- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-292/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-781/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. R., tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,GYVENK LENGVAI“, uždaroji akcinė bendrovė ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. R. 151597,04 Lt skolą ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1-5 l.). Nurodė, kad 2007 m. spalio 15 d. ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI” sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI” 70000 EUR kreditą įrengimams, transporto priemonėms ir apyvartinėms lėšoms papildyti, trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI” įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., mokėti ieškovui kintamas palūkanas ir 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą įsipareigojimų vykdymo dieną (6-15 l.). 2009 m. gegužės 8 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie kredito sutarties ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI” papildė kredito sutartį 6.7 ir 6.8 punktais dėl ieškovo naudai įkeistino kilnojamojo turto (16-17 l.). Ieškovas taip pat nurodė, jog 2007 m. spalio 15 d. su atsakovu Alfredu Ramanausku sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti už trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą (18-20 l.). Nurodė, jog trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI ” prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas kilnojamojo turto (transporto priemonių ir įrengimų) įkeitimu (21-30 l.) bei trečiojo asmens UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 2007 m. spalio 8 d. garantija Nr. (duomenys neskelbtini), kuria garantas užtikrino pirmosios dalies (193356,80 Lt) suteikto kredito sumos grąžinimą (31 l.). Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ dėl garantijos įvykdymo, tačiau pastarasis 2010 m. rugpjūčio 27 d. nusprendė garantijos išmokos neišmokėti (32-33 l.). Nurodė, jog trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI” Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (34-35 l.), todėl ieškovas perdavė pastarojo bankroto administratoriui 197878,04 Lt finansinį reikalavimą (36-37 l.), kurį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino (38-39 l.). Trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” bankroto administratorius tenkino ieškovo finansinio reikalavimo dalį: 2010 m. balandžio 28 d. į banko sąskaitą pervedė 7438,02 Lt sumą (42 l.), 2010 m. gegužės 28 d. pervedė 7438,02 Lt sumą (41 l.), 2010 m. birželio 17 d. pervedė 31404,96 Lt sumą (40 l.). Gautomis lėšomis buvo padengta trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” skolinio įsipareigojimo dalis – 46281 Lt, tačiau likusi ieškovo finansinio reikalavimo dalis - 151597,04 Lt liko nepatenkinta.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti (53-58 l.). Nurodė, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą, kaip trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ laiduotoją, ir neįspėjo apie trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ prievolių pagal kredito sutartį neįvykdymą, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo 151597, 04 Lt skolą ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas laikė nepagrįstu. Taip pat nurodė, jog trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ paskola buvo suteikta neteisėtai, kadangi ieškovas ją suteikė nesilaikydamas Kredito sutartyje nustatytų sąlygų: ieškovas suteikė trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ tikslinį kreditą pastarajam nepateikus kredito sutartyje nurodytų dokumentų: įsigyjamo turto pirkimo - pardavimo sutarčių, rangovų (tiekėjų), pardavėjų sąskaitų, techninės dokumentacijos, turto priėmimo - perdavimo aktų. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2007 m. spalio 8 d. trečiojo asmens UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ suteiktoje smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Garantija“) taip pat buvo įtrauktos sąlygos, susijusios su paskolos suteikimu tik trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ įvykdžius pareigą pateikti minėtus dokumentus. Tuo tarpu, ieškovas nepatikrinęs nei dokumentų, nei turto, nesilaikydamas kredito sutartyje nustatytų kredito išdavimo sąlygų išmokėjo trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ 58400 EUR paskolos dalį. Atsakovas taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį BUAB „GYVENK LENGVAI“ (prašęs grąžinti kreditą, ir t.t.) iki bankroto bylos iškėlimo. Laikė ieškovo elgesį nesąžiningu, kadangi ieškovas nesiėmė jam prieinamų priemonių nuostoliams sumažinti arba sąmoningai leido jiems padidėti, todėl atsakovas manė, jog ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie susidarymo faktinės situacijos, kada trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI“ neįvykdė prievolių pagal kredito sutartį, o ieškovo neveikimas (nepareikalavimas, kad trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI“ įvykdytų sutartyje nustatytas kredito gavimo sąlygas) turėjo įtaką dėl prievolės neįvykdymo atsiradusiems nuostoliams padidėti. Taip pat atsakovas laikė ieškovo kreipimasis ir į garantą, ir į laiduotoją kaip bandymą nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovas pakartotinai nesikreipė į trečiąjį asmenį UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ dėl garantijos įvykdymo, be to, vykdant bankroto procedūrą iki 2010 m. birželio 17 d. buvo iš dalies apmokėtas ieškovo finansinis reikalavimas.