Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai S. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą, be to turėjo daug rūpesčių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka visiškai, nes turtas, kurį gali paveldėti vaikai yra nedidelės vertės ir skolos viršija nekilnojamojo turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad palikėjai J. J. ir K. J. augino sūnų T. J. ir M. J., kurie yra palikėjų pirmos eilės įpėdiniai. Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 2 d. įsakymais Nr. DV-795 ir Nr. DV-801 T. J. ir M. J. buvo nustatyta globa, vaikų globėja paskirta pareiškėja S. G., tačiau nuolatinė globa paskirta tik (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4327-835/2016. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjams priklauso nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 600,00 Eur ir jam taikytas areštas. Alytaus miesto 3-iajame notaro biure užvestos paveldėjimo bylos Nr. 28/2017 ir Nr. 29/2017 po J. J. ir K. J. mirties, palikimo priėmimo faktai įregistruoti testamentų registre. Liudijimas išduotas nepilnamečių vaikų T. J. ir M. J. globėjos S. G. prašymu.

Vertinant palikėjų palikimą matyti, kad nekilnojamas turtas yra 1 600,00 Eur vertės, jam taikyti areštai, todėl paveldimo turto balansas yra galimai neigiamas ir jo priėmimas pažeistų nepilnamečių teises ir teisėtus interesus. Palikėjai J. J. ir K. J. nebuvo parašę testamento, todėl po jų mirties pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėti jų turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises įgijo teisę nepilnamečiai T. J. ir M. J.. Po J. J. ir K. J. mirties nepilnamečių vaikų globėja S. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. T. J. ir M. J. yra nepilnamečiai, jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą įgyvendinti globėja S. G., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė nepilnamečių vaikų valios dėl palikimo priėmimo, atsisakymo ar nepriėmimo, į teismą dėl leidimo gavimo atsisakyti priimti palikimą nesikreipė. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės notariškai tvarkyti J. J. ir K. J. turto paveldėjimo bylų ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju nepilnamečiai T. J. ir M. J. praleido terminą gauti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.8 straipsnis), o jų įstatyminė atstovė S. G. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo priėmimo.

Kaip jau minėta T. J. ir M. J. tėvai yra J. J. ir K. J., kurie mirė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), globėja paskirta S. G.. Nepilnamečiai vaikai yra palikėjų pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį nepilnamečių vaikų globėjas, laikomas jų atstovu pagal įstatymą, turinčiu teisę nepilnamečių vaikų vardu ir atsižvelgiant į jų interesus priimti/atsisakyti priimti motinos (palikėjos) paliktą turtą.

Dėl praleisto termino nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja po palikėjų mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė. Jai nuolatinė globa paskirta tik (duomenys neskelbtini), t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, laikytina svarbia, nes dėl to S. G. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.

Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjų vaikai yra nepilnamečiai, todėl negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jų tėvų mirties, turėjo pareigą įgyventi jų globėja. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. globėja per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog S. G. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvų mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nepilnamečių įpėdinių įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Tik teismas gali leisti atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjų vardu registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 1 600,00 Eur. Be to šiam turtui taikytas areštas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjų paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai galimai yra didesni už turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Todėl S. G. išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atsiradusį po palikėjų mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti nepilnamečių vaikų T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. J., a. k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tėvo K. J., a. k . (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjai S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą atsisakyti nepilnamečių vaikų T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. J., a. k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tėvo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.