Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1531-538/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-00149-2012-0)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui M. R., jo atstovui VšĮ ADVOC LT direktoriui Linui Mažoniui, atsakovės atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys gali atleisti darbuotoją, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pažymėtina, kad įstatyme vartojamos ypatingo atvejo ir svarbių priežasčių sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teisme nagrinėjant ginčą dėl darbuotojo, dirbusio pagal neterminuotą darbo sutartį, atleidimo šiais pagrindais teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti ypatingo atvejo ir svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 1, 2 dalys), kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ypatingais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, įvertinus jo specifiką, veiklą, bei kiti panašūs atvejai, priklausomai nuo kiekvienos nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, susidariusios situacijos ypatumų. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbios aplinkybės, kurioms esant gali būti konstatuojamas pagrindas atleisti darbuotoją, nesant jo kaltės, gali būti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominėmis, technologinėmis priežastimis darbovietėje, jos struktūriniais pertvarkymais ir panašiai.

Taigi, tokio pobūdžio darbo teisiniuose ginčuose darbdaviui tenka CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga – įrodyti aplinkybes, kad konkrečiu atveju, atleidžiant darbuotoją, egzistavo ypatingas atvejis ir įstatyme nustatytos svarbios priežastys (ar viena jų) nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Bylą nagrinėjančiam teismui yra keliama pareiga, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, įvertinti, ar darbdavio nurodytos bei įrodinėjamos priežastys yra svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; kt.). Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su konkrečiu darbdaviu, darbuotoju ir su darbo sutarties nutraukimo atveju, tam tikros priežastys vienu atveju gali būti pripažintos svarbiomis ir pagrindžiančiomis darbo santykių nutraukimą, o kitu – ne.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius darbovietės pertvarkymus – ir jų svarbą. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, ar dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas atitinkamo valdymo organo sprendimas, kuris turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr.3K-3-488/2009; kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas M. R. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007-11-19 iki 2009-04-03 bendrovės direktoriaus pavaduotoju, 2009-04-03 Įsakymu Nr. 118 ieškovo darbo sutartis pakeista, pakeičiant ieškovo pareigybę į vyriausiojo vadybininko pareigybę. Darbo sutartis nutraukta 2011-12-06, pagal DK 129 str. (b. l. 53–55). 2011-07-22 buvo surašytas įspėjimas M. R. dėl 2011-11-26 darbo sutarties nutraukimo. 2011-07-22 sudarytas aktas dėl M. R. atsisakymo pasirašyti ant įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 34). 2011-12-06 sudarytas aktas dėl vyriausiojo vadybininko M. R. atsisakymo pasirašyti ant įsakymo Nr. 167 apie darbo sutarties nutraukimą bei dėl vyriausiojo vadybininko M. R. atliktų veiksmų (b. l. 36). 2012 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) iš viso buvo aštuoni darbo vietų etatai (b. l. 52). Kaip matyti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Stebėtojų tarybos 2011-04-08 nutarimo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-07-22 įsakymo Nr. 160 ir 2011-07-22 įspėjimo ieškovui (b. l. 77, 32–33), atsakovė, siekdama pakeisti pareigybių sąrašą, vykdydama darbo organizavimo pakeitimus, nutarė sumažinti darbuotojų skaičių, panaikinant vyr. vadybininko pareigybę.

(duomenys neskelbtini) Stebėtojų taryba 2011-04-08 nutarimu nutarta pritarti įmonės valdymo struktūros pakeitimui panaikinant vyr. vadybininko pareigybę ne vėliau kaip iki 2011-07-21. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatus bendrovės kolegialus organas – valdyba – nesudaromas. LR Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad: 1) bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą; 2) bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba; 3) jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, šiame Įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos; 4.) jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Minėto įstatymo 34 str. 1 dalyje nurodyta, kad valdyba svarsto ir tvirtina: 1) bendrovės veiklos strategiją; 2) bendrovės metinį pranešimą; 3) bendrovės tarpinį pranešimą; 4) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; 5) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; 6) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-07-22 įsakymu Nr. 160 „Dėl (duomenys neskelbtini) “ struktūrinio pertvarkymo“, remiantis Stebėtojų tarybos 2011-04-08 nutarimu, nutarta pakeisti (duomenys neskelbtini) valdymo struktūrą, nuo 2011-09-26 panaikinant etatą – vyr. vadybininko pareigybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju sprendimas (direktoriaus 2011-07-22 įsakymas Nr. 160) dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus, kadangi direktoriui suteikta kompetencija spręsti klausimus, susijusius su bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybėmis (duomenys neskelbtini).

