- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-03
- Bylos Nr.
- 1-5-906/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01047-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R., N. Š.
- Nukentėjusysis
- G. S., M. P., A. N.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė, Audronė Irena Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
kaltinamajai G. R., jos gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei;
kaltinamajai N. Š., jos gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei;
nukentėjusiesiems G. S., M. P., A. N., jų atstovui L. M.;
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šešis mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šešis mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 5 MGL (650 Lt) baudą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija),
Žemesnės instancijos teismas
N. Š. (buvusi N.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu esanti motinystės atostogose, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija),
E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje. Vadovaujanti BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – šešių mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija),
G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, auginanti tris vaikus, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija),
P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija),
J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R., J. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:
2014-07-06, apie 00.30 val., viešoje vietoje – parke prie Klaipėdos vasaros estrados, esančios Liepojos g. 1, Klaipėdoje, kaltinamieji G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R., J. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, elgėsi įžūliai, t. y. tyčia sustojo prieš pėsčiųjų ir dviračių taku važiuojantį nukentėjusiojo G. S. vairuojamą automobilį BMW 745, valst. nr. (duomenys neskelbtini) taip neleisdami jam pravažiuoti, po to jį apsupo, o kaltinamieji G. M. ir G. R. susėdo ant automobilio priekinio kapoto, stovėdami priekyje, kaltinamoji N. Š. stūmė automobilį. Nukentėjusiajam G. S. išlipus iš automobilio, kaltinamieji G. M., E. T., P. R., N. Š., J. Ž. ir G. R. puolė prie nukentėjusiojo G. S., trankė ir spardė automobilio vairuotojo dureles, bandė suduoti nukentėjusiajam G. S. smūgius rankomis ir kojomis, po ko nukentėjusiajam G. S. parvirtus ant žemės, nusitempė jį už šaliko ant žolės bei visi kartu spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį G. S., suduodami ne mažiau 10 kartų jam į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir juosmens sumušimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą ir apgadindami laikrodį bei dėl jo sugadinimo nukentėjusiajam G. S. padarydami 912,30 Eur turtinę žalą. Po ko nukentėjusiajam G. S. ištrūkus bei grįžus į automobilį, tęsdami nusikalstamus veiksmus, kaltinamieji G. M., E. T., P. R., N. Š., J. Ž. ir G. R. apmėtė buteliais ir akmenimis, spardė kojomis bei daužė kumščiais nukentėjusiajam G. S. priklausantį automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) taip sugadindami priekinį dešinės pusės žibintą, kairės pusės šoninį veidrodėlį, sudaužydami vairuotojo durelių lango stiklą ir priekinį lango stiklą, nubrozdindami ir sugadindami kapotą, priekines groteles, priekinį kairįjį sparną, galinį kairįjį sparną, priekines ir galines kairės pusės dureles, stogo rėmą, galinį dešinįjį sparną, galinį bamperį, atlenkė galinį valstybinį numerį ir sulaužė numerio rėmelį, tokiu būdu apgadindami automobilį bei dėl jo sugadinimo nukentėjusiajam G. S. padarydami 4 549,31 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis G. M. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog G. S. važiavo automobiliu, jie nenorėjo jo praleisti. Kartu su G. S. važiavo dar dvi merginos. Jis pastarojo automobilio nestumdė, bet jam sustojus kartu su N. Š. buvo prisėdę ant automobilio kapoto. Su G. S. kilo žodinis konfliktas, jis jo nemušė. Ką kiti kaltinamieji darė įvykio vietoje jis nepamena. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamasis G. M. atpažino save ir parodė, jog jis stovėjo atsirėmęs į automobilį. Su nukentėjusiais pasirašė susitaikymo protokolą, įsipareigojo atlyginti dalį žalos, dėl įvykio gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, teismas pagarsino kaltinamosios N. Š. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 161-162), kaltinamoji N. Š. kalta padarius jai inkriminuojamą veiką neprisipažino ir parodė, jog G. S. važiavo į minią. Jam buvo pasakyta važiuoti atgal, tačiau jis nesutiko, todėl kilo konfliktas. Jie nežinojo, kad G. S. turi leidimą, jis to jiems nepaaiškino. Susirinko daugiau žmonių. G. S. pradėjo pulti, sakė ant jų „storos kiaulės pasitraukite“. Matė, jog G. S. turėjo elektrošoką. G. S. automobilyje taipogi buvo kelios merginos. Viena mergina bandė išlipti iš automobilio. Teigia, kad įvykio metu G. R. buvo partrenkta automobilio, po to ėjo šlubuodama, į gydytojus ir į policiją nesikreipė. Įvykio metu buvo išgėrusi keturis buteliukus sidro, G. S. nespardė, į automobilį nieko nemetė, tik stovėjo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamoji N. Š. atpažino save ir parodė, jog ji stovi prie automobilio ir jo neliečia.
Teismas teisiamojo posėdžio metu E. T. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką neprisipažino ir parodė, jog jis su kitais kaltinamaisiais buvo įvykio vietoje. Buvo blaivus. Nepraleido nukentėjusiojo iš pykčio dėl jo elgesio, kad važiavo dviračių taku ir švaistėsi su tazeriu. Teigia automobilio nelietęs, tačiau pripažįsta metęs du kartus plastikiniu buteliu į jo pusę. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Taip pat teismas pagarsino kaltinamojo E. T. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 162-163), kuomet parodė, jog įvykio vakarą į Klaipėdos vasaros estradą atvažiavo su draugu, buvo blaivus. Važiavo pasiimti N. Š., kurią sutiko su draugais. Tuo metu buvo visi kaltinamieji bei daug nepažįstamų žmonių. Dviračių taku važiavo G. S. vairuodamas automobilį BMW. Jis į pastarąjį nekreipė dėmesio. G. S. pradėjo rėkauti pro automobilio langą, todėl jo nepraleido, užstojo kelią, po ko prasidėjo konfliktas. Į konfliktus stengėsi nesikišti, stovėjo šalia. G. S. nebuvo nuo ko gintis, jam niekas nieko nedarė. Jis nei G. S., nei jo automobilio nelietė, jis tik galbūt susikeikė ir du kartus metė iš plastikinio butelio. Jis supyko, kai G. S. N. Š. norėjo panaudoti elektros šoką, todėl ir bandė į jį mesti iš plastmasinio butelio. N. Š. prie tazerio atsidūrė todėl, kad ji stovėjo prie automobilio. Įvykio metu G. R. buvo kliudyta automobilio veidrodžiu, ji nukrito, po to šlubavo, nesigydė. Įvykio metu nukentėjusiųjų M. P. ir A. N. nematė. Jis daugiau nieko nematė kas vyko įvykio vietoje, G. S. nesivijo, nes į šoną jį nusivedė mergina. G. S. automobilį galėjo sugadinti bet kas, nes ten buvo labai daug žmonių. Taku, kuriuo važiavo G. S., automobiliams draudžiama važiuoti. Visi žmonės ten buvę G. S. rodė, kad važiuotų aplinkui. Pripažįsta, kad jų veiksmai buvo neteisingi, bet tuos veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis G. S.. Nesutinka, kad savo veiksmais padarė G. S. žalą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamasis E. T. atpažino save ir parodė, jog jis stovi šalia ir nieko nedaro. Prašo jį išteisinti.