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sutiko su ieškiniu bei palaikė ieškovo išdėstytus argumentus. Nurodė, kad nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti visi paskolos užtikrinimo būdai, todėl UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ pagrįstai nėra mokėjusi ieškovui išmokos pagal garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 143-144).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 151597,04 Lt skolą ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nebuvo ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo BUAB ,,GYVENK LENGVAI“ neįvykdė prievolių ieškovui. Minėtą faktą patvirtino ir trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Darė išvadą, jog trečiajam asmeniui BUAB ,,GYVENK LENGVAI“ neįvykdžius prievolės, atsakovui kaip laiduotojui atsirado pareiga solidariai atsakyti už trečiojo asmens prievoles ieškovui. Pirmosios instancijos teismas kredito bei laidavimo sutarčių sąlygas vertino neatsietai, todėl sprendė, jog atsakovas, kaip laiduotojas, įsipareigojo užtikrinti viso trečiajam asmeniui BUAB ,,GYVENK LENGVAI“ suteikto kreditų grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo ieškovui reikalauti padengti skolą iš garanto trečiojo asmens UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, kadangi ieškovas neišnaudojo galimybės prievolės įvykdymą gauti iš skolininkų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui UAB ,,GYVENK LENGVAI“ kreipėsi pats įmonės direktorius A. R., todėl darė išvadą, jog pastarajam buvo žinomos visos bankroto bylos iškėlimo pasekmės (tame tarpe ir prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktiniai bylos duomenys nesudarė pagrindo ieškovo veiksmus išduodant kreditą pripažinti neteisėtais ar nesąžiningais, be to, prievolių ieškovui pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas net trimis būdais: įkeitimu, laidavimu ir garantija. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo 8 proc. dydžio metines palūkana, dėl kurių dydžio šalys susitarė, pasirašydamos laidavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai juos išnagrinėjo, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis ieškovui, kaip bankui, apibrėžtas pareigas, ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Aplinkybė, jog prievolių įvykdymas buvo užtikrintas trimis būdais, nepaneigia fakto, jog suteikdamas kreditą trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ ieškovas nesilaikė kredito sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys faktiniai duomenys, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė priimdamas sprendimą, patvirtina šiuos ieškovo neteisėtus veiksmus. Ieškovas suteikė BUAB „GYVENK LENGVAI“ tikslinį kreditą šiam nepateikus kredito sutartyje nurodytų mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, nepatikrinus pastarojo turto, todėl ieškovas, remdamasis kredito sutarties nuostatomis, neturėjo teisės pervesti BUAB „GYVENK LENGVAI“ 58400 EUR dydžio kredito dalies. Teismas visiškai neatsižvelgė į teisės aktuose ieškovui, kaip bankui, besiverčiančiam paskolų suteikimu ir prisiimančiam su tuo susijusią riziką, nustatytas pareigas. Ieškovas neveikė taip, kad būtų įvykdytos kredito sutarties sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žalos (nuostoliu) neatsirastų ar ji nepadidėtų.
2. Aplinkybė, jog į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ kreipėsi pats atsakovas nepaneigia Laidavimo sutarties 6.1. p. ieškovui įtvirtintos pareigos įspėti atsakovą apie laidavimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdyti trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ prievolę ar jos dalį, jeigu šis jos neįvykdė. Atsakovo prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį nėra savaiminė atsakovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo pasekmė. Apie prievoles atsakyti pagal laidavimo sutartį ieškovas žinojo jau laidavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. iki kreipimosi dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ iškėlimo, bet pareiga vykdyti šias prievoles atsakovui, kaip laiduotojui, atsirado tik tuomet, kai skolininkas neįvykdė visos ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį. Ieškovui nesikreipus į atsakovą ir nenustačius termino skolininko prievolėms įvykdyti, atsakovui neatsirado pareiga vykdyti šias prievoles, todėl ieškovo kreipimasis į teismą nesilaikius laidavimo sutarties sąlygų ir prašant priteisti 151597,04 Lt skolos pagal kredito sutartį laikytinas nepagrįstu, taip pat kaip ir reikalavimas sumokėti 8 proc. dydžio procesines palūkanas.
3. Vien dėl to, jog trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI“ neįvykdė prievolių pagal kredito sutartį, atsakovas netapo skolininku garanto UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atžvilgiu. Atsakovas tapo bendraskoliu, bet atsakančiu ieškovui už trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ neįvykdytų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą pagal laidavimo sutartį kaip laiduotojas. Trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ neįvykdžius minėtų prievolių, garantui UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ taip pat kilo pareiga atsakyti ieškovui už šių prievolių įvykdymą pagal garantiją. Ieškovas turėjo realią galimybę patenkinti reikalavimą pasinaudojant garantija, nes UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ buvo garantavusi 80 proc. paskolos, t.y. 193356,80 Lt, bet ieškovas po UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. atsisakymo išmokėti garantiją ir pakartotinai nesikreipdamas į UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, nepateikdamas jo prašomų dokumentų, atsisakė šio ieškovo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Todėl laikytina, jog atsakovas, kaip laiduotojas, atleistinas nuo atsakomybės už trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ prievolių įvykdymą. Ieškovo kreipimasis ir į garantą, ir į laiduotoją galėtų reikšti bandymą nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl 151597,04 Lt skolos ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir priteisė iš apelianto ieškovui 151597,04 Lt skolą ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI” 2007 m. spalio 15 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI” 70000 EUR kreditą įrengimams, transporto priemonėms įsigyti ir apyvartinėms lėšoms papildyti (6-15 l.). Ieškovas ir apeliantas 2007 m. spalio 15 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo solidariai atsakyti už trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą (18-20 l.). Be to, trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas kilnojamojo turto (transporto priemonių ir įrengimų) įkeitimu (16-17, 21-30 l.) bei trečiojo asmens UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 2007 m. spalio 8 d. garantija Nr. 01412 (31 l.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI” iškėlė bankroto bylą (34-35 l.). Trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI” bankroto administratorius padengė pastarojo skolinio įsipareigojimo dalį - 46281 Lt (40-42 l.), tačiau liko skolingas ieškovui 151597,04 Lt. Kaip jau minėta, pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog trečiajam asmeniui BUAB ,,GYVENK LENGVAI“ neįvykdžius prievolės, apeliantui kaip laiduotojui atsirado pareiga solidariai atsakyti už trečiojo asmens prievoles ieškovui.
Apeliantas ginčija priimta sprendimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovas, remdamasis kredito sutarties nuostatomis, neturėjo teisės suteikti trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI“ 58400 EUR dydžio kredito dalies. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš apelianto skolą, kilusią laidavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu, apeliantas pirmosios instancijos teismui priešieškinio ar reikalavimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nepareiškė.
Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria trečiajam asmeniui BUAB „GYVENK LENGVAI” iškelta bankroto byla, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi apeliantas (34-35 l.). Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai, matyti, jog apelianto patvirtintas pirmos eilės kreditorinis reikalavimas – 6389,84 Lt bei trečios eilės kreditorinis reikalavimas – 15963,08 Lt (38-39 l.). Iš 2012 m. liepos 25 d. trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 matyti, jog apeliantas dalyvavo minėtame susirinkime (161 l.). Iš 2009 m. spalio 2 d. elektroninio laiško siųsto ieškovui matyti, jog apeliantas 2009 m. liepos 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo susitikęs su ieškovo atstovais ir sprendė klausimus dėl trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ skolos realizavimo bei apelianto laidavimo (78-79 l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui buvo gerai žinoma, jog trečiasis asmuo BUAB „GYVENK LENGVAI“ neįvykdė ir ateityje nebegalės įvykdyti pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos privalės įvykdyti apeliantas, todėl apelianto argumentai, jog ieškovui nesikreipus į apeliantą ir nenustačius termino skolininko prievolėms įvykdyti, apeliantui neatsirado pareiga vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį, laikomi nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams, siekiant išvengti prisiimtos atsakomybės pagal laidavimo sutartį.
Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog ieškovas pakartotinai nesikreipdamas į trečiąjį asmenį UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, nepateikdamas jo prašomų dokumentų, atsisakė šio ieškovui nustatyto prievolės užtikrinimo, todėl apeliantas kaip laiduotojas, atleistinas nuo atsakomybės už trečiojo asmens BUAB „GYVENK LENGVAI“ prievolių įvykdymą. Pažymėtina, jog tik tuo atveju, jeigu apeliantas prievolės pagal laidavimo sutartį neįvykdys ar netinkamai ją įvykdys, trečiajam asmeniui UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ kils pareiga atsakyti ieškovui už šių prievolių įvykdymą pagal garantiją. Kadangi ieškovas dar neišnaudojo galimybės prievolės įvykdymą gauti iš apelianto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo ieškovui reikalauti padengti skolą iš trečiojo asmens UAB ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ pagal garantą.
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai juos išnagrinėjo, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis ieškovui, kaip bankui, apibrėžtas pareigas, ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl pagrįstai iš apelianto ieškovui priteisė 151597,04 Lt skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, pastarojo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.