Tiek atsakovės (duomenys neskelbtini) Stebėtojų tarybos 2011-04-08 nutarime, tiek (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-07-22 įsakyme Nr. 160 ir 2011-07-22 įspėjime ieškovui nurodyta, kad atsakovė, siekdama pakeisti etatų sąrašą, vykdydamas darbo organizavimo pakeitimus, nutarė sumažinti darbuotojų etatų skaičių ir naikinamas vyr. vadybininko etatas, t. y. atsakovė, siekdamas optimizuoti veiklą ir atsisakyti nereikalingų pareigybių, vykdė darbovietės struktūrinius pertvarkymus. Ekonominėms priežastims gali būti prilyginamas struktūrinis pertvarkymas, atsisakant nereikalingų pareigybių, kad sutaupytomis lėšomis mokėtų didesnius atlyginimus liekantiems dirbti darbuotojams, ir toks struktūrinis pertvarkymas atitinka DK 129 str. nurodytus reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė po ieškovo atleidimo įsteigė naujas pareigybes, t. y. atsakovė realiai įvykdė struktūrinius pertvarkymus, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, vyr. vadybininko funkcijas perskirstant kitiems bendrovės darbuotojams. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovą atleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieškovo darbovietėje priskirtini pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus – struktūriniam darbovietės pertvarkymui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė (darbdavys) tinkamai įgyvendino jam nustatytą įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pareigybės panaikinimas laikytinas ypatingu atveju ir svarbia priežastimi pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl LR DK 129 str. 4 dalies nuostatų taikymo šioje byloje, kadangi apeliantas turėjo pirmumo teisę pasilikti darbe, kadangi augina vaiką iki 14 metų. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad buvo panaikinta konkreti pareigybė, kurią atliko tik ieškovas, todėl ir buvo nuspręsta atleisti ieškovą, dirbusį vyr. vadybininku. Be to, pažymėtina, kad įspėjimo metu ir atleidžiant ieškovą iš darbo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją, bendrovėje nebuvo, todėl atsakovė (darbdavys) negalėjo ieškovo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šios aplinkybės atsakovas neginčija, todėl darbuotojų skaičiaus sumažinimas, t. y. konkrečios pareigybės panaikinimas ir atitinkamų funkcijų perskirstymas kitiems darbuotojams, nesant galimybės ieškovo perkelti į kitą darbą, laikytina tokiu atveju, kai ieškovo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (LR DK 129 str. 4 d.). Tačiau dėl to, kad atsakovas augina vaiką iki 14 metų, jam įspėjimo terminas prieš atleidžiant iš darbo buvo 4 mėnesiai (DK 130 str. 1 d.).

Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, taip pat turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimų (DK 129 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įteikti darbuotojui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimo paskirtis – informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, tai yra svarbi darbuotojo teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas, atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymas yra realiai vykdomas ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymas. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Pagal DK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. DK 130 straipsnio 7 dalyje nustatyti įspėjimo termino pratęsimo atvejai. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatyme nustatytus įspėjimo teminus reikėtų traktuoti kaip minimalius reikalavimus, darbdavys iš esmės turi teisę nustatyti ilgesnius nei DK 130 straipsnyje įtvirtinti įspėjimo terminai, tačiau pažymėtina, kad įvertinus abiejų darbo teisinių santykių šalių teisinę ir psichologinę padėtį įspėjimo laikotarpiu, šis laikotarpis neturėtų būti be pagrindo labai ilginamas. Įspėtas apie numatomą atleidimą iš darbo darbuotojas jaučia psichologinę įtampą, stresą, o darbdavys tuo pačiu metu nėra visiškai užtikrintas darbuotojo darbo našumu tuo laikotarpiu tiek objektyviai (darbuotojui pagal DK 130 straipsnio 3 dalį suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms), tiek subjektyviai (darbuotojas galbūt nesuinteresuotas dirbti labai gerai žinodamas apie būsimo atleidimo faktą). Taigi įspėjimo termino ilginimas (daugiau nei įstatyme nustatyta) iš esmės yra darbdavio teisė, tačiau ne pareiga, ir įvertinus abiejų darbo santykių šalių interesus, nėra joms palanki tendencija, galima tik abiejų šalių sutarimu bei joms siekiant tam tikros abipusės naudos.