Teismas teisiamojo posėdžio metu G. R. atsisakė duoti parodymus. Teismas pagarsino kaltinamosios G. R. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 163-164), kaltinamoji G. R. neprisipažino kalta padarius jai inkriminuojamą veiką ir parodė, jog įvykio metu ji buvo kartu su G. M., E. T., P. R., J. Ž. ir N. Š.. Kai jie sėdėjo ant suoliuko privažiavo automobilis ir jie jo nepraleido važiuoti toliau. Iš pradžių ji nieko nedarė, vėliau priėjo prie automobilio ir atsirėmė į jo kapotą. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Po to susirinko dar daugiau žmonių ir kas vėliau vyko ji nematė, stovėjo tik šalia. Ji prieš G. S. smurto nevartojo. Ar kiti pastarojo atžvilgiu vartojo smurtą nematė. Ji į G. S. automobilį jokių daiktų nemėtė. Mano, jog viešąją tvarką galbūt pažeidė tik dėl to, kad buvo išgėrusi. Įvykio metu jai buvo sutrenka dešinė koja ir šonas, į medikus nesikreipė. Automobilis važiavo jai iš priekio, ji stovėjo dešinėje pusėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamoji G. R. atpažino save ir parodė, jog stovi prie automobilio į jį atsirėmusi. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Kaltinamasis P. R. teisiamajame posėdyje iš dalies prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog įvykio metu jis buvo su G. M., E. T., G. R., J. Ž. ir N. Š.. G. S. važiavo vidutinišku greičiu įsijungęs ilgąsias automobilio lempas. Jie norėjo jį praleisti, nesiaiškino ar jis turi leidimą važiuoti tuo taku. Policijos pareigūnų jie nekvietė. G. S. norėdamas pravažiuoti negražiai prašė pasitraukti iš kelio, tačiau jiems nepasitraukus, G. S. panaudojo elektrošoką. Kuomet G. S. lipo iš automobilio jis stūmė automobilio dureles norėdamas jas uždaryti ir neleisdamas G. S. išlipti iš automobilio, nes pastebėjo, jog G. S. agresyvus. Jis nebandė G. S. ištraukti iš automobilio, G. S. iš automobilio išlipo pats. Jis norėjo iš G. S. rankų išmušti elektrošoką, bet jam nepavyko, po ko G. S. jį vijosi. Jis G. S. atžvilgiu nesmurtavo, iš akmenų į jį nemėtė. Jis su G. S. konfliktavo tik žodžiu. Mano, kad tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Šis įvykis buvo išprovokuotas G. S. pradėjus naudoti elektrošoką. Kas mušė G. S. jis nematė, ką tuo metu veikė kiti kaltinamieji taipogi nematė. Matė, jog J. Ž. spyrė tik į G. S. automobilio dureles, pačiam G. S. nieko nepadarė. Įvykio vietoje buvo labai daug žmonių, jis nežino, kas išmušė automobilio langus, nematė kas nulaužė veidrodėlį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamasis P. R. atpažino save ir parodė, jog stovėjo šalia sukryžiavęs rankas, o po to nubėgo. Prašo jį išteisinti. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Kaltinamoji J. Ž. teisiamajame posėdyje neprisipažino kalta padarius jai inkriminuojamą veiką ir parodė, jog ji stovėjo su P. R. ant žolyno kai pamatė, kad atvažiuoja automobilis. Kažkoks jai nepažįstamas žmogus neleido minėtam automobiliui pravažiuoti. Po to atėję G. M. ir N. Š. taipogi neleido automobiliui pravažiuoti. G. R. ir N. Š. atsirėmė į automobilio priekį. Ji stovėjo šone ir iš pradžių dar bandė patraukti kitus, kad galėtų pravažiuoti automobilis. Automobilio vairuotojas, t. y. G. S. išlipo iš automobilio ir prašė, kad jie pasitrauktų, tačiau asmenys nuo automobilio nesitraukė, sakė jam važiuoti atgal. Nematė ar automobilį kiti asmenys stūmė. Ji G. S. netempė, jo nespardė. Nematė, ar jį kiti tempė, ar jis buvo sumuštas. Su G. S. buvo dar dvi merginos. Ji pamena, kad viena iš jų puolė iš automobilio ir su ja prasidėjo žodinis konfliktas. Įvykio metu ji turėjo telefoną, bet ji policijos nebandė iškviesti. Ji vieną kartą spyrė į automobilį vairuotojo pusėje. G. S. išsitraukė elektrošoką ir panaudojo P. R. atžvilgiu. Daugiau jokių veiksmų neatliko, nesijaučia dėl to kalta. Nemano, kad ji tokia stipri, kad galėtų kažką padaryti G. S. automobiliui. P. R. G. S. nemušė, bet jis buvo šalia. Kai G. S. grįžo į automobilį ji buvo prie automobilio vairuotojo pusės, bet prieš G. S. jokių veiksmų neatliko. Įvykio metu ji sužalota nebuvo. G. R. kliudė automobilis, buvo sužalotas jos šonas. Matė, kaip iš minios galo parskrido stiklinis butelis, bet šis butelis buvo mestas ne iš jų kompanijos. Ar buvo išdaužtas automobilio langas nepamena. Ji po įvykio buvo nuėjusi prie policijos pareigūnų, bet jie jos nesiklausė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos kaltinamoji J. Ž. atpažino save ir parodė, jog spyrė į automobilį vieną kartą. Civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo ją išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo G. S. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 152-155) ir papildomai apklausė nukentėjusįjį G. S., kuris parodė, jog 2014-07-05, vakare, Klaipėdos vasaros estradoje, vyko „Sel“ koncertas. Jis yra (duomenys neskelbtini). Į Klaipėdos vasaros estradą atvyko dar prieš koncertą, savo automobiliu vežė reklamines priemones, plakatus, tentus. Į organizatorių vietą pravažiavimas buvo tik vienas. Įvažiavimas - prieš Melnragę yra vienas nusukimas į dešinę, pravažiuojant tą vietą, kur vyko šis konfliktas. Vienintelis patekimas į vietą yra važiuojant tuo taku, kur vyko konfliktas. Norint važiuoti tuo taku reikėjo turėti leidimą, jis tokį leidimą turėjo, buvo padėtas už lango. Jis yra jau organizavęs apie 50 renginių, todėl žino, ko reikia vengti ir kaip reikia elgtis. Kadangi darbai buvo padaryti prieš renginį, renginio metu priėmė sprendimą palikti renginio vietą anksčiau, kad nebūtų spūsčių. Jis važiavo lėtai apie 10 km/h, su trumpomis, avarinėmis šviesomis. Žmonių jis neprovokavo, jų neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, automobilių langų neatidarinėjo, nes tam nebuvo pagrindo. Jam važiuojant takas buvo pustuštis, bet priartėjant prie suoliuko jiems kelią užstojo ten buvę jaunuoliai. Prie suoliuko buvo 8 asmenys, kurie vartojo alkoholį, sunkiai vaikščiojo ir sunkiai stovėjo ant kojų. Pirmas kelią užstojo G. M., kuris rankose laikė butelį ir neketino trauktis iš kelio. Nežino, kodėl G. M. elgėsi agresyviai. J. Ž. bandė kompaniją patraukti, tačiau jos pozicija vėliau pasikeitė, ji buvo viena iš aršiausių asmenų. P. R. buvo aršiausias incidento dalyvis, provokatorius. P. R. pirmas priėjo prie durelių, vyko dialogas, kad pasitrauktų. Po to N. Š. atsisėdo ant automobilio kapoto, pradėjo stumdyti automobilį. Jie bandė skambinti visais pagalbos telefonais, tačiau nebuvo visiškai ryšio. Praėjus keturioms minutėms, jis pasuko kamerą į kairę pusę, nes matė, kad iš tos pusės renkasi kompanija. G. M. bandė atidaryti dureles, jis suprato, kad jeigu pastarasis jas atidarys, jam bus sunkiau apsisaugoti. Todėl, po kokio trečio karto bandymo atidaryti dureles, jis pats išlipo iš automobilio, atsistojo prie automobilio ir bandė gintis elektrošoku, tačiau jam nepavyko, kadangi elektrošokas buvo su nusėdusiu akumuliatoriumi. P. R. buvo šalia G. M. ir taipogi bandė brautis į automobilį. E. T. iki to momento, kol nepradėjo G. M. brautis į automobilį, buvo pasyvus, jo nematė ant automobilio kapoto, jis stovėjo šone ir žiūrėjo į telefoną, tačiau G. M. pradėjus brautis į automobilį E. T. paslėpė telefoną kišenėje ir buvo pasiruošęs puolimui. Kai jis atsidūrė automobilio priekyje, jis gavo smūgį iš nugaros, buvo pargriautas ant žemės, apsuptas visų kaltinamųjų ir jų suspardytas. Kiek pamena, G. M. buvo vienas iš aktyviausių, kuris jį mušė. Jis buvo blaivus, todėl jis nuo jį mušusių asmenų išsisuko. Po kelių sekundžių jis grįžo į automobilį, tuo metu buvo šiek tiek atsilaisvinęs kelias, pradėjo judėti automobiliu. Jis G. R. automobiliu nepartrenkė, o ji pati, būdama neblaivi, užgriuvo ant automobilio ir nulaužė automobilio veidrodėlį. E. T. daužė jo automobilį, griebė viską nuo žemės, kas jam pakliuvo po ranka ir metė į automobilį. E. T. išdaužė iš kairės pusės jo automobilio stiklą, apgadino automobilio kairįjį šoną. G. M. taip pat kelis kartus metė daiktus. J. Ž. spardė automobilį, o P. R. daužė ir spardė kairįjį automobilio šoną. G. R. buvo labai apsvaigusi, buvo girčiausia iš visos kompanijos. Ji darė viską, ką darė visi kiti. Kai visi lipo ant automobilio kapoto, ji taip pat lipo, kai visi stūmė automobilį, ji taip pat stūmė. Kai visi pradėjo jį spardyti, G. R. atsirado toje vietoje ir daužė jį taip pat. N. Š. buvo aršiausia iš merginų, ji taip pat buvo konflikto provokatore. Iš jos girdėjosi daugiausia keiksmažodžių, įžeidimų. Tai buvo tas asmuo, kuris pasakė daugiausiai įžeidimų, kuriais buvo įžeistos merginos buvusios jo automobilyje. N. Š. taipogi dalyvavo jo spardyme. Vėliau ji metė daiktus į automobilį. Jis matė, kaip merginos spardė kojomis automobilį, pėdomis, tam, kad būtų didesni įlenkimai. Buvo apgadintos automobilio plastmasinės detalės – grotelės ir žibintų įtvirtinimas. Buvo metami akmenys, šakos ir buteliai. Po įvykio jis nuėjo prie policijos pareigūnų, kurie pasiūlė palydėti jį iki policijos komisariato. Ten buvo apžiūrėtas jo automobilis. Buvo apgadinta visa automobilio išorė. Kriminalistai buvo suinteresuoti paimti kuo daugiau antspaudų nuo automobilio, o ne užfiksuoti jo sugadinimus. Be automobilio apgadinimo, dingo jo šeimos relikvija - auksinis žiedas, tačiau jis jam buvo grąžintas. Taipogi buvo sugadintas vardinis laikrodis – brangi dovana, sudraskyti marškiniai ir kelnės, sugadinti mokasinai, visa jų apatinė dalis, dingo vardiniai akinai, kuriuos neseniai buvo įsigijęs, dingo šalikas, už kurio jį traukė. Visi kaltinamieji jį spardė ir apgadino automobilį. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, patyrė sveikatos sutrikimus, kreipėsi į daktarus. Dėl to turėjo pasekmių darbe, atsirado baimė ir nepasitikėjimas. Civilinį ieškinį pilnai palaiko.
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiosios M. P. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 152-155), Taip pat papildomai apklausė nukentėjusiąją, kuri parodė, jog 2014-07-05 išvažinėjo iš koncerto, į kurį buvo atvykusi su savo draugėmis E. ir A.. G. S. automobilis buvo tvarkingas. Važiuojant ji sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo. Automobilio greitis buvo nedidelis, žmogaus ėjimo greičiu. Jiems užstojo kelią apie 13-14 žmonių ir nebuvo leista pravažiuoti. Tarp minėtų asmenų buvo visi kaltinamieji. Jie sėdėjo automobilyje ir žiūrėjo, kas bus toliau. Nesitikėjo, kad kažkas įvyks. Ji išlipo iš automobilio, neturėdama jokios blogos minties, ant automobilio priekio užlipusioms G. R. ir N. Š. sakė „panos pasitraukite, gal nesėdėkite čia, leiskite pravažiuoti“, tačiau iš jos buvo pasijuokta, ji buvo pasiųsta, grįžo atgal į automobilį. Vėliau iš automobilio buvo išlipusi ir A. N.. G. M. pirmasis užstojo jiems kelią. Jis buvo neblaivus, pirmas lipo į automobilį. G. M. iniciavo visas muštynes, puolė daryti dureles iš vairuotojo pusės, mėtė daiktus iš dešinės pusės, kurioje ji sėdėjo, buteliu išdaužė priekinį stiklą. E. T. iš pradžių stovėjo nuošaliai. Prasidėjus muštynėms jis prisijungė prie visų, išdaužė vairuotojo stiklą, metė butelį, spardė G. S.. J. Ž. iš pradžių bandė visus atitraukti nuo kelio, tačiau ji pasidavė kitų įtakai. Vėliau jį spardė automobilį iš vairuotojo pusės, taipogi spardė G. S., elgėsi agresyviai. P. R. buvo agresyviai nusiteikęs, neleido G. S. atgal įlipti į automobilį, jį spardė. G. R. buvo viena aršiausių iš dalyvavusių, kurie užstojo kelią, dalyvavo G. S. suspardyme, sudaužė veidrodėlį. N. Š. viena iš aktyviausių provokatorių, ji keikėsi ir elgėsi neadekvačiai. N. Š. į ją pažiūrėjo ir pasiuntė kuo toliau. N. Š. matė, kaip E. T. mėtė butelius, bandė jį patraukti iš įvykio vietos. Visi kaltinamieji dalyvavo G. S. sumušime ir automobilio spardyme. Visa tai matė aplinkiniai žmonės, bet niekas į tai nesikišo. Daug žmonių apstojo mašiną, sunku buvo suprasti, kas darosi. Jie sėdėdami automobilyje bandė prisiskambinti policijai. Įvykio metu pajuto beviltiškumo jausmą, kai negali nei išlipti, nei važiuoti toliau, jos rėkė, klykė. Kai G. S. grįžo į automobilį, jis buvo drebantis, kruvinas, kaktoje matėsi sužalojimas. G. S. pasakė, kad sugadintas laikrodis ir, kad nėra žiedo. G. S. su savimi turėjo šaliką, tačiau į automobilį grįžo be jo. G. S. marškiniai buvo sudraskyti, išplėštos sagos. Jis buvo parverstas. Dėl įvykio jai atsirado baimė, miego sutrikimai, sumažėjo darbų kokybė, lankėsi pas gydytoją, dėl neturtinę žalą vertina 5000 Eur.
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiosios A. N. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 157-158), taip pat papildomai apklausė nukentėjusiąją, kuri parodė, jog 2014-07-05 dalyvavo „Sel“ koncerte. Kadangi reikėjo iš koncerto išvykti anksčiau, tam, kad nepapulti į žmonių minią, jie pabandė išvažiuoti. Ji sėdėjo automobilio keleivio vietoje, automobilis važiavo minimaliu greičiu su avarinėmis šviesomis dviračio taku. Tai buvo vienintelis kelias išvažiuoti. Važiuodami susidūrė su neblaiviais žmonėmis prie suoliuko, kurie trukdė jiems pravažiuoti. Pradžioje buvo žmonių, kurie bandė pasitraukti gražiai. G. M. buvo įvykio iniciatorius. Jis turėdamas butelį rankoje vis bandė remtis į automobilį. Prie jo rinkosi vis daugiau žmonių, priėjo ir N. Š.. Vieni kvietė pasitraukti, kiti organizavo didesnį sangrūdį, kad jiems neleistų pravažiuoti. J. Ž. pradžioje stengėsi praleisti automobilį ir patraukti asmenis nuo kelio. Tačiau po kiek laiko ji pradėjo blokuoti kelią, agresyviai elgėsi. Ant automobilio kapoto atsisėdo N. Š., G. R., G. M. ir E. T., kurie stumdė automobilį, jį siūbavo. G. S. buvo išlipęs kelis kartus iš automobilio, ėjo į priekį su merginomis taikiai pasikalbėti. Buvo prašoma gražiai pasitraukti nuo automobilio, leisti važiuoti, buvo pasakyta, kad jie važiuoja turėdami leidimą ir nėra kito kelio iš čia išvažiuoti. Toks bendravimas vyko kelis kartus. P. R. ginčijosi su G. S., į kalbas su juo nėjo, buvo agresyvus. Įvyko konfliktas, jų atžvilgiu buvo pavartota necenzūrinių žodžių. G. S. G. M. bandė ištraukti iš automobilio. G. S. trečią kartą išlipo iš automobilio ir bandė apsiginti elektrošoku, tačiau jis nesuveikė. Ji matė, kaip G. S. iš nugaros stumdė, bandė paveikti jo koordinaciją, vėliau jį iš šono parvertė. G. M. ir N. Š. veikė aktyviausiai. Vėliau ji iššoko ir bėgo gelbėti G. S.. G. S. spardė visi kaltinamieji. Ji prie G. S. nebuvo pribėgusi, nes tuo metu jis pats sugebėjo išsilaisvinti ir grįžo prie automobilio. Ji taip pat grįžo prie automobilio, pamatė, jog G. S. kruvinas, šoke, nežinojo ką daryti, rūbai buvo suplėšyti. Aplink automobilį priėjo daug žmonių, visi priešiškai buvo nusiteikę. Automobilį iš visų pusių stumdė ir siūbavo, stipriai spardė. Matė kaip G. M. metė butelį į priekinį automobilio stiklą. E. T. mesdamas butelį sudaužė kitą automobilio stiklą. Jie bandė išvažiuoti iš minios, tačiau automobilis buvo apsuptas. G. R. bandė sulaikyti automobilį, užlipusi ant automobilio ir užrėmusi veidrodėlį. Taipogi automobilį bandė sustabdyti ir J. Ž., blokavo kelią, spyrė į automobilio šoną. Tačiau jiems pavyko iš ten išvažiuoti. Įvykio metu G. S. buvo sulaužytas laikrodis, juodi akiniai. Neturtinę žalą jį patyrė dėl išgąsčio, streso, dėl sugadinto vakaro, nakties, dėl baimės jausmo, dėl to, kad dabar vengia koncertų.
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos E. Š. parodymus duotus kitos sudėties teismui (11 tomas, b. l. 158-159). Liudytoja E. Š. parodė, jog 2014-07-05 atvažiavo į koncertą. Automobilyje jie buvo keturiese. G. S. vairavo automobilį. G. S. į koncertą vyko reklaminiais tikslais. Jie iš koncerto tuo pačiu pėsčiųjų taku išvažiavo anksčiau. Važiavo nedideliu saugiu greičiu su avarinėmis šviesomis, nes buvo tamsus paros metas. Važiavo, kol priekyje pastebėjo didelį žmonių sujudimą. Kiek suprato, vyko vakarėlis, buvo vartojamas alkoholis, buvo daugiau negu 10-15 žmonių, tarp jų buvo mažametis vaikas. Jie norėjo pravažiuoti, bet kelią užstojo G. P.. Jį bandė patraukti mergina, kurios vardo negali pasakyti. Po G. P. kelią užstojo G. M., kuris atrodė agresyviai nusiteikęs. Jie sustabdė automobilį, tačiau variklio neišjungė. G. S. bandė kalbėtis su kelią užstojusiais asmenimis, M. P. taipogi buvo išlipusi tartis gražiuoju. Priėjo daug žmonių, ji ne viską matė, nes sėdėjo automobilio gale. Ji iš automobilio nelipo, nes buvo labai išsigandusi. Bandė telefonu kviestis pagalbos, bet nebuvo ryšio. Matė, kaip N. Š. ir G. R. buvo atsisėdusios ant automobilio kapoto, G. R. nulaužė automobilio veidrodėlį vairuotojo pusėje, G. M. metė butelį į tą pusę, kur sėdėjo M. P., ir išdaužė priekinį automobilio langą, E. T. metė butelį į keleivio pusę. Liudytoja parodė ir tai, jog G. S. iš automobilio buvo išlipęs tris kartus. Paskutinį kartą jam išlipus su ketinimu pasikalbėti gražiai su žmonėmis, jis buvo ištemptas G. M.. G. S. bandydamas išvengti konflikto, nuėjo į automobilio priekį, aplink jį priėjo daug žmonių, kurie G. S. spardė. Tarp tų žmonių buvo visi kaltinamieji.
