nebuvo nustatinėjamos priimant Įsakymą. Nei Įsakyme, nei 2017 m. vasario 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodyta, kad pareiškėjas, iki 2017 m. vasario 9 d. eidamas pareigas, būtų trukdęs ar siekęs paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Pareiškėjas neatliko, neatlieka ir neturėjo jokių intencijų atlikti veiksmus, kurie galėtų daryti prielaidą, kad jis trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. vasario 20 d. jam buvo įteiktas 2017 m. vasario 13 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis įtariamas padaręs šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Tačiau, priimant Įsakymą, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą nebuvo parengtas, jis nebuvo įteiktas, nebuvo nustatyti pažeidimai, kurių padarymu pareiškėjas įtariamas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (tolia – ir VTĮ, Įstatymas) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas tik esant objektyviems ir pagrįstiems įtarimams bei oficialiems duomenims dėl tarnybinio nusižengimo, o ne paremtiems samprotavimais, subjektyvia nuomone ar nuogirdomis. Tokie duomenys pareiškėjui nebuvo pateikti. Nors 2017 m. vasario 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir deklaruojama, kad pareiškėjas įtariamas padaręs šiurkščius tarnybinius nusižengimus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog už 2017 m. vasario 13 d. pranešime nurodytus pažeidimus pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų. Nei Įsakyme, nei 2017 m. vasario 13 d. pranešime, nei kituose pareiškėjui įteiktuose dokumentuose nėra įvardinta ir identifikuota, kokį VTĮ įtvirtintą šiurkštų nusižengimą jis yra įtariamas padaręs. Pareiškėjas nepadarė nė vieno iš 2017 m. vasario 13 d. pranešime nurodytų pažeidimų.Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nušalintas neteisėtai, todėl turi būti grąžintas į eitas pareigas ir jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo nušalinimo, t. y. 2017 m. vasario 9 d., iki grąžinimo į pareigas dienos. Pareiškėjas į Kauno TI direktoriaus pareigas iš Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigų buvo perkeltas laikinai, esant tarnybiniam būtinumui, nuo 2015 m. vasario 12 d. Nušalinus pareiškėją nuo Kauno TI direktoriaus pareigų, jis privalėjo būti grąžintas į savo nuolatines Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes nebeliko pagrindo konstatuoti tarnybinio būtinumo faktą. Nušalinus pareiškėją nuo Kauno TI direktoriaus pareigų, nesilaikant tvarkos ir nesant tam teisėto pagrindo, pareiškėjas nepagrįstai prarado darbą, socialines ir ekonomines garantijas. Taigi nušalinimas šiuo atveju yra neadekvatus ir neproporcingas.Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–7), kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad dokumentas, kuriame išsamiai išdėstytos visos su galimu nusižengimu susijusios faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju yra ne Įsakymas, o 2017 m. vasario 13 d. pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo teisės aktų nustatytu terminu ir apimtimi informuotas, jog jis yra įtariamas iš viso 19 skirtingų tarnybinių nusižengimų (atskirų epizodų) padarymu: neteisėto poveikio darymu, viešųjų pirkimų pažeidimais, neracionaliu biudžeto lėšų skirstymu ir panaudojimu bei kt. Asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą ar gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas iki nušalinimo ėjo Kauno TI direktoriaus, t. y. šios įstaigos vadovo, pareigas. Apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus pranešusi R. K. eina Kauno TI Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pareigas, taigi pataisos pareigūnų hierarchinėje struktūroje ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. R. K. 2016 m. gruodžio 5 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), nurodė, kad ji nuolatos patiria psichologinį spaudimą iš Kauno TI direktoriaus – pareiškėjo. Teisingumo ministerijos nuomone, nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų, nebūtų užtikrintas tarnybinio patikrinimo eigos ir rezultatų objektyvumas, nes, vadovaudamas Kauno TI, pareiškėjas galėjo daryti neteisėtą poveikį R. K. ir kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu; slėpti ar naikinti tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčius dokumentus; duoti kitokio pobūdžio neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams ir pan. Nušalinimas nuo pareigų pareiškėjui buvo taikomas ir pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y., dėl galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis, be kita ko, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba paskyrė Kauno TI Ūkio skyriaus vedėją P. V. vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai ir vykdyti kvalifikacinę atranką, kurioje dalyvavo UAB „Vipita“, kurios akcijų taip pat galimai turėjo ir P. V.; piktnaudžiaudamas tarnyba sumažino buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio darbuotojų darbo užmokestį ir tokiais veiksmais taip pat galimai siekė daryti neteisėtą poveikį Kauno TI darbuotojams. Konstatavus bent vieno iš išvardintų tarnybinių nusižengimų padarymą, jie kvalifikuotini kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Taigi Įsakymas yra pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, įrodančiais, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus ir (ar) jo galimai padarytos neteisėtos veikos gali būti vertinamos kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Atsakovo nuomone, faktas, kad STT, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, nusprendė perduoti gautą informaciją ne tik Teisingumo ministerijai, bet ir kitoms kompetentingoms institucijoms, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, patvirtina, jog surinkti duomenys objektyviam stebėtojui leidžia susidaryti pagrįstą nuomonę apie galimą tarnybinių nusižengimų padarymą.Nors pareiškėjas teigia, kad jam nėra suprantamos skundžiamo Įsakymo priėmimo aplinkybės ir pagrindai, tačiau skundas (pagal jame nurodytą datą) teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 9 d., t. y. jau po to, kai pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo įteiktas pareiškėjui, ir jis 2017 m. vasario 23 d. pateikė savo pasiaiškinimą.Nustačius, jog pareiškėjas padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti jį į Kauno TI direktoriaus pareigas negali būti tenkinamas. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, kad pareigūną nušalinus nuo pareigų tuo pačiu individualiu teisės aktu turi būti išsprendžiamas ir jo grąžinimo į anksčiau eitas pareigas klausimas. Laikiną perkėlimą į kitas pareigas reglamentuojantys teisės aktai nenustato termino, per kurį turėtų būti išnagrinėtas pataisos pareigūno prašymas grąžinti jį į ankstesnes pareigas, todėl turi būti taikomas bendrasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje nustatytas 20 darbo dienų terminas. Pareiškėjo prašymas grąžinti jį į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2017 m. vasario 24 d., todėl 20 darbo dienų terminas išspręsti šį prašymą būtų suėjęs 2017 m. kovo 24 d. Taigi su šiuo reikalavimu pareiškėjas kreipėsi į teismą net nesulaukęs galutinio termino, per kurį Teisingumo ministerija privalo išnagrinėti jo prašymą, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, o jei ne – ir šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 21 d. atsakė į minėtą pareiškėjo prašymą. Nušalinimas nuo pareigų (nors tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta) yra pareigūno teisinio statuso sustabdymas. Laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, negali būti taikomos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) normos, reglamentuojančios statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas, nes nėra šių normų taikymo sąlygų. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti nušalinimą nuo pareigų neteisėtu, todėl taip pat turi būti atmestas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TI atsiliepime (II t., b. l. 162–163) paaiškino, kad sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kauno TI yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga ir neturi jurisdikcijos spręsti įstaigos direktoriaus skyrimo, atleidimo ir nušalinimo nuo darbo teisėtumo klausimų. Todėl Kauno TI nepasisakė dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Kalėjimų departamento įstaigų vadovų perkėlimą tarp departamentui pavaldžių įstaigų atlieka teisingumo ministras. Kauno TI nuostatuose nenumatyta galimybė perkelti įstaigų direktorius, juos grąžinti į buvusią darbovietę ar kitu būdu daryti įtaką teisingumo ministro įsakymams dėl perkėlimų ir grąžinimų, todėl Kauno TI dėl pareiškėjo grąžinimo į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas taip pat nepasisakė.