Ieškovas nurodė, jog apie būsimą jo atleidimą nebuvo įspėtas ir apie tai sužinojo tik 2011-12-06, kai buvo nutraukta darbo sutartis. Tačiau byloje esantis 2011-07-22 aktas dėl ieškovo atsisakymo pasirašyti ant įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, kurį pasirašė įmonės vadovas M. K. ir du įmonės darbuotojai S. K. ir S. K., įrodo, kad ieškovui M. R. 2011-07-22 buvo pateiktas susipažinti įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 34). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai S. K. ir S. K., kurie patvirtino, kad ieškovui buvo pateiktas susipažinti įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas atsisakė jį pasirašyti, todėl buvo surašytas atitinkamas aktas, kurį jie pasirašė. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitas bylos aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo (CPK 185 str.). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė pasirašyti ir 2011-12-06 teikiamą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl to taip pat buvo surašytas aktas dėl M. R. atsisakymo pasirašyti ant įsakymo apie darbo sutarties nutraukimą. Šį aktą pasirašė bendrovės vadovas M. K., bendrovės administratorė G. N. ir vyr. finansininkė S. K. (b. l. 35–36). Tai, kad atsisakė pasirašyti 2011-12-06 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, neneigia ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tiek apie būsimą atleidimą iš darbo buvo įspėtas tinkamai, tiek įspėjimas dėl atleidimo iš darbo jam buvo įteiktas tinkamai (CPK 178 str., 185 str., DK 130 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat nurodo, kad jis nuo 2011-07-25 buvo išėjęs kasmetinių atostogų, nuo 2011-08-01 iki 2011-09-16 buvo laikinai nedarbingas (sirgo). Kadangi jis laikinai nedarbingas buvo kasmetinių atostogų metu, remiantis DK 174 str. 2 d. jam kasmetinės atostogos buvo pratęstos atitinkamą dienų skaičių nuo 2011-09-17 iki 2011-10-07. Nuo 2011-10-10 iki 2011-12-05 jis buvo laikinai nedarbingas (buvo operuojamas ir gulėjo ligoninėje). Atsižvelgiant į tai, mano, kad įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas jo ligos ir atostogų laikotarpiui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodymais.

Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. Įspėjimo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 str. 1 d.). Darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą, laikino nedarbingumo ir atostogų laikas yra įskaitomi į įspėjimo terminą, nes įstatymas nenumato, kad šie laikotarpiai neįskaitomi į įspėjimo terminą (DK 130 straipsnis). Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Šiuo atveju ieškovui M. R., auginančiam nepilnametį vaiką iki 14 metų, apie darbo sutarties nutraukimą buvo pranešta 2011-07-22 įspėjimu, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta po 4 mėnesių, t. y. 2011-11-26. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2011-07-25 buvo išėjęs kasmetinių atostogų, o nuo 211-08-01 iki 2011-12-05 buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įspėjimo terminas pagrįstai buvo pratęstas ir darbo sutartis nutraukta sekančią dieną po nedarbingumo pabaigos, t. y. 2011-12-06 (CPK 178 str., 185 str., DK 130 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, konstatavus, kad ieškovas atleistas iš darbo teisėtai ir tinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto skunde prašomų teismui taikyti DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų darbuotojo teisių gynimo būdų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.