Liudytojas A. B. parodė, jog automobilio vairuotojas atsidarė langą ir pradėjo provokuojančiai šaukti, kalbėjo keiksmažodžiais, įžeidinėjo žmones, todėl visi asmenys pradėjo atgal eiti jam ant kelio. Įvykio vietoje buvo visi kaltinamieji ir dar daugiau žmonių. Automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Jis išlipo su tazeriu ir vijosi kažkokį žmogų. Tada vairuotojas buvo sumuštas. Kas jį sumušė jis nepažįsta. Merginos stovėjo šone ir žiūrėjo. E. T. visą laiką stovėjo šalia jo. Jis nematė, kad kaltinamieji būtų mušę vairuotoją. Matė, kaip G. R. nutrenkė automobilis. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis, nes tuo metu į jį metė daug butelių ir akmenų. Nematė ar automobilis buvo spardomas, nes aplink automobilį buvo labai daug žmonių. Po muštynių vairuotojas įsėdo į automobilį ir niekas jam netrukdė. Automobilyje dar sėdėjo žmonių, bet nematė, kad jie būtų išlipę.
Liudytojas A. J. parodė, jog jis patruliavo prie Klaipėdos vasaros estrados, kuomet buvo „Sel“ koncertas. Buvo gautas iškvietimas, kad pėsčiųjų take yra automobilis, kuris partrenkė žmogų. Jie neprivažiavo prie įvykio vietos, nes buvo labai daug žmonių. Prie automobilio ėjo pėsčiomis. Atėjus į įvykio vietą paaiškėjo, kad tai buvo konfliktas, kurio metu nukentėjo vairuotojas ir jo automobilis. Ant automobilio matėsi išoriniai apgadinimai. Partrenktos merginos jie nerado. Įvykio vietoje nebuvo kraujo dėmių ar išmėtytų daiktų. Minėto automobilio vairuotojas nurodė, kad jį sumušė ir apspardė jo automobilį, dingo žiedas. Kartu automobilyje buvo trys merginos, kurios buvo išsigandusios ir iš automobilio nelipo.
Liudytojas A. K. parodė, jog iš „Sel“ koncerto išėjo penkiomis minutėmis anksčiau iki jo pabaigos. Jis ėjo nuo Klaipėdos vasaros estrados link Dragūnų gatvės. Iš priekio matė dviračių taku važiuojantį automobilį tiesiai į juos. Jie automobilį praleido, tačiau jį sustabdė asmenys buvę prie suoliukų. Tuomet išlipo automobilio vairuotojas, prasidėjo konfliktas, vairuotojas gavo smūgį, po ko jis iš automobilio pasiėmė elektrošoką. Elektrošoko dydžio nematė, tačiau matėsi „blicas“ tamsoje. Jis matė, kaip vairuotojas elektrošoku sklaidėsi į kairę ir į dešinę puses. Kad kažkas būtų kritęs nuo elektrošoko jis nematė. Vėliau vairuotojas iš išgąsčio šoko į automobilį, dideliu greičiu pradėjo važiuoti į priekį. Tuomet prasidėjo automobilio spardymas. Automobilį spardė ir daužė visi žmonės. Kaltinamieji darė tik pirminius automobilio smūgius, bet po to spardė visi kiti. Taipogi jis matė, kaip automobilio vairuotojas buvo mušamas ant žemės. Automobilio stiklai ir šonai dužo jau važiuojant jam toliau po įvykio. Jo draugas iškvietė policiją, informavo, kad yra daužomas automobilis ir naudojamas elektrošokas. Liudytojas parodė ir tai, jog jis nuo įvykio vietos stovėjo 50 metrų atstumu, automobilio vairuotojas nieko automobiliu nepartrenkė. Matė, jog automobilio priekyje sėdėjo viena arši mergina, gale taip pat buvo merginų.
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo I. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 198-199). Liudytojas I. Š. parodė, jog 2014 m. liepos mėn., su dviračiu buvo prie Klaipėdos vasaros estrados, kurioje vyko „Sel“ koncertas. Apie 23.00 val., matė, kaip dviračių taku link Klaipėdos vasaros estrados važiuoja tamsios spalvos automobilis BMW. Priešais minėtą automobilį buvo minia žmonių, kiek jų tiksliai buvo, nežino. Automobilio vairuotojas visą laiką signalizavo bei „gazavo“, taip gąsdindamas, kad pradės važiuoti bei taip provokavo priešais stovinčių jaunuolių minią, kurioje buvo neblaivūs asmenys. Po to, automobilio vairuotojas pravėrė automobilio duris ir garsiai įžūliu pakeltu tonu kažką minėtai miniai šaukė. Ką būtent šaukė jis negirdėjo, tačiau jo žodžiai išprovokavo minėtos minios asmenis, kurie pradėjo ramstyti automobilį, kai kurie susėdo ant automobilio kapoto. Minėti asmenys taipogi šaukė, aiškindami vairuotojui, kad tai yra dviračių takas bei reikalavo, kad vairuotojas grįžtų atgal. Tuomet vairuotojas išlipo, kažką trumpai pasakė minėtiems asmenims ir skubiai grįžo atgal į automobilį. Po to vairuotojas nestipriai mašina pavažiavo kartu su ant automobilio sėdinčiais asmenimis. Tada minėti asmenys suagresyvėjo, pradėjo šaukti ant vairuotojo, aplink automobilį apstojo žmonės. Vairuotojas pro durų tarpą iškišo ranką ir pradėjo gąsdinti minią elektrošoku. Tai dar labiau suerzino minią, kuri pradėjo plėšti automobilio duris. Vairuotojas iššoko iš automobilio ir gindamasis mosavo elektrošoku. Minėtos minios asmenys, t. y. vaikinai, puolė prie vairuotojo ir bandė atimti iš jo elektrošoką. Vairuotojas bandė grįžti į automobilį, tačiau jam minėti asmenys nebeleido, kilo muštynės. Vairuotojas nukrito ant žemės, asmenys, kurių buvo apie 7 ar 8, nusitempė pastarąjį už jo šaliko atokiau, ant žolės bei visi iš visų pusių jį spardė. Minioje buvusios merginos, kurias prisimena tik dvi, muštynėse nedalyvavo, jos išsigandusios liko prie automobilio. Vairuotojui pavykus ištrūkti, jis greitai įlipo į automobilį. Aplinkui buvę vaikinai pradėjo spardyti automobilį, kumščiais daužė per automobilio langus, mėtė į automobilį viską ką turėjo rankose, t. y. butelius ir akmenis. Vairuotojas visu greičiu pajudėjo kartu su visais prie automobilio kapoto buvusiais asmenimis. Kažkas pradėjo šaukti, kad automobilis pervažiavo merginai koją. Jis pats asmeniškai nematė, kad būtų kokia nors mergina, kuriai buvo pervažiuota koja, bet matė vieną merginą iš minėtos minios, kuri buvo nusviesta automobilio, kai šis pradėjo važiuoti, po ko mergina atsikėlusi basa užlipo ant sudužusių stiklų. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau minėta mergina kažkur dingo, jai pagalba suteikta nebuvo. Vairuotojas nuvažiavo prie Klaipėdos vasaros estrados ir ten kalbėjo su apsaugos darbuotojais (2 tomas, b. l. 198-199).
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo G. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b. l. 118). Liudytojas G. P. parodė, jog jis buvo Klaipėdos vasaros estradoje, „Sel“ koncerte. Koncerte sutiko daug draugų ir pažįstamų. Jis vartojo alkoholį, todėl nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes. Jo draugai po „Sel“ koncerto jam pasakojo, kad yra vaizdo įrašas, kuriame jis yra nufilmuotas. Jis vaizdo įrašą peržiūrėjo, matėm kad su jam nepažįstamais asmenimis, stumia kažkokį automobilį. Jį stūmė todėl, kad tas automobilis važiavo pėsčiųjų taku, nes taip važiuodamas automobilis galėjo partrenkti pėsčiąjį ar dviratininką. Jis minėto automobilio vairuotojo nespardė ir į automobilį nieko nemetė. Matė, kad kažkas automobilį spardė, bet kas tai darė, nematė. Daugiau nieko neprisimena.
Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo I. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 192-193). Liudytojas I. Š. parodė, jog 2014-07-05 dirbo kartu su A. J.. Po „Sel“ koncerto, t. y. 2014-07-06, tikslios valandos neprisimena, iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad už vasaros estrados prie dviračių tako pradžios, link Girulių, yra eismo įvykis, partrenka moteris. Moterį partrenkė BMW markės automobilis. Nuvykus į įvykio vietą pamatė tamsios spalvos BMW modelio automobilį. Prie jų priėjo minėto automobilio vairuotojas, kuris prisistatė, buvo emocingai nusiteikęs. Su vairuotoju daugiau bendravo A. J.. Vairuotojas papasakojo, kad jam norint pravažiuoti pro minią jaunuolių, viena mergina užšoko ant jo automobilio priekinio stiklo. Jis neapsikentęs signalino, po ko žmonių minia jį jėga išsitraukė iš automobilio ir pradėjo jį mušti, parvertė ant žemės, spardė, to pasėkoje jis buvo sužalotas, sulaužyti jo akiniai, dingo žiedas bei apgadintas automobilis. Asmenų, kurie galėjo dalyvauti įvykio vietoje jis nematė, taipogi nematė ir partrenktos merginos. Todėl nebuvo pagrindo manyti, kad įvyko eismo įvykis, vadovavosi BMW automobilio vairuotojo parodymais. Matė, jog buvo apgadintas automobilis, įskilęs priekinis stiklas ir galinis numeris užlenktas, kitų apgadinimų nematė, nes buvo tamsu. Automobilio vairuotojas taipogi nurodė, jog įvykį yra nufilmavęs vaizdo registratoriumi. Vairuotojui jie pasiūlė nuvykti į policijos komisariatą, po ko, jie jį palydėjo.
Šalies argumentai
2014-07-06 protokolu pareiškimu nustatyta, jog G. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą nurodydamas, kad 2014-07-06, apie 20.30 val., prie Klaipėdos vasaros estrados, adresu Liepojos g. 1, Klaipėda, važiuojant automobiliu sustabdė grupė jaunuolių, t. y. apie 10 asmenų, kurie bandė jį ištraukti iš jo automobilio BMW 745, valst. nr. (duomenys neskelbtini) jį sumušė bei apgadino jam priklausantį minėtą automobilį. Muštynių metu nuo veido dingo akiniai bei nuo rankos auksinis žiedas, buvo sudaužytas laikrodis. Jam padaryta žala apie 20 000 Lt. Įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi (1 tomas, b. l. 24, 6 tomas, b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
2014-07-06 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, jog 2014-07-06, 00.29 val., gautas pranešimas, kad Klaipėdos vasaros estradoje, vaikinas vairuojantis automobilį BMW Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja dviračių taku link girulių, su elektrošoku grasina žmonėms (2 tomas, b. l. 27-32, 7 tomas, b. l. 164-169).
2017-07-06 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2014-07-06, 04.28 val., į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi G. S., kuris paaiškino, kad apie 00.30 val., prie Klaipėdos vasaros estrados jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: galvos ir juosmens sumušimai (1 tomas, b. l. 173-174, 6 tomas, b. l. 147-148).
2017-07-07 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, jog 2014-07-07 gautas anoniminis pranešimas dėl įvykio po „Sel“ koncerto, kuomet buvo apgadintas automobilis BMW. Prisistatyti nenorėjusi mergina nurodė, kad pažino filmuotoje medžiagoje esančius jaunuolius, tai P. R., G. R., N. Š. ir jos vaikinas E. (2 tomas, b. l. 43-44, 7 tomas, b. l. 180).
Žemesnės instancijos teismas
2014-07-06 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas G. S. priklausantis automobilis BMW 750, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad matomas ant kairės pusės galinio sparno sutepimas su grunto likučiais ir apskritimo formos ornamentais, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinės Nr. 1, ant kairės pusės galinių durelių matoma apatinėje dalyje dvi įspaustinės žymės – deformacijos. Vairuotojo durelės ties stiklu, 20 cm atstumu po stiklu, matoma įspaustinė žymė – deformacija. Vairuotojo pusėje šoninis durelių stiklas įtrūkęs. Nuo durelių lango stiklo iš lauko pusės rasti rankos pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2. Prie priekinio stiklo kairės pusės valytuvo guli dvi stiklo šukės ir viena stiklo šukė guli ant stogo dešinėje pusėje virš priekinių durelių. Kairės pusės priekinio sparno matomas pažeistas lako paviršius, ant kurio aptikti rankos pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 3, Nr. 4. Ant variklio dangčio kairiojo šono aptikti rankos pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 5, Nr. 6. Nuo variklio dangčio kairiojo šono priekio nukopijuoti rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10. Nuo variklio dangčio dešinio šono nukopijuotas rankos pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 11. Matomas suskaldytas (sutrupintas) priekinis stiklas dešinėje pusėje iki vidurinės stiklo dalies. Ant dešinės pusės galinio sparno virš degalų užpildymo dangtelio aptikta avalynės pėdsakų, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1. Automobilio gale matomas atlenktas valstybinis numeris bei sulaužytas rėmelis. Ant automobilio priekinių ventiliacijos grotelių matomas blizgesio pažeidimas (1 tomas, b. l. 67-77, 6 tomas, b. l. 42-54).
2015-05-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog keturi delnų ir vienas piršto pėdsakas, rasti 2014-07-06 apžiūrint automobilį BMW 745, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie Liepojos g. 1, Klaipėdoje, ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 9 ir Nr. 11, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, yra netinkami asmeniui identifikuoti. Vienas delno pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės nr. 9 yra paliktas G. P. dešinės rankos delnu, o trys delnų ir vieno piršto pėdsakas nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 11 yra palikti ne G. S., ne G. R., ne G. P., ne E. T., ne N. N. ir ne G. M., bet kito ar kitų asmenų (1 tomas, b. l. 83-102, 6 tomas, b. l. 60-76).
2015-03-04 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu paimtos 3 žalios spalvos netvarkingos formos stiklo šukės, apkibusios smėliu (1 tomas, b. l. 78-79, 6 tomas, b. l. 55-56), kurios perduotos saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 tomas, b. l. 80, 81, 6 tomas, b. l. 57).
2014-12-18 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti 3 vnt. CD diskai su filmuota medžiaga (1 tomas, b. l. 111-112, 6 tomas, b. l. 86-87).
2014-07-11 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti G. S. pateikti du sudaužyti buteliai (1 tomas, b. l. 113-114, 6 tomas, b. l. 88-89), kurie perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 tomas, b. l. 115, 116, 6 tomas, b. l. 90).
2014-07-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti G. S. pateikti vyriški marškiniai, vyriškos džinsinės kelnės, džinsiniai mėlynos spalvos vyriški batai, vyriškas laikrodis. Apžiūros metu užfiksuota, kad ant marškinių nėra dviejų viršutinių sagų, ant nugaros per vidurį viena tamsios spalvos maža dėmė; vyriškos džinsinės kelnės nesuplėšytos; vyriški džinsiniai batai su nudėvėtu padu; laikrodžio ciferblatas be stiklo, daiktai nufotografuoti (1 tomas, 164-172, 6 tomas, b. l. 138-146). Minėti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti G. S. (1 tomas, b. l. 163, 6 tomas, b. l. 137).
2015-09-22 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas G. S. pateiktas elektrošoko įtaisas, kurio galingumas 18000 W (2 tomas, b. l. 3-6, 6 tomas, b. l. 174-177). Daiktas pagal pakvitavimą grąžintas G. S. (2 tomas, b. l. 7, 6 tomas, b . l. 178).
2015-09-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog G. S. parodė vietą parke, esančiame prie Klaipėdos vasaros estrados, kur buvo sustabdytas ir sumuštas asmenų, kurie apgadino jo automobilį (2 tomas, b. l. 8-17, 6 tomas, b. l. 179-188).
2016-01-14 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo peržiūrėtas G. S. 2015-09-21 pateiktas vaizdo įrašas (2 tomas, b. l. 28-31, 6 tomas, b. l. 189-192).
2014-07-09 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas F. T.-K. pateiktas žiedas (2 tomas, b. l. 35-38, 6 tomas, b. l. 196-199).
2014-07-10 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti žiedų pagal formą ir dizainą atpažino savo žiedą (2 tomas, b. l. 39-41, 7 tomas, b. l. 1-3). Daiktas pagal pakvitavimą grąžintas G. S. (2 tomas, b. l. 43, 7 tomas, b. l. 5).
2014-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. M., kaip asmenį, kuris maivėsi su buteliu ir cigarete rankoje, ant rankos ištatuiruotas kryžius, nurodė, kad jis dalyvavo spardant jį ir apgadinant jo automobilį (1 tomas, b. l. 121-124, 6 tomas, b. l. 96-99).
2014-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino J. Ž., kaip merginą, kuri spardė automobilio dureles (1 tomas, b. l. 125-128, 6 tomas, b. l. 100-103).
2014-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino N. N. (Š.), kaip vieną iš dviejų agresyvių stambių merginų, kuri lipo ant kapoto (1 tomas, b. l. 129-132, 6 tomas, b. l. 104-107).
2014-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino P. R., kaip asmenį, kuris dalyvavo jį spardant, apgadinant automobilį, buvo agresyvus (1 tomas, b. l. 133-136, 6 tomas, b. l. 108-111).
2014-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog G. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. R., kaip vieną iš stambių merginų, kuri lipo ant kapoto (1 tomas, b. l. 141-144, 6 tomas, b. l. 116-119).
2014-07-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog M. P. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino P. R., kaip asmenį, kuris spardė automobilį ir jo vairuotoją, buvo agresyvus (2 tomas, b. l. 76-79, 7 tomas, b. l. 34-37).
2014-07-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog M. P. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuri vilkėjo juodą maikutę ir sėdėjo ant automobilio kapoto ir plėšė veidrodėlį (2 tomas, b. l. 80-83, 7 tomas, b. l. 38-41).
2014-07-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog M. P. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino J. Ž., kaip asmenį, kuri vilkėjo baltą suknelę, spardė automobilio dureles bei dalyvavo vairuotojo spardyme (2 tomas, b. l. 100-103, 7 tomas, b. l. 58-61).
2014-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog E. Š. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuri sėdėjo ant automobilio variklio gaubto (2 tomas, b. l. 123-125, 7 tomas, b. l. 74-76).
2014-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog E. Š. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino J. Ž., kaip asmenį, kuri bandė patraukti nuo kelio savo draugus, kad leistų pravažiuoti automobiliui (2 tomas, b. l. 126-128, 7 tomas, b. l. 77-79).
2014-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu Nr. 1 nustatyta, jog A. N. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino P. R., kaip asmenį, kuris buvo įvykio vietoje ir matė vaizdo įraše (2 tomas, b. l. 143-145, 7 tomas, b. l. 93-95). 2015-10-05 papildomos apklausos metu nurodė, jog P. R. buvo apsirengęs mėlyna maikute, aktyviai dalyvavo neleidžiant pravažiuoti automobiliui, agresyviai puolė išlipusį G. S., dalyvavo jį spardant (2 tomas, b. l. 180-181, 7 tomas, b. l. 129).
2014-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu Nr. 2 nustatyta, jog A. N. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino E. T. (2 tomas, b. l. 146-148, 7 tomas, b. l. 96-98). 2015-10-05 papildomos apklausos metu nurodė, jog E. T. blokavo kelią automobiliui, dalyvavo G. S. spardyme, metė butelį į automobilio vairuotojo durelių stiklą ir jį išdaužė (2 tomas, b. l. 180-181, 7 tomas, b. l. 129).
2014-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu Nr. 7 nustatyta, jog A. N. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino J. Ž. (2 tomas, b. l. 161-163, 7 tomas, b. l. 111-113). 2015-10-05 papildomos apklausos metu nurodė, jog J. Ž. buvo apsirengusi balta maikute, kuri aktyviai dalyvavo automobilio blokavime, taip pat G. S. spardyme, bei taipogi spyrė į automobilio vairuotojo dureles palikdama įlenkimą bato kulnu (2 tomas, b. l. 180-181, 7 tomas, b. l. 129).
2014-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu Nr. 9 nustatyta, jog A. N. iš jai pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. R. (2 tomas, b. l. 167-169, 7 tomas, b. l. 117-119). 2015-10-05 papildomos apklausos metu nurodė, jog G. R. buvo apsirengusi juoda maikute, sėdosi ant automobilio variklio dangčio, aktyviai blokavo kelią, sulaužė automobilio kairės pusės vairuotojo durelių veidrodėlį pasikabindama ant jo, taipogi mano, kad dalyvavo G. S. spardyme (2 tomas, b. l. 180-181, 7 tomas, b. l. 129).
2015-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog I. Š. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuri buvo atsisėdusi ant automobilio kapoto (2 tomas, b. l. 17-20, 7 tomas, b. l. 138-141).
2014-07-31 VšĮ Centro poliklinikos medicininių dokumentų išrašu nustatyta, jog G. S. 2014-07-07 kreipėsi į VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoją, ir G. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas už sirgimo laikotarpį nuo 2014-07-08 iki 2014-07-16 (1 tomas, b. l. 177, 6 tomas, b. l. 151).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. S. buvo nustatytas galvos ir juosmens sumušimas. Nustatytus galvos ir juosmens sumušimus G. S. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Įrašai pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus G. S. galėjo patirti neužilgo iki kreipiantis medicinos pagalbos, galimai naktį iš 2014-07-05 į 2017-07-06. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje dėl nustatytų sužalojimų G. S. sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpio, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 tomas, b. l. 181-183, 6 tomas, b. l. 155-156).
2014-09-25 kvitu juvelyriniams dirbiniams nustatyta, jog G. S. 2014-09-25 pateikė auksinį laikrodį remontui, už remontą paskaičiuota suma 3 150 Lt (912,30 Eur) (1 tomas, b. l. 188, 6 tomas, b. l. 161).
2014-09-02 PVM sąskaita – faktūra Serija APM Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „Autoprom“ už automobilio BMW 745, valst. nr. (duomenys neskelbtini) dažymo darbus paskaičiuota 5 148,55 Lt (1 491,12 Eur) suma (1 tomas, b. l. 189, 6 tomas, b. l. 162).
2014-09-02 UAB „Autoprom“ kasos pajamų orderio kvitu Serija APM Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. S. pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serija APM Nr. 1409002 sumokėjo 5 148,55 Lt (1 491,12 Eur) (1 tomas, b. l. 190, 6 tomas, b. l. 163).
2014-07-21 UAB „BMWEGO“ PVM sąskaita – faktūra Serija BMW Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sąskaita išrašyta G. S., iš kurios matyti, kad už automobilio detales ir remonto darbus paskaičiuota 10 559,31 Lt (3 058,19 Eur) (1 tomas, b. l. 191, 6 tomas, b. l. 164).
2014-07-21 UAB „BMWEGO“ kasos pajamų orderio kvitu Serija BMW Nr. 375 nustatyta, jog G. S. už prekes ir paslaugas sumokėjo 10 559,31 Lt (3 058,19 Eur) (1 tomas, b. l. 192, 6 tomas, b. l. 165).
2016-01-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Kaubrytės nutarimu ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties (3 tomas, b. l. 119-122, 9 tomas, b. l. 34-37).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal įvykio metu galiojusią BK 284 straipsnio redakciją (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija), BK 284 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, niokojamas svetimas turtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Kaltinamasis G. M. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamasis P. R. iš dalies prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau kiti kaltinamieji E. T., J. Ž., G. R. ir N. Š. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų kaltinimų nepripažino. Kaltinamieji neneigia, kad jie neleido dviračių ir pėsčiųjų taku važiuoti nukentėjusiojo G. S. vairuojamam automobiliui, tiesiog stovėjo, butelių ir akmenų į automobilį nemėtė ir jo neapgadino, smūgių nukentėjusiajam G. S. nesudavė, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga.
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, taip pat ir nukentėjusieji G. S., M. P. ir A. N. bei liudytoja E. Š. parodė, jog automobilis dviračių taku važiavo labai lėtai, įsijungęs avarines šviesas. To neneigia ir patys kaltinamieji. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobiliui privažiavus prie jaunuolių kompanijos (vaizdo įrašo 55 sekundė), ant tako stovintis kaltinamasis G. M. nesitraukia. Po to kelią užstoja N. Š. (vaizdo įrašo 1 minutė 48 sekundė) ir G. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. G. S. išlipus iš automobilio ir priėjus prie automobilio priekio (vaizdo įrašo 2 minutė 11 sekundė) prie jo iškart prieina P. R. ir E. T., po ko G. S. grįžta į automobilį. N. Š. rodo, kad automobilis apsisuktų ir važiuotų atgal bei ragina mostais kitus ateiti prie automobilio priekio (vaizdo įrašo 2 minutė 37 sekundė). Tuomet prie automobilio priekio prieina G. M., P. R., J. Ž., G. R. (vaizdo įrašo 2 minutė 48 sekundė). Visi stovi, o G. R. atsiremia į automobilį (vaizdo įrašo 3 minutė 8 sekundė), o vėliau ant priekinio kapoto atsisėda (vaizdo įrašo 3 minutė 54 sekundė). Ant automobilio kapoto taip pat atsisėda G. M. (vaizdo įrašo 3 minutė 59 sekundė). G. S. vėl išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie G. R. apkabino ją per pečius ir pasilenkęs kažką sako (vaizdo įrašo 4 minutė 21 sekundė). Tuomet prie G. S. prieina P. R. ir kažką piktai pastarajam sako (vaizdo įrašo 4 minutė 26 sekundė). G. S. grįžta į automobilį, visi automobilio priekyje stovintys jam rodo važiuoti atgal, akivaizdžiai parodo, kad neketina trauktis ir praleisti. Po to N. Š. ir G. P. pradeda stumti automobilį (vaizdo įrašo 5 minutė 5 sekundė). Vaizdo registratorius pasukamas į šoną (vaizdo įrašo 5 minutė 9 sekundė). Matomas šone E. T. ir P. R., kuris rodo G. S. važiuoti atgal. G. S. išlipa iš automobilio, rankose turi elektrošoką, kuriuo mosuoja (vaizdo įrašo 5 minutė 15 sekundžių). Teismo vertinimu, šis prietaisas buvo kaip psichologinio poveikio gynybos priemonė, siekiant kad pasitrauktų jį apsupęs asmenys. Prietaisas nebuvo panaudotas prieš kaltinamuosius ar kitus asmenis. Teismas šio prietaiso naudojimo nelaiko provokuojančiu elgesiu, nes kaltinamųjų neteisėti veiksmai jau buvo prasidėję anksčiau. Toliau iš įrašo matyti, kad prie automobilio durų pripuola P. R., G. S. bando jam spirti bei į jį nukreipia elektrošoką, po to elektrošoku mosuoja į N. Š. (vaizdo įrašo 5 minutė 18 sekundė). J. Ž. iš kojos spyrė G. S. (vaizdo įrašo 5 minutė 19 sekundė). Po to G. S. bandant atidaryti automobilio vairuotojo dureles prie automobilio durelių prie jų pripuola P. R., N. Š. ir neleidžia vairuotojui atidaryti dureles (vaizdo įrašo 5 minutė 28 sekundė). G. S. mosuoja elektrošoku (vaizdo įrašo 5 minutė 31 sekundė). Tada J. Ž. spiria į automobilio vairuotojo dureles (vaizdo įrašo 5 minutė 31 sekundė), o P. R. mosteli ranka G. S. (vaizdo įrašo 5 minutė 33 sekundė). G. S. mojuodamas elektrošoku bėga į priekį (vaizdo įrašo 5 minutė 35 sekundė), jo nebesimato, o paskui jį bėga G. M., J. Ž. ir kiti asmenys (vaizdo įrašo 5 minutė 36 sekundė). Pro automobilį prabėga A. N. (vaizdo įrašo 5 minutė 47 sekundė), o vėliau į jį parbėga kartu su G. S. (vaizdo įrašo 5 minutė 52 sekundė). Prie automobilio grįžta P. R. ir E. T. (vaizdo įrašo 6 minutė 1 sekundė). E. T. pasilenkia, kažką paima nuo žemės ir meta į automobilį (vaizdo įrašo 6 minutė 3 sekundė), po ko jis vėl kažką pakelia nuo žemės ir meta į automobilį (vaizdo įrašo 6 minutė 6 sekundė). Automobilis pajuda iš vietos pravažiuojamas šalia jo esančius asmenis (vaizdo įrašo 6 minutė 10 sekundė). Tuomet ant automobilio vairuotojo pusės esančio veidrodėlio užvirsta G. R. ir nukrenta ant žemės (vaizdo įrašo 6 minutė 12 sekundė). G. S. daro vairuotojo dureles, o J. Ž. jas uždaro (vaizdo įrašo 6 minutė 15 sekundė), po ko automobilis padidina greitį ir išvažiuoja.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta – nukentėjusiajam G. S. diagnozuotas galvos ir juosmens sumušimas, dėl ko G. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo G. S. sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvados, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nežymaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2014-07-06 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu buvęs neabejotinai.
Kaltinamasis P. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog tarp jų ir G. S. buvo kilęs konfliktas. Liudytojas I. Š. parodė, jog G. S. iššoko iš automobilio ir gindamasis mosavo elektrošoku, po ko įvykio vietoje buvę vaikinai puolė iš pastarojo atimti elektrošoką. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip G. S. mojuodamas elektrošoku bėga į priekį (vaizdo įrašo 5 minutė 35 sekundė), jo nebesimato, o paskui jį bėga G. M., J. Ž. ir kiti asmenys (vaizdo įrašo 5 minutė 36 sekundė).
Nešališkas ir bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas I. Š. parodė ir tai, jog vėliau bandant G. S. sugrįžti į automobilį, vaikinai jam to padaryti nebeleido, kilo muštynės, G. S. nukrito ant žemės, po ko jis buvo nutemptas už šaliko ant žolės ir visų spardytas. Nukentėjusioji M. P. ir A. N. bei liudytoja E. Š. taip pat patvirtino, jog visi kaltinamieji spardė G. S.. Tokius parodymus patvirtino ir pats nukentėjusysis G. S., kuris taip pat nurodė, jog buvo pargriautas ant žemės ir visų kaltinamųjų suspardytas. Tai, jog smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu buvo panaudoti dar konflikto metu nukentėjusiajam G. S. stovint prie automobilio matyti ir iš vaizdo įrašo – kaltinamoji J. Ž. iš kojos spyrė G. S. (vaizdo įrašo 5 minutė 19 sekundė), kaltinamasis P. R. mosteli ranka G. S. (vaizdo įrašo 5 minutė 33 sekundė).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam G. S. priklausantis automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir auksinis laikrodis, dėl ko G. S. buvo padaryta 5 461,61 Eur žala.
Kaltinamoji J. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, jog spyrė į G. S. priklausančio automobilio dureles. Kaltinamasis E. T. parodė, kad jis supyko po to, kai nukentėjusysis G. S. norėjo N. Š. panaudoti elektrošoką, dėl ko du kartus metė plastikinius butelius į nukentėjusiojo G. S. automobilį. Tai, jog įvykio metu buvo apgadintas G. S. priklausantis automobilis ir laikrodis patvirtina liudytojų E. Š. ir I. Š. bei nukentėjusiųjų M. P., A. N. ir G. S. parodymai. Liudytojas I. Š. parodė, jog vaikinai pradėjo spardyti automobilį, kumščiais daužė per automobilio langus, mėtė į automobilį viską ką turėjo rankose, t. y. butelius ir akmenis. Nukentėjusiosios M. P. ir A. N. bei liudytoja E. Š. patvirtino, jog matė kaip G. M. ir E. T. mesdami į automobilį daiktus išdaužė automobilio stiklus. Be to nukentėjusios M. P. ir A. N. parodė, jog įvykio metu buvo sugadintas G. S. laikrodis. Nukentėjusysis G. S. detaliai nurodė, jog matė kaip E. T. mėtydamas į automobilį daiktus išdaužė automobilio kairės pusės stiklą, apgadino kairįjį šoną, G. M., N. Š. taipogi mėtė į automobilį daiktus, P. R., J. Ž. spardė automobilį bei įvykio metu buvo apgadintas ne tik jo automobilis, bet ir vardinis laikrodis. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino, jog automobilis buvo apgadintas dėl į jį mestų butelių ir akmenų. Byloje esantis vaizdo įrašas taipogi patvirtina, jog kaltinamųjų su nukentėjusiuoju G. S. konflikto metu buvo bandoma apgadinti automobilį.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R., J. Ž., viešoje vietoje – parke prie Klaipėdos vasaros estrados, matant pašaliniams asmenims, elgėsi įžūliai, norėjo „pamokyti“, „paauklėti“ nukentėjusįjį G. S. – puolė ir spardė ne tik jį, bet ir jo automobilį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, kurie atitinka nusikaltimo sudėties požymius, tai jie visi yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R., J. Ž., veikė bendrininkų grupe, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų ir kitų asmenų normali būtis ir rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.
Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R. ir J. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamųjų G. M., N. Š., E. T., G. R., P. R. ir J. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija).
Kaltinamajame akte nurodoma, jog G. M., N. Š., G. R. susėdo ant automobilio priekinio kapoto. Nors tiek kaltinamieji G. M. ir J. Ž., tiek nukentėjusieji G. S., M. P. ir A. N., tiek liudytoja E. Š. nurodė, jog N. Š. sėdėjo ant automobilio priekinio kapoto, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog N. Š. ant automobilio priekinio kapoto nebuvo atsisėdusi, o tik stovėjo jo priekyje. Iš vaizdo įrašo (4 minutės 30 sekundžių) matyti, jog ant automobilio priekinio kapoto buvo atsisėdę kaltinamieji G. M. ir G. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinime nurodyta aplinkybė tai, jog kaltinamoji N. Š. atsisėdo ant automobilio priekinio kapoto iš kaltinimo pašalinama.
Kaltinamajame akte nurodoma, jog kaltinamosios G. R. ir N. Š. stūmė automobilį, tačiau iš vaizdo įrašo (5 minutės 5 sekundės) matyti, jog automobilį stūmė N. Š. su G. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, G. R. tuo tarpu sėdėjo ant automobilio priekinio kapoto. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė tai, jog kaltinamoji G. R. stūmė automobilį iš kaltinimo pašalinama.
Baudžiamosios bylos medžiaga ir nukentėjusiųjų M. P., A. N. ir G. S. parodymais nustatyta, jog įvykio metu buvo sugadintas G. S. priklausantis laikrodis ir dėl to G. S. padaryta 912,30 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad nukentėjusiajam G. S. išlipus iš automobilio, kaltinamieji G. M., E. T., P. R., N. Š., J. Ž. ir G. R. puolė prie nukentėjusiojo G. S., trankė ir spardė automobilio vairuotojo dureles, bandė suduoti nukentėjusiajam G. S. smūgius rankomis ir kojomis, po ko nukentėjusiajam G. S. parvirtus ant žemės, nusitempė jį už šaliko ant žolės bei visi kartu spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį G. S., suduodami ne mažiau 10 kartų jam į įvairias kūno vietas, taip padarydami galvos ir juosmens sumušimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą ir apgadindami laikrodį bei dėl jo sugadinimo nukentėjusiajam G. S. padarydami 912,30 Eur turtinę žalą. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikavimo.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš viešąją tvarką, kuris vadovaujantis BK 11 straipsniu, priskirtinas nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai.
Sprendžiant kaltinamojo G. M. bausmės klausimą, teismas įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiųjų sudarytus susitaikymo protokolus ir įsipareigojimus atlyginti dalį žalos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, nes žala nėra atlyginta, nėra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti tik dalį nusikaltimu padarytos žalos, be to yra anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus.
G. M. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (8 tomas, b. l. 60), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis. Kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo G. M. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.
E. T. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (8 tomas, b. l. 167), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis. Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo E. T. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis didesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
P. R. neteistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (4 tomas, b. l. 36-39), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje. Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gyvena ir dirba užsienyje, pajamos reikalingos civilinių ieškinių patenkinimui, kas atitinka nukentėjusiųjų interesus, todėl teismas individualizuodamas bausmę sprendžia, kad P. R. tikslinga skirti bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
J. Ž. neteista, administracine tvarka nebausta (3 tomas, b. l. 190), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti Jungtinėje Karalystėje. Kaltinamosios J. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji gyvena ir dirba užsienyje, pajamos reikalingos civilinių ieškinių patenkinimui, kas atitinka nukentėjusiųjų interesus, todėl teismas individualizuodamas bausmę sprendžia, kad J. Ž. tikslinga skirti bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat nustatant baudos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamosios atliktus veiksmus ir jų intensyvumą įvykio metu.
G. R. neteista, kartą bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (9 tomas, b. l. 75), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, auginanti tris vaikus. Kaltinamosios G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios G. R. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.
N. Š. neteista, administracine tvarka nebausta (8 tomas, b. l. 90), profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, šiuo metu esanti motinystės atostogose. Kaltinamosios N. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios N. Š. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
1. Nukentėjusysis G. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. 5 664,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas atstovavimo išlaidas.
Nukentėjusysis G. S. nurodo, jog turtinės žalos bendra suma 5 664,35 Eur. Sudėjus patirtą turtinę žalą - 5 148,55 Lt (1 491,12 Eur) už automobilio dažymo darbus, 10 559,31 Lt (3 058,19 Eur) už automobilio detales ir remonto darbus, 600 Lt (173,77 Eur) už prarastus akinius „Armani“, 100 Lt (28,96) už prarastą šaliką ir 3 150 Lt (912,30 Eur) už auksinio laikrodžio remonto darbus, matyti, jog bendra turtinė žalos suma yra 5664,34 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys dalyje dėl 5 148,55 Lt (1 491,12 Eur) už automobilio dažymo darbus (1 tomas, b. l. 190, 6 tomas, b. l. 163), 10 559,31 Lt (3 058,19 Eur) už automobilio detales ir remonto darbus (1 tomas, b. l. 192, 6 tomas, b. l. 165) ir 3 150 Lt (912,30 Eur) už auksinio laikrodžio remonto darbus (1 tomas, b. l. 188, 6 tomas, b. l. 161), viso 5 461,61 Eur yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiojo G. S. naudai 5 461,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitų įrodymų, t. y. prarastų akinių „Armani“ ir prarasto šaliko įsigijimo dokumentų, ar kitų jų vertę pagrindžiančių dokumentų, nukentėjusysis nepateikė, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis).
Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, turėjo gydytis, patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmą, turi gaišti laiką dėl bylos tyrimo ir nagrinėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jam nustatytas galvos ir juosmens sumušimas (1 tomas, b. l. 181-183, 6 tomas, b. l. 155-156), už sirgimo laikotarpį nuo 2014-07-08 iki 2014-07-16 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 tomas, b. l. 177, 6 tomas, b. l. 151).
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir pažeista viešoji tvarka), į patirtos turtinės žalos dydį, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (nukentėjusysis buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiojo G. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiojo G. S. naudai 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiojo G. S. ir kaltinamojo G. M. sudarytas susitaikymo protokolas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog G. M. įsipareigojo atlyginti G. S. savo veiksmais padarytą 1 900 Eur turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas šią sumą dalimis ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio mėnesio (12 tomas, b. l. 3).
Kadangi teismas sprendė 5 461,61 Eur turtinę ir 1 200 Eur neturtinę žalą priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų, todėl nukentėjusiojo G. S. ir kaltinamojo G. M. susitarimo dėl dalinio žalos atlyginimo nėra pagrindo tvirtinti. Be to teismas pažymi, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo negali būti sąlyginis, toks koks formuluojamas susitaikymo protokole.
2. Nukentėjusioji A. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas atstovavimo išlaidas.
Nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų labai išsigando, patyrė emocinį šoką, didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmą. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji A. N. sužalojimų nepatyrė, dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, kurios reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, veikos pavojingumą (viešoje vietoje, jai matant atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai jos pažįstamo G. S. atžvilgiu, apgadintas automobilis, jo apgadinimo metu jai esant automobilyje, ir pažeista viešoji tvarka), kilusias pasekmes jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji buvo pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, patyrė emocinį šoką, didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvi naktis po įvykio nemiegojo), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios A. N. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiosios A. N. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiosios A. N. ir kaltinamojo G. M. sudarytas susitaikymo protokolas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog G. M. įsipareigojo atlyginti A. N. savo veiksmais padarytą 300 Eur neturtinę žalą, sumokėdamas šią sumą dalimis iki 2018 m. kovo mėnesio (12 tomas, b. l. 4).
Kadangi teismas sprendė 300 Eur neturtinę žalą priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų, todėl nukentėjusiosios A. N. ir kaltinamojo G. M. sudarytas susitaikymo protokolas dėl žalos atlyginimo netvirtintinas, nes susitaikymas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo negali būti sąlyginis ir siejamas su teismo sprendimu atleista asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Be to, jeigu teismas patvirtintų susitarimą tarp nukentėjusiosios ir vieno iš kaltinamųjų ir tą pačią sumą priteistų iš visų kaltinamųjų, tai sudarytų prielaidas dvigubam žalos išieškojimui.
3. Nukentėjusioji M. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas atstovavimo išlaidas.
Nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė emocinį šoką, didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmą, pirmas dvi naktis po įvykio nemiegojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji M. P. sužalojimų nepatyrė, dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo.
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, jai matant atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai jos pažįstamo G. S. atžvilgiu, apgadintas automobilis, jo apgadinimo metu jai esant automobilyje, ir pažeista viešoji tvarka), kilusias pasekmes jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji buvo pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, patyrė emocinį šoką, didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvi naktis po įvykio nemiegojo), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios M. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiosios M. P. naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiosios M. P. ir kaltinamojo G. M. sudarytas susitaikymo protokolas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog G. M. įsipareigojo atlyginti M. P. savo veiksmais padarytą 300 Eur neturtinę žalą, sumokėdamas šią sumą dalimis iki 2018 m. kovo mėnesio (12 tomas, b. l. 5).
Kadangi teismas sprendė 300 Eur neturtinę žalą priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų, todėl nukentėjusiosios A. N. ir kaltinamojo G. M. sudarytas susitaikymo protokolas dėl žalos atlyginimo netvirtintinas, nes susitaikymas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo negali būti sąlyginis ir siejamas su teismo sprendimu atleista asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Be to, jeigu teismas patvirtintų susitarimą tarp nukentėjusiosios ir vieno iš kaltinamųjų ir tą pačią sumą priteistų iš visų kaltinamųjų, tai sudarytų prielaidas dvigubam žalos išieškojimui.
4. Civiliniu ieškiniu (2 tomas, b. l. 46-48) Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R., N. Š., G. P. 100,36 Eur žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, atlyginimą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog G. P. atžvilgiu ikiteisiminis tyrimas buvo nutrauktas, o šiuo nuosprendžiu konstatuoti tiek neteisėti kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R., N. Š., veiksmai, tiek ir tyčinė jų kaltės forma, tiek ir veiksmų pasekmės – nežymus nukentėjusiojo G. S. sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 181-183, 6 tomas, b. l. 155-156), sąlygojęs jo gydymą bei su tuo susijusias išlaidas, civilinei ieškovei su ieškiniu pateikus duomenis apie žalos dydžio paskaičiavimą, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. ieškovės naudai 100,36 Eur žalos atlyginimo.
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė byloje regresinį civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R., N. Š., G. P. priteisti 96,65 Eur žalos dėl G. S. išmokėtos ligos pašalpos išmokėjimo (2 tomas, b. l. 55-62). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nors įstatyme konkrečiai nereglamentuojama, ar civilinį ieškinį pateikęs asmuo žalą patyrė tiesiogiai ar netiesiogiai, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai nagrinėjami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2004, 2K-269/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-238-2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus regresinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas regresinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. S. patyrė 620 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 103,34 Eur nukentėjusiojo G. S. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. N. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 25 Eur nukentėjusiosios A. N. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
BPK 103 straipsnis nustato, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo G. S. atstovas L. M. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo pripažinti G. S. patirtas 159,57 Eur kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tačiau konkrečiu atveju tokiam sprendimui nėra pagrindo, nes nėra pateikta dokumentų, kurie leistų aiškiai nustatyti nukentėjusiojo G. S. kelionės į iškvietimo vietą išlaidas. Byloje yra pateiktas UAB „Kvistija“, UAB „Circle Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“ kvitai dėl apmokėjimo už automobilių kurą, iš kurių neaišku, kas, kokiu tikslu, į kokį automobilį pylė kurą ir kur važiuodamas pastarąjį išnaudojo visą ar tik jo dalį, kurią dalį. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis G. S. vyko į teismo posėdžius, tačiau pažymėtina, kad kelionės išlaidos apskaičiuojamos vertinant ne kuro pirkimo kvitus, o automobilio suvartojamą degalų kiekį ir nuvažiuotą atstumą. Nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų kokiu automobiliu jis vyko į teismo posėdžius ir nenurodė transporto priemonės gamintojo techninius duomenis - degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų. Realias išlaidas (nuostolius) patyręs subjektas turi pareigą objektyviai juos pagrįsti. Toks reikalavimas yra taikomas tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procese (Šiaulių apygardos teismo 2017-05-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-616/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiojo G. S. pateikti kvitai nepripažinti proceso išlaidomis, ir nepriteistini iš kaltinamųjų. Kelionės išlaidų atlyginimas proceso dalyviams gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintą tvarką pateikus atitinkamus dokumentus.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. CD diskai, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsakais (6 tomas, b. l. 44), daktiloskopinė plokštelė su apskritimo formos ornamentais (6 tomas, b. l. 45), daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsakais (6 tomas, b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;
2. 3 vnt. stiklo šukės (1 tomas, b. l. 80, 81, 6 tomas, b. l. 57) ir 2 vnt. sudaužyti buteliai (1 tomas, b. l. 115, 116, 6 tomas, b. l. 90) perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti G. M. per laisvės apribojimo laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2) tęsti darbą, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti E. T. per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2) pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – 50 MGL (1883 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
J. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
G. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti G. R. per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
N. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti N. Š. per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiajam G. S. 5 461,61 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 61 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus neturtinės žalos) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti kaltinamojo G. M. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamojo E. T. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamojo P. R. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios J. Ž. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios G. R. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios N. Š. nukentėjusiajam G. S. 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiajai M. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. M., E. T., P. R., J. Ž., G. R. ir N. Š. nukentėjusiajai A. N. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti kaltinamojo G. M. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamojo E. T. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamojo P. R. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios J. Ž. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios G. R. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti kaltinamosios N. Š. nukentėjusiajai A. N. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. CD diskus, daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsakais, daktiloskopinę plokštelę su apskritimo formos ornamentais, daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;
2. stiklo šukes 3 vnt. ir sudaužytus butelius 2 vnt. perduotus saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. E. T. paskirtą kardomąją priemonę – 500 Eur užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir nukreipti nukentėjusiųjų G. S., M. P. ir A. N. civilinių ieškinių išieškojimui.
P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.