Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Byla Nr. N-575-877-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-03-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
N-575-877-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00007-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-877/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00007-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 39.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties O. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 4 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes asmeniui, padariusiam priešingą teisei veiką nėra suėję 16 m. Nutarime nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val. 5 min., vairuodamas automobilį A. M. pratrenkė per važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėją iš už stovinčio automobilio išbėgusį nepilnametį I. G.. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas A. M. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau nepilnametis I. G., išbėgdamas į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje iš už stovinčių transporto priemonių, įstrižai gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 19, 51 ir 55.4 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

I. G. įstatyminė atstovė O. A. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. sausio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui. Nurodo, kad liudytojas G. V. patvirtino, kad I. G. partrenkęs automobilis važiavo dideliu, ne mažesniu nei 70 km/h greičiu bei kad kitų asmenų, t. y. liudytojų, eismo įvykio vietoje nebuvo. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutarime liudytojo G. V. paaiškinimus vertino kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi skundo netenkino. Įvertinęs bylos įrodymus teismas vertino, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas nepilnametis I. G.. Nurodė, kad A. M. ir liudytojo G. V. paaiškinimuose nurodyti faktai iš esmės nesiskiria nuo aplinkybių, kurias nurodė liudytojas G. V. ir pats I. G.. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog A. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Pabrėžė, kad tai, jog vairuotojas viršijo leistina greitį, t. y. važiavo apie 70 km/h greičiu, yra tik liudytojo G. V. prielaida, o kaltinimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Pabrėžė, kad automobilio stabdymo kelio nebuvo ir todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu greičiu važiavo A. M..

II.

Apeliaciniu skundu I. G. įstatyminė atstovė O. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. sausio 4 d. nutarimą bei grąžinti bylą papildomam tyrimui. Nurodo, kad eismo įvykio liudytojas G. V. patvirtino, jog automobilio vairuotojas A. M. važiavo dideliu greičiu, ne mažesniu nei 70 km/h. Mano, kad minėto liudytojo parodymai yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad buvo viršytas leistinas greitis. Taip pat mano, kad liudytojo G. V. parodymų pagrindu A. M. gali prisipažinti viršijęs greitį. Pažymi, kad A. M. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir papildomai nepaaiškino įvykio aplinkybių. Pabrėžia, kad jei vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, jos vaikas būtų spėjęs pereiti gatvę, todėl byloje nėra paneigta versija apie mišrią (abipusę) kaltę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su O. A. skundo argumentais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Vairuotojo atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnyje. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Taigi tam, kad vairuotojas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kad šis pažeidimas sąlygojo kito asmens nežymų sveikatos sutrukdymą. Taigi tarp vairuotojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir atsiradusių pasekmių turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. vairuodamas automobilį A. M. partrenkė į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėja iš už stovinčio automobilio išbėgusį nepilnametį I. G.. Nepilnamečiui I. G. įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Kaip pagrįstai nustatė Institucija, I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimą, matomumo zonoje nesant perėjos ar sankryžos, eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose ir tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, taip pat Kelių eismo taisyklių 51 punktą, pagal kurį įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, bei Kelių eismo taisyklių 55.4 punktą, draudžiantį išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgus į eismo įvykį mačiusio liudytojo G. V. parodymus, kad automobilio vairuotojas galimai važiavo apie 70 km/h greičiu, eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent nepilnamečio I. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ATPK 12 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik nuo 16 metų, Institucija, vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 2 punktu, įtvirtinančiu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę 16 metų amžiaus, pagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Pažymėtina, kad Institucija tinkamai įvertino liudytojo G. V. parodymus, jog A. M. vairuotas automobilis važiavo 70 km/h greičiu. Minėti liudytojo parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti A. M. veikoje ATPK 124 straipsnyje „Nustatyto greičio viršijimas“ numatyto pažeidimo sudėtį. Konkretus vairuoto automobilio greitis techninėmis greičio matavimo priemonėmis nebuvo nustatytas, o pirmosios instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, jog nustatyti A. M. vairuoto automobilio greičio negalėtų net autotechninė ekspertizė. Pastebėtina ir tai, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl automobilio greičio – liudytojo G. V. paaiškinime nurodyta, kad automobilis judėjo ganėtinai lėtai (b. l. 31), automobilį vairavęs A. M. taip pat tvirtino, jog važiavo 35 – 40 km/h greičiu. Taigi byloje nėra pakankami duomenų, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, kaip nustatyta, įvykio kilimą sąlygojo tai, kad I. G. į važiuojamąją kelio dalį išbėgo iš už stovinčio automobilio ir kelią kirto įstrižai, todėl Institucija, atsižvelgusi į visumą nustatytų bylos aplinkybių, neturėjo pagrindo spręsti, kad eismo įvykį galėjo sąlygoti A. M. nepasirinktas saugus važiavimo greitis.

Tad, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jis paliktinas nepakeistas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria I. G. įstatyminės atstovės O. A. skundas netenkintas, paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius