Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 25 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – 700 Eur bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. 11.30 val., ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, būdamas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prekybos salėje, adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 6 punkto.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui bei dėl kurių šis teismas iš esmės jau pasisakė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame pateiktas subjektyvaus pobūdžio apeliantę ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinantis teisės aktų aiškinimas ir šio aiškinimo pagrindu padarytos išvados, dėl kurių motyvuotai skundžiamoje nutartyje pasisakė ir jas paneigė apylinkės teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartodama tuos pačius argumentus, apeliantė nepateikė jokių naujų duomenų savo teiginiams patvirtinti arba byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms paneigti. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas teismo išvadoms, atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį asmuo atsako už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, atsakomybė už šių teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pavyzdžiui, išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.

10. Pagal Nutarimą (nusižengimo padarymo metu galiojusi nutarimo redakcija), vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į Covid-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, nustatant, be kita ko, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones. Viena iš tokių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių buvo ūkinės veiklos apribojimas įpareigojant paslaugas kontaktiniu būdu teikti, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veiklą vykdyti, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus Nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis (3.1.1 punktas).

11. A. B. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusiu Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nutarimo 3.1.1 papunkčiu ir 3¹ punktu, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, siekiant užtikrinti ekstremaliosios situacijos likvidavimą, vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys buvo įpareigoti uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas nebuvo taikomas tik neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukių ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke (6 punktas).

12. Byloje nustatyta, to iš esmės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., kad jis ekstremaliosios situacijos metu – 2021 m. gruodžio 23 d. (darbo dieną) 11.30 val. parduotuvėje, t. y. uždaroje paslaugų teikimo patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, esant aplinkinių žmonių, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės. Taigi, A. B. šį administracinį nusižengimą padarė esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo Covid-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo Covid-19 liga protrūkio šalies teritorijoje.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. patenka į pirmiau Sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sąrašą. Su tuo apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka. Bylos duomenimis, A. B. anksčiau jau buvo 4 baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Pirmą tokį nusižengimą jis padarė dar 2020 m. gegužės 18 d. Iš A. B. pateiktų medicininių dokumentų išrašo matyti, kad jam atitinkama širdies liga buvo nustatyta dar 2018 m. Taigi, jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių gauti gydytojo pažymą apie tai, kad jo turimas susirgimas atleidžia jį nuo pareigos dėvėti burną ir nosį dengiančią apsaugos priemonę. Subjektyvus paties A. B. manymas, kad jis gali nesilaikyti teisės aktais jam, kaip ir visiems kitiems, nustatytos tokios pareigos, šios išvados nekeičia. Be to, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, A. B., jausdamas diskomfortą dėl veido kaukės dėvėjimo, galėjo dėvėti veido skydelį, tačiau to nedarė. Vadinasi, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios Sprendimo redakcijos 6 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti burną ir nosį dengiančią apsaugos priemonę A. B. buvo privalomas, tačiau jis, uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėdamas kaukės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo įrodyta, kad jo veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai Covid-19, kadangi jis nebuvo užkrečiamą ligą sukeliančio viruso nešiotojas. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga (net ir reguliariai darydamiesi įvairius šios ligos nustatymo testus), neatleidžia jo nuo teisės aktuose numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje uždaroje paslaugų teikimo vietoje ekstremaliosios situacijos metu.

15. Be viso to, apygardos sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus. Ar dėl to kilo padarinių, kvalifikavimui reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad A. B. veido kaukės (ar kitos priemonės) nedėvėjo uždaroje patalpoje (parduotuvėje), darbo dienos ir pietų metu, prieš šventes, aplinkui buvus kitų žmonių, jo nurodoma aplinkybė, kad jis nebuvo užkrato nešiotojas, nesirgo jokia liga ir nedėvėdamas kaukės nieko neužkrėtė (nesukėlė grėsmės kitiems asmenims), nepanaikina jo atsakomybės už aptartų teisės normų, kurių tikslas yra visuomenės sveikatos apsaugos nuo pavojingų užkrečiamų ligų prevencija, pažeidimą.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju taikytas Spendimas yra neteisėtas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. B. ar apeliantės nesutikimas su teisės aktuose nustatytais įpareigojimais savaime neatleidžia nuo tokių įpareigojimų vykdymo bei laikymosi. Pažymėtina, jog tiek Nutarimas, tiek Sprendimas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo, jie nebuvo panaikinti, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o šiuos teisės aktus pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Taigi, A. B. veikoje nustačius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

17. A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai artima 700 Eur bauda. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. B. paskirta bauda (jos dydis) yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui bei jo paties asmenybei. Kaip minėta, A. B. elgėsi pakankamai pavojingai – jis ekstremaliosios situacijos metu, darbo dieną ir prieš pat pietus, prieš šventes, uždaroje patalpoje (parduotuvėje), esant aplinkui kitų žmonių, nedėvėjo veido kaukės. Nors veido kaukė parduotuvės darbuotojų jam buvo duota, jis jos vis tiek nedėvėjo, į darbuotojų prašymus dėvėti veido kaukę, jis taip pat nereagavo, kol galiausiai buvo išlydėtas iš parduotuvės. Tai patvirtina pareiškime, apklausos protokole, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Byloje nebuvo nustatytos A. B. administracinę atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Praeityje jis eilę kartų buvo baustas už administracinius nusižengimus, tarp jų – 4 kartus už panašaus pobūdžio nusižengimus. Dėl viso to pritartina apylinkės teismui, kad A. B. paskirta straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai artima bauda nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Ją dar labiau mažinti ar jos visai neskirti apygardos teismas pagrindo nenustatė.

18. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti skundžiamą nutartį, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir subjektyvius apeliantės samprotavimus, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. B. išieškoti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad jo atstovės apeliacinis skundas šia nutartimi yra atmetamas, pagrindo jam išieškoti tokias išlaidas taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį A. B